Kultūros paveldo centro 2019 m. veiklos planas

2019 m. spalio 7 d. 14 val. Kultūros paveldo departamento salėje vyks Kultūros paveldo departamento penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžiai, kuriuose bus svarstomi šie klausimai:
<<...>>
14. 1863 m. sukilimo Šaravų miške įvykiams atminti, Šaravų k., Kėdainių r. sav., apsaugos suteikimo klausimas (pakartotinis svarstymas).
15. Pagirių bažnyčios varpinei, Liepų g. 17A, Pagirių mstl., Kėdainių r. sav., apsaugos suteikimo klausimas (pakartotinis svarstymas).


Europos paveldo dienų 2019 m. renginiai Kėdainiuose

Baigtas restauruoti paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui
Nuo 2018 m. gruodžio pradžios Pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietos, Taučiūnų k., Vilainių sen., tvarkybos darbai sustabdyti, nes oro sąlygos neatitinko darbui su dažais keliamų reikalavimų. Balandžio pabaigoje darbai atnaujinti ir šiuo metu – baigti.
Paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui pastatytas 1928 m. pagal architekto Vytauto Žemkalnio-Lansbergio projektą. Komunistų partijos Kėdainių komiteto įsakymu 1961 m. nugriautas, 1992 m. atkurtas, remiantis V. Žemkalnio-Lansbergio pasakojimu, archyvine medžiaga, nuotraukomis. Atkurtą paminklą projektavo architektas V. Gabriūnas. Pirminis paminklo variantas – kvadratinio plano, laiptuotos piramidės formos – trys 9  m ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizuoja trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati piramidė reiškia amžinybę.
Povilas Lukšys gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokų kaime, Surviliškio valsčiuje, palaidotas Dotnuvos g. kapinėse, Kėdainiuose. Apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi.
Pirmojo žuvusio Lietuvos  kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietos paminklas − vienas svarbiausių Nepriklausomybės kovų bei laisvės atgavimo simbolių, todėl, pasitinkant pirmojo žuvusio Lietuvos  kariuomenės savanorio Povilo Lukšio žūties 100-metį, kuris buvo  2019 m. vasario 9  d., paminklas buvo restauruojamas, atkuriant ant laiptų šoninių sienelių stovėjusias vazas-taures. Projektą parengė MB „Archcentras“, projekto architektė Rūta Margarita Preikšienė, darbus atlieka UAB „Doresta“ (direktorius Donatas Masiokas). Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
Paveldosaugos specialistė Margarita Rukšienė

Pažinti ir pramogauti kviečiančios Europos paveldo dienos

Š. m. kovo 1 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) organizavo Europos paveldo dienų pasiruošimui skirtą seminarą, kuriame dalyvavo Departamento, miestų ir rajono savivaldybių bei muziejų atstovai.
Susirinkusius seminaro dalyvius sveikinęs Departamento direktorius Vidmantas Bezaras linkėjo, kad kultūros paveldas taptų kuo atviresnis, o paveldosaugininkai tarpusavyje bendrautų dar glaudžiau ir pakviestų visuomenę į dar įdomesnius renginius. „Reikėtų pasistengti, kad duris atvertų saugomų namų savininkai, privatūs kolekcionieriai, gal ir bažnyčių klebonai, savo valdose sukaupę įspūdingas kolekcijas“, – ragino V. Bezaras.
Seminaro metu „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje vadovė Dileta Nenėnė kvietė diskutuoti apie tai kas būtų, jeigu kultūros paveldo nebūtų, o architektė, „Open House Vilnius“ komunikacijos kuratorė Vita Soltonaitė-Puslienė su susirinkusiais seminaro dalyviais pasidalino projekto „Open House Vilnius“ koordinavimo patirtimi ir dar kartą pabrėžė savanorystės svarbą.
Departamento, Ukmergės rajono savivaldybės bei Kačerginės daugiafunkcio centro atstovai pasidalino patirtimi organizuojant 2018 m. Europos paveldo dienų renginius. Aptartas 2019 m. Europos paveldo dienų renginių organizavimas, išskirti esminiai Europos paveldo dienų renginių organizavimo principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi organizuojant šiuos renginius.
Šiemet Europos paveldo dienų, vyksiančių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu.
Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 m. Jų iniciatorius tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jackas Langas. Per kelerius metus šis renginys išplito Vakarų Europoje ir tapo toks populiarus, kad nuo 1991 m., Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienas imta rengti visoje Europoje.

Šiais metais bus įvertinta nemažai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų

Patvirtintas Kultūros paveldo departamento 2019 m. Apskaitos dokumentacijos rengimo planas. Galima susipažinti su objektais, esančiais Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, kuriems Kultūros paveldo centro 2019 metų veiklos plane numatyta parengti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektus. 

Kasmet Kultūros paveldo departamentas, planuodamas kultūros paveldo apskaitą, sudarė kultūros paveldo objektų, kuriems bus rengiama apskaitos dokumentacija ir tikslinami duomenys Kultūros vertybių registre 2019 metais, sąrašus, kurie paskelbti internetinėje svetainėje.

Kultūros vertybių sąrašai buvo parengti atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento atliktą savivaldybių, kultūros paveldo objektų valdytojų, asociacijų, bendruomenių, savininkų apklausą.

Kultūros paveldo departamentas, planuodamas apskaitos dokumentų rengimą, vadovaujasi šiais prioritetais:
1) suplanuoti tvarkybos darbai ar objektams kyla sunaikinimo grėsmės;
2) paskirtos Europos Sąjungos fondų ir kt. tarptautinės paramos lėšos;
3) vietovės atrinktos pagal Kultūros paveldo departamento teritorinių skyrių atliekamos kultūros paveldo vietovių 2017–2019 m. stebėsenos planą, suderintą su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
4) 2018 m. gauti Kultūros paveldo departamento teritorinių skyrių, savivaldybių, institucijų bei piliečių prašymai.
5) 2019 m. numatytas individualių apsaugos reglamentų rengimas, formuojami arba tikslinami žemės sklypai kultūros paveldo objektų teritorijose ar apsaugos zonose.
6) 2019 m. programoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vyriausiojo vado Jonas Žemaičio-Vytauto metus, išskirtinis dėmesys skiriamas Lietuvos partizanų kapų, kovos ir žūties vietų registravimui (150 objektų).

Kultūros paveldo centro 2019 metų veiklos plane numatyta parengti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektus kultūros paveldo objektams, esantiems Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje:

•Statiniams :
1.Stasinės dvaro sodyba,unikalus kodas KVR 230;
2.Pastatas, Ariogalos g. 11 Josvainių mstl., unikalus kodas KVR 21311;
3.Kėdainių gimnazija, Didžioji g. 62, unikalus kodas KVR 1400;
4.Namas, Didžioji 27, unikalus kodas KVR 26106;
5.Namas, Didžiosios Rinkos a. 9, unikalus kodas KVR 1402;
6.Namas, Radvilų 4, unikalus kodas KVR 1406;
7.Pastatas, Didžioji g./Senoji g.20/7, unikalus kodas KVR 1398;
8.Monumentalus kryžius su Šv. Aloyzo ir Šv. Onos horeljefais, V. Svirskio m-klos kiemas, Surviliškis, unikalus kodas KVR 7929;
9.Koplytstulpis, Kuronių k., Šėtos sen., unikalus kodas KVR 2240;
10. Kėdainių senosios regulos karmelitų vienuolyno pastatų komplekso špitolė, Didžioji g. 19, 21, unikalus kodas KVR 1397 ir 4429;

•archeologijos objektams:
Plinkaigalio piliakalnis, Krakių sen., unikalus kodas KVR 5155;

•karių ir partizanų kapams, jų kautynių ir žūties vietoms:
Lietuvos karių kapai, Kauno g. kapinės, unikalus kodas KVR 31105.

Išsamesnės informacijos apie konkrečių objektų apskaitos dokumentų rengimą bei terminus galite rasite adresu www.kpc.lt.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistai 2019 metais apskaitos dokumentaciją rengs:

1.Kapas, Vokiečių g. 7, Kėdainiai, unikalus kodas KVR 10946;
2.Adomo Freitago antkapinė lenta, Vokiečių g. 7, Kėdainiai, unikalus kodas KVR 7896;
3.Sienų tapyba: „Apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus“, Vokiečių g. 7, Kėdainiai, unikalus kodas KVR 15495;
4.Sakykla, Senoji g. 3, Kėdainiai, unikalus kodas KVR 4114;
5.Ornamentuoti kryžiai (2), Šventybrasčio k., Vilainių sen.

Dėl išsamesnės informacijos apie objektų apskaitos dokumentų rengimą bei terminus galima kreiptis į Kultūros paveldo departamento Kauno skyrių. Kontaktinė informacija tel. (8 37) 206229, el. p. sabina.strazdiene@kpd.lt.
Planuojant apskaitą yra palikta galimybė kreiptis dėl papildomo apskaitos dokumentacijos kultūros vertybėms parengimo. Tam dokumentacijos rengimo plane yra palikta laisvos vietos, kuri 2019 m. bus užpildoma atsižvelgiant į piliečių bei institucijų gautus prašymus.
Prašymus dėl dokumentacijos rengimo galite teikti Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui (Rotušės a. 29, LT-44033 Kaunas, kaunas@kpd.lt) arba Kėdainių r. s. (J. Basanavičiaus g. 36, LT-57288 Kėdainiai, margarita.ruksiene@kedainiai.lt, tel. 69578).

Svarbus paveldosaugos darbas: kantrus ir  tylus
Yra savivaldybėje ne viena sritis, kurioje darbas vyksta ne taip labai matomai ir garsiai. Bet tai anaiptol nereiškia, kad veikla nėra svarbi ar mažiau reikalinga bei reikšminga. Viena tokių sričių – paveldosauga. Žinoma, kai tvarkomas didelis objektas, visi greit apie tai sužino.

Bet yra gausybė mažų ir nepastebimų darbų, sakykim, paminklų žuvusiems už Lietuvos laisvę tvarkybos darbai, informacinių lentelių, stovų įrengimas, kultūros paveldo objektų individualių  apsaugos reglamentų  arba objektų į Kultūros vertybių registrą įrašymo dokumentacijos parengimas. Tai atima begalę laiko ir reikalauja didelės kantrybės.  Kėdainių rajono savivaldybėje šį darbą dirba vyr. specialistė Margarita Rukšienė.

„Kėdainių kraštas yra labai turtingas nekilnojamojo paveldo objektų: visų pirma tai Kėdainių senamiestis. Čia bene pagrindinė saugomų objektų sankaupa. Be jo, dar saugomos Dotnuvos ir Krakių miestelių centro urbanistinio paveldo teritorijos. Nemažai ir dvarų bei jų kompleksų saugomų teritorijų. Turime bažnyčių, vienuolynų, kitų sakralinės architektūros statinių, piliakalnių gynybinę sistemą ir daug kitų nekilnojamojo paveldo objektų, kuriuos reikia apskaityti bei rūpintis jų priežiūra. Toks darbo krūvis tenka tik nedaugeliui Lietuvos savivaldybių.  

Čia reiktų skyriaus poskyrio, kaip yra Klaipėdoje. Bet kol kas pas mus dirba tik vienas žmogus. Norint tą darbą atlikti gerai, nepakanka tik nustatyto darbo dienos laiko. Prieš gerą dešimtmetį teisingai pasirinkome Margaritos Rukšienės kandidatūrą. Negailėdama ir savo laisvalaikio su neblėstančiu entuziazmu ji dirba jai patikėtą darbą. Margaritos pasiaukojamą veiklą puikiai įvertino ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovai. Jai suteikta kultūros paveldo eksperto kategorija. Aš tikrai patenkintas Margaritos, neišskiriant ir kitų savo skyriaus vyr. specialistų, kompetencija, bei motyvacija pareigas atlikti labai gerai“, – sako  Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas.

2015−2018 metais atlikti darbai Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo srityje

Skaičiai
Kultūros vertybių registro (toliau KVR) duomenimis, 2018 m. sausio pradžioje Kėdainių  rajono savivaldybės teritorijoje buvo 582 nekilnojamieji ir 165 kilnojamieji kultūros paveldo objektai. Iš viso per 4 metus parengti 346 kultūros paveldo objektų būklės patikrinimo aktai su fotofiksacija ir 64 kultūros paveldo objektų būklės patikrinimo aktai rajono gyventojams dėl sandorių. Kiekvienais metais rengiamos paveldosaugos programos.

Europos paveldo dienos, edukaciniai renginiai
Kiekvienais metais savivaldybėje organizuojamos Europos paveldo dienos. 2018-ųjų tema −  „Atraskime Šimtmečio paveldą“. Rugsėjo mėnesį  organizuota pažintinė ekskursija Kėdainių rajono moksleiviams „Laisvės kovų paveldas Kėdainių rajone“, taip pat vykta į Vilnių, į ekskursiją, kuri buvo skirta Lietuvos šimtmečio paveldui, ir į Kauną, į ekskursiją  „Diplomatinis Kaunas“. Kiekvienais metais organizuojama  tradicinė ekskursija po Kėdainių senamiestį. Per 2015−2018 metus  surengti 6 renginiai ir suorganizuota 11 ekskursijų, kuriose dalyvavo 650  kėdainiečių ir turistų iš kitų rajonų. Įsimintiniausi renginiai ir ekskursijos: 2017 m. renginys Kėdainių reformatų bažnyčioje „Reformacijai − 500: istorijos ir teologijos pėdsakais Lietuvoje“ ir ekskursija kėdainiečiams „Reformacijos istorija nuo XVI a. iki XX a“, kurios metu aplankytos evangelikų liuteronų bažnyčios maršrutu Kėdainiai−Kaunas−Jurbarkas−Tauragė−Kintai−Rusnė−Šilutė; 2016 m. edukacinė ekskursija į Gelgaudiškio dvaro sodybą, kartu susipažįstant su bendruomenės iniciatyva, prikeliant ir pritaikant turizmui kultūros paveldo objektus, seminaras „Kultūros paveldas ir bendruomenės“; 2015 m. edukacinė ekskursija rajono moksleiviams „Bakainių piliakalnio padėtis kraštovaizdyje, gynybinių elementų ir aplinkos sąsajos“, ekskursija į valdovų rūmus ir Gedimino pilį ir kitos.

Bažnyčių rėmimo programa
Pagal Kėdainių rajono savivaldybės bažnyčių rėmimo programą 2017 ir 2018 m. sudaryta jos įgyvendinimo komisija, parengti komisijos veiklos nuostatai, parengtos ir pasirašytos biudžeto lėšų panaudojimo sutartys su Kauno arkivyskupijos kurija, Kėdainių evangelikų liuteronų parapija, Anciškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.

Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje yra 31 kulto pastatas: 23 bažnyčios ir 8 koplyčios, atitinkamai 10 ir 5 yra Kultūros vertybių registre (KVR). Per 2017−2018 metus už 87,2 tūkst. eurų (tarp jų 7,2 tūkst. eurų − parapijų) 18 bažnyčių ir 2 koplyčioms visiškai arba iš dalies įrengta apsaugos/įspėjamoji įranga, atitinkamai 8 bažnyčioms ir 2 koplyčioms, esančioms KVR. Biudžeto lėšos skirtos apsaugos/įspėjamosios įrangos įrengimui šiose bažnyčiose: Dotnuvos (KVR) – 13 696,48 eurų, Šv. Jurgio (KVR) – 10 382,25 eurų, Krakių – 8 682,21 eurų, Kėdainių evangelikų reformatų (KVR) – 5 941,23 eurų,  Kėdainių evangelikų liuteronų (KVR) – 4 298,96 eurai, Šlapaberžės – 4 436,66 eurai ir t. t. Prioritetai skirstant lėšas buvo teikiami pirmiausia savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems kulto pastatams, taip pat pastatams, įtrauktiems į Kultūros vertybių registrą, turintiems aukščiausią paminklo statusą bei medžio sakralinės architektūros pastatams.

Paminklų tvarkybos darbai
Per 2016 m. įrengtos 8 informacinės lentos prie Žydų žudynių vietų ir kapų, žydų senųjų kapinių  ir žudynių vietoje Jubiliejaus g. (visi KVR) ir paryškintos raidės. 2017  m. įrengta 16 informacinių lentų prie veikiančių rajono kapinių 8 seniūnijose. 2018 m. įrengta 18 informacinių lentelių 10 seniūnijų prie neveikiančių rajono kapinių ir informacinis stovas prie Labūnavos dvaro sodybos bokšto ir partizanų kovos bei žūties vietos (KVR). Jeigu bus skirtos lėšos, 2019 m., patvirtinus biudžetą, planuojama įrengti 79 nuorodas rajone į kultūros paveldo objektus prie valstybinės reikšmės kelių.

2018 m., ruošiantis pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio žūties 100-osios metinėms (2019 m. vasario 8 d.), restauruotas paminklas Taučiūnuose,  sutvarkytas medinis kryžius paminklo teritorijoje. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialo valdybos pirmininko Jono Šleževičiaus iniciatyva kartu su Valstybinės miškų urėdijos Kėdainių regioninio padaliniu ir Truskavos seniūnija sutvarkytas paminklas ir jo teritorija Lietuvos partizanų vadavietėje (KVR).

Per 2015−2017 metus buvo atlikti kultūros paveldo objektų – paminklų žuvusiems už Lietuvos laisvę tvarkybos darbai: restauruotas generolo, štabo pulkininko 2 artilerijos pulko vado Justino Kibirkščio kapas, atlikti paminklo, skirto 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams Akademijos parke, bei leitenanto Viktoro Burokevičiaus, žuvusio per 1923 m. Klaipėdos sukilimą, kapo Dotnuvos g. karių kapinėse tvarkybos darbai, įrengtas Jono Žemaičio-Vytauto atminimo ženklas, parengtas karių, žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę, Dotnuvos g. kapinių vartelių restauravimo ir memorialinės lentos projektas ir atlikti tvarkybos darbai. Parengtas memorialo Kėdainių kovotojams už Lietuvos valstybės atkūrimą projektas ir atlikti statybos darbai, įrengtas takas Dotnuvos karių kapinėse, sutvarkyta aplinka prie Slikių paminklų partizanams.

Suremontuota transformatorinė ir Apytalaukio dvaro šunidės pastatas. Surviliškio seniūnijoje, Pakruostės kaime ir  Vailainių kaime, Krakių sen., restauruoti Vinco Svirskio darbo kryžiai. Kryžiaus Vailainių kaime savininkės Eugenija Mockevičienė, Rita Granauskienė ir Rasa Dapkienė ne tik prisidėjo prie kryžiaus restauravimo finansavimo, bet ir padovanojo šį unikalų meno kūrinį kėdainiečiams. Kryžius eksponuojamas Kėdainių krašto muziejuje.

Parengtas ritualinio skerdiko namo, tvoros ir vartų su saulės laikrodžiu pamatų konservavimo ir vartų atstatymo projektas. Parengtas evangelikų liuteronų bažnyčios komplekso  apšvietimo įrengimo projektas ir atlikti darbai. Parengti dviejų gyvenamųjų namų (Apytalaukio dvaro) avarijos grėsmės pašalinimo darbų aprašas, schema ir sąmata ir šešių sarkofagų Radvilų šeimos mauzoliejuje tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa. 3 metams apdraustas Paberžės 1863 m. sukilimo muziejaus pastatas. Parengti 4 tvarkybos darbų projektai: Labūnavos koplyčios, Šlapaberžės koplytstulpio, Lančiūnavos bažnyčios stogo dangos pakeitimo ir pirmo žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietos. Atlikti archeologiniai tyrinėjimai evangelikų liuteronų komplekso teritorijoje ir Kėdainių dvaro teritorijoje. Parengti Didžiosios Rinkos a. apšvietimo ir Kėdainių senamiesčio objektų fasadų apšvietimo projektai. Atlikti vieno Apytalaukio kumetyno neatidėliotini avarijos grėsmės pašalinimo darbai. Pagamintas ir nupirktas bronzinis bareljefas, kuris pritvirtintas prie pėsčiųjų tilto.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimas                     
Savivaldybės biudžeto lėšomis 2015−2018 m. parengta 21 objektui nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktai, tikslinant vertingąsias savybes ir įrašyta į Kultūros vertybių registrą: Krakių mstl. istorinė dalis, Kėdainių m. sen.; evangelikų reformatų kapinės,  rašytojo Justino Pilyponio kapas, koplytstulpis Gumbių k. Parengtas nekilnojamojo kultūros vertybių vertinimo aktas ir  įrašytas į Kultūros vertybių registrą dvarininkų Vendziagolskių šeimos kapas, Kauno g. kapinės, Kėdainių miesto sen. Tai seniausias žinomas palaidojimas Kauno g. kapinėse. Šios šeimos atstovas – Taučiūnų dvaro savininkas Marijonas Vendziagolskis paaukojo (nupirkęs jį iš vieno ūkininko ir vėliau dovanojęs visuomenės reikmėms) 1 ha žemės sklypą, kuriame 1928 m. pastatytas   paminklas Povilui Lukšiui jo kovos ir žūties vietoje.

Savivaldybės rūpesčiu ir lėšomis 2011−2018 parengta 40 rajono kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentacija ir tikslinami duomenys Kultūros vertybių registre. 2019 metais planuojama dar 8 rajono kultūros paveldo objektams parengti apskaitos dokumentaciją ir įrašyti į Kultūros vertybių registrą E. ir A. Chrapovickių kapą, paminklą Lietuvos Nepriklausomybei Šėtoje, Zabielų kapą, J. Juškytės kapą, T. Burtlerovos Pilsudskos kapą, kt.

Per 2015−2018 metus iš viso į Kultūros vertybių registrą įrašyti 33 objektai. 2018 m. pabaigoje Kultūros vertybių registre buvo įrašyti 369 kultūros paveldo objektai  (be skulptūrų, varpų, paveikslų, arnotų, esančių bažnyčiose ir pan.). Iš 369 nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, patikslinti duomenys Kultūros vertybių registre 345 kultūros paveldo objektams arba 93,5 procento.

Apsaugos reglamentų rengimas
Parengti 9 vietinio reikšmingumo kultūros paveldo objektų individualūs apsaugos reglamentai: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Šėtos mstl.; Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Klevų g. Kėdainių m.; Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Surviliškio mstl.: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta  Aušros k. Dotnuvos sen.; Josvainių žydų senosios kapinės Josvainių mstl.; Šėtos žydų senosios kapinės Šėtos mstl.; Koplytstulpis Pašėtės k. Šėtos sen.; Plaukių senosios kapinės Plaukių k. Krakių sen.;  Pališkėlių senosios kapinės Pališkėlių k. Krakių sen.

2019 metais planuojama dar 9 rajono vietinio reikšmingumo kultūros paveldo objektams parengti individualius apsaugos reglamentus.

Laisvės kovų paminklų ir atmintinų vietų įrašymas į Kultūros vertybių registrą  
2012−2014 metais už savivaldybės biudžeto lėšas buvo išleistas dviejų dalių lankstukas-leidinys „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“, kuriame 11 seniūnijų pažymėti 109 objektai ir dar 58 objektai už Kėdainių r. s. ribų. Tęsiant toliau šį tyrimų darbą ir bendradarbiaujant su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru ir Kultūros paveldo departamentu, į Kultūros vertybių registrą per 2015−2018 metus buvo įrašyti 24 partizanų ir sovietų teroro aukų bei knygnešių kapai, Lietuvos karių kapai ir  žūties vietos, tarp jų: Ruseinių kaimo senųjų kapinių, Sovietų Sąjungos teroro aukų ir Lietuvos partizanų rėmėjos Onos Lisiūtės kapų komplekso senosios kapinės, Lietuvos partizanų kautynių, žūties vieta ir kapas Ruseinių kaime ir Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapas Josvainių mstl., 1863−1864 m. sukilimo Mantviliškio mūšio atmintina vieta, Lietuvos partizanų kapas ir Lietuvos karių kapai Gudžiūnų mstl., Lietuvos partizanų stovyklos, kautynių ir žūties vieta Šilainių kaime, Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai ir knygnešių kapai Krakių mstl., Lietuvos partizanų kapai Pelėdnagių, Surviliškio, Šėtos, Truskavos seniūnijose, Lietuvos partizanų vadavietė  Dovydų miške, Lietuvos partizanų  ir jų ryšininkų kapai Vilainių seniūnijoje bei Lietuvos partizanų kovos ir žūties vieta Peiksvos kaime, kt.         

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paskelbimas valstybės saugomais
Inicijavus savivaldybės administracijai, 2018 m. valstybės saugomais paskelbti šie objektai: Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Šventybrasčio Kristaus Atsimainymo parapinės bažnyčios kompleksas, Šėtos sinagogos pastatas, Mikalojaus Katkaus sodyba-memorialinis muziejus ir Zacišės dvaro sodybos fragmentai.

Iš viso per 2015−2018 metus valstybės saugomais paskelbta 13 objektų. Be jau minėtų, dar šie: kryždirbio Vinco Svirskio kapas, Lietuvos karių kapai Dotnuvos g. ir Kauno g. kapinėse, Lietuvos kario Jono Kairiūno kapas, paminklas, skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams Akademijos mstl. parke, Rezgių senųjų kapinių kompleksas Krakių sen., Pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vieta Taučiūnuose, Lietuvos partizanų vadavietė Dovydų miške Truskavos sen.

Savivaldybės interneto svetainėje skyrelyje „Kultūros paveldas“ nuolat pateikiama ir atnaujinama informacija apie mūsų rajone esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą, teisės aktus, tvarkomus kultūros paveldo objektus ir kita aktuali informacija.

Patikslinti Kėdainių senojo miesto archeologinės vietos, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 5148, duomenys kultūros vertybių registreInformuojame, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta patikslinti Kėdainių senojo miesto archeologinės vietos, unikalus kodas kultūros vertybių registre 5148, duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį. Šio objekto duomenys skelbiami Kultūros paveldo departamento tinklalapyje, Kultūros vertybių registro duomenų bazėje (www.kvr.kpd.lt), įvedus unikalų kultūros vertybių kodą grafoje "Unikalus kodas".

Parengtas Kalnaberžės piliakalnio su gyvenviete, unikalus kodas kultūros vertybių registre 23743, individualus apsaugos reglamentas ir jo tvirtinimo aktasInformuojame, kad Kalnaberžės piliakalnio su gyvenviete, u. k. 23743, Kalnaberžės k., Kėdainių r. s., individualus apsaugos reglamentas ir jo tvirtinimo aktas yra registruoti Kultūros vertybių registre. Šio objekto duomenys skelbiami Kultūros paveldo departamento tinklalapyje, Kultūros vertybių registre www.kvr.kpd.lt, įvedus unikalų kultūros vertybių kodą (u. k.) grafoje "Unikalus kodas".


Restauruojamas paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui

Paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui pastatytas 1928 m. pagal architekto Vytauto Žemkalnio-Lansbergio projektą. Komunistų partijos Kėdainių komiteto įsakymu 1961 m. nugriautas, 1992 m. atkurtas, remiantis V. Žemkalnio-Lansbergio pasakojimu, archyvine medžiaga, nuotraukomis. Atkurtą paminklą projektavo architektas V. Gabriūnas. Pirminis paminklo variantas – kvadratinio plano, laiptuotos piramidės formos – trys 9  m ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizuoja trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati piramidė reiškia amžinybę.
Povilas Lukšys gimė1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokų kaime, Surviliškio valsčiuje, palaidotas Dotnuvos g. kapinėse, Kėdainiuose. Apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi.
Pirmojo žuvusio Lietuvos  kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietos paminklas − vienas svarbiausių Nepriklausomybės kovų bei laisvės atgavimo simbolių, todėl, pasitinkant pirmojo žuvusio Lietuvos  kariuomenės savanorio Povilo Lukšio žūties 100-metį, kuris bus  2019 m. vasario 9 d., paminklas restauruojamas, atkuriant ant laiptų šoninių sienelių stovėjusias vazas-taures. Projektą parengė MB „Archcentras“, projekto architektė Rūta Margarita Preikšienė, darbus atlieka UAB „Doresta“ (direktorius Donatas Masiokas). Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Paveldosaugos specialistė Margarita Rukšienė

Europos paveldo dienos 2018 Kėdainių krašte

INFORMACIJA APIE 2017 METAIS KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ TVARKYMUI SKIRTŲ LĖŠŲ DYDĮ BEI TVARKYTUS OBJEKTUS KĖDAINIŲ RAJONE