Architektūros ir urbanistikos skyriaus naujienos (2018)
Zacišės dvaras paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu
2018 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministras įsakymu Nr. ĮV-387 paskelbė Zacišės dvaro sodybos fragmentus (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 220), susidedančius iš rūmų (u. k. 41900) ir namo (u. k. 40901) valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Kultūros paveldo departamento tinklalapyje www.kvr.kpd.lt, grafoje „Unikalus kodas“ įvedus unikalų kultūros vertybių kodą, galima sužinoti apie kultūros vertybę plačiau.
INFORMACIJA APIE 2017 METAIS KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ TVARKYMUI SKIRTŲ LĖŠŲ DYDĮ BEI TVARKYTUS OBJEKTUS KĖDAINIŲ RAJONE
Už kultūros paveldo objektų aplinkos priežiūrą – padėkos seniūnams ir paminklosaugininkei
Kauno miesto savivaldybėje vyko Kauno apskrities paveldosaugos specialistų pasitarimas
Plačiau:
Skelbiamas 2018 metų Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis paraiškų priėmimas
Plačiau:
SPAUSTI ČIA
Architektūros ir urbanistikos skyriaus naujienos (2017)
Apytalaukio dvaro sodyba turi naują šeimininką
Kėdainių rajono savivaldybės taryba nusprendė perduoti VšĮ „Apytalaukis“ 20 metų panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybei nuosavybės teise priklausančią Apytalaukio dvaro sodybą.
VšĮ „Apytalaukis“ planai – atlikus dvaro rūmų paveldo tvarkybos ir statybos darbus, pritaikyti juos kultūros ir verslo reikmėms, atverti lankytojams ir padaryti gyvybingu traukos centru bei kultūros židiniu.
Projekto metu ketinama įkurti Europos sąjungos istorijos muziejų, kuriame per šiuolaikines technologijas bus gilinimasi į XX a. šalių vienijimosi istoriją, jos dabartį ir tradicijos. Dvare lankytojai galės susipažinti su kiekvienos šalies politine, ekonomine ir socialine padėtimi. Be to, siekiant įtraukti regiono gyventojus muziejuje bus organizuojamos paskaitos, muzikos vakarai ir parodos.
Naujai atverti gamtos apsuptyje esančio dvaro rūmai būtų tinkama vieta kultūros ir edukacijos projektams, kurie yra skirti ugdyti vaikų, jaunimo bei kitų visuomenės grupių kūrybiškumą, žinių apie kultūros ir meno procesų įgijimą. Toks žingsnis būtų pati geriausia nepageidautinos jaunimo veiklos prevencija. Ugdyti žmogų per kultūrą yra puikus būdas gerinti auklėjimo kokybę.
Taip pat ekonominiam pastato gyvybingumui užtikrinti būtina sukurti verslui skirtą infrastruktūrą. Didžioji dvaro dalis būtų paskirta turizmui ir verslui – apgyvendinimo, maitinimo, konferencijų organizavimo, renginių, asmeninių švenčių ir pobūvių reikmėms (kavinei, restoranui, viešbučio kambariams, banketų ir konferencijų salei).
Projekto tikslas – atkurti materialinius Lietuvos kultūros paminklus bei dvasines žmogaus vertybes bei savivertę.
Architektūros ir urbanistikos skyrius, tel. 69578
Marijampolėje vyko kasmetinis respublikinis paveldosaugininkų seminaras
Spalio 26–27 dienomis Marijampolėje susirinko Lietuvos paveldosaugininkai iš savivaldybių, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centro ir kt. Sveikinimo žodį tarė Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, palinkėjo gero darbo ir pakvietė apsilankyti Marijampolėje kitais metais, nes ji – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinė.
Marijampolės savivaldybės projektas „Laikas keičiasi ir keičia“ tapo Kultūros ministerijos nuo 2010 m. vykdomo konkurso „Lietuvos kultūros sostinė“ nugalėtoju ir Marijampolė paskelbta 2018 m. Lietuvos kultūros sostine. Pateiktas projektas, vykdomas valstybės 100-mečio jubiliejaus metais, sieks atskleisti miesto istorijos puslapius, asmenybes, palikusias pėdsakus šalies kultūriniame, politiniame bei visuomeniniame gyvenime. Pabrėžti kultūros proceso kaitą, padėti pažinti permainingą istoriją, besikeičiančią erdvę bei žmones.
Projekte numatytos penkios programos, vienijančios muzikos, meno ir literatūros, žiniasklaidos projektus: įtrauks miestiečius, jaunimą, žymius kraštiečius į inovatyvią veiklą, pristatančią Marijampolės, kaip istorinio Lietuvos švietimo ir kultūros centro, vaidmenį tautinio atgimimo ir valstybingumo procese. Įrodančią, kad laikas gali tapti miesto istoriją ir ateities vizijas jungiančiu elementu.
Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo „Arka“ vadovas Robertas Degutis papasakojo, kaip vaikų ir jaunimo klubo iniciatyva pavyko sutvarkyti Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo tėviškės vietą, Lietuvos kario savanorio Juozo Mikulsio kapą, įkūrė karo muziejų „Molotovo gynybinė linija“.
Lolita Valužienė, Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė, programos „Muziejų kelias“ administratorė kalbėjo apie muziejų svarbiausius darbus: kokybinį programos atnaujinimą, projektų komunikacijos tobulinimą, naujų formų ir būdų paiešką, atnaujintos planavimo sistemos taikymą, partnerystės plėtojimą su svarbiomis giminiškomis institucijomis.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitaitytė papasakojo, kad apie 10 % populiacijos gyventojų yra neįgalūs. Bet apie 70 % jų gali keliauti, tačiau dėl nepritaikytos infrastruktūros jiems sunku. Todėl būtina atkreipti dėmesį ir stengtis lankomuose turistiniuose objektuose įrengti infrastruktūrą, pritaikytą ir neįgaliesiems. Būtina išmokti diegti universalios statybos dizainą.
Sigita Bugenienė, VĮ „Lietuvos paminklai“ architektė, ir Rasa Visockaitė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyr. specialistė, papasakojo apie individualių apsaugos reglamentų rengimą. Būtina atkreipti dėmesį į reglamentuojančius teisės aktus, rengti reglamentus nykstantiems arba gręsiant sunykti objektams, teisingai nurašyti duomenis nuo VĮ Registrų centro ir pan. Pirmiausia aktualūs – paruošiamieji darbai, toliau – paveldosaugos reikalavimų nustatymas.
Pranešime „Juodoji archeologija ir jos keliami iššūkiai“ Robertas Motuzas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausias valstybinis inspektorius, atkreipė dėmesį, kad „juodųjų archeologų darbai“ intensyvėja. Tai yra asmenys, nelegaliai kasinėjantys kultūros paveldo objektus, naudojantys metalo ieškiklius. Pažymima, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas draudžia viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje naikinti ar kitaip žaloti vertingąsias savybes, todėl tai pamačius būtina pranešti artimiausiai seniūnijai, policijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių paveldosaugos specialistams ir bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat pageidautina šiuos asmenis nufotografuoti ir užsirašyti automobilių, kuriais jie atvykę, numerius.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centro specialistai – Rita Kuncevičienė, Indrė Kačinskaitė, Arūnas Strazdas – kalbėjo apie Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų pildymą ir nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų duomenų tikslinimo svarbą Kultūros vertybių registre.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas pristatė Europos kultūros paveldo strategiją XXI a. ir apie tai, kad 2018 metai – Europos Parlamento paskelbti Europos kultūros paveldo metais: tikslai ir uždaviniai, savivaldybių vaidmuo. Projektas „Strategija 21“ iš naujo apibrėžia kultūros paveldo vaidmenį Europoje ir pateikia nuorodas, kaip geriau identifikuoti ir valdyti kultūros paveldą, vadovaujantis inovatyviu požiūriu, t. y. saugant aplinką ir gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę. Ji pateikia iššūkius, rekomenduoja veiksmus ir išskiria gerąsias praktikas visiems, susijusiems su kultūros paveldu – vyriausybinėms institucijoms, vietos valdžios atstovams, piliečiams ir profesionalams. Ypač akcentuojamas kultūros paveldo, kaip esminio kultūros įvairovės ir kultūrų dialogo elemento vaidmens, viešinimas.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, atvykstamojo turizmo poskyrio vyr. specialistė Jūratė Jazbutytė pasakojo apie kultūros paveldo objekto patrauklumo turizmui kriterijus: UNESCO pasaulio paveldas, renginiai, turistiniai maršrutai, kultūros keliai, unikalūs objektai, maisto kultūra, informacija (nuorodos, stendai), darbo laikas, prieinamumas ir kt.
Seminaro dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti Marijampolės kultūros paveldo objektus, Kudirkos Naumiestyje esantį dr. Vinco Kudirkos muziejų ir Zyplių dvarą.
Vyko seminaras Europos paveldo dienų organizatoriams
Gruodžio 12 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos organizavo seminarą Europos paveldo dienų organizatoriams.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago, Lietuvos Sąjūdžio ir Tėvo Stanislovo metais. Ateinančių metų svarbiausi uždaviniai, pristatantys rajono kultūros paveldą, yra pasitelkti bendraminčius: muziejus, turizmo centrus, visas kultūros įstaigas, bendruomenes, mokyklas, kas per edukacines programas ir inovatyvias formas aktualizuotų minėtas temas.
Kultūros paveldo departamento atstovas Alfredas Jomantas kalbėjo apie būsimas Europos paveldo dienas ir šimtmetį Europos kultūros paveldo metų kontekste. Šiandien ypač populiaru kalbėti apie integruotą paveldą. Būtina skatinti dalintis Europos kultūros paveldu ir jį vertinti, didinti žinomumą apie bendrą istoriją ir vertybes, sustiprinti ryšį su Europa. Geriau saugoti paveldą, jį ginti, pakartotinai naudoti, didinti ir viešinti.
Istorikas lekt. dr. Norbertas Černiauskas pristatė Valstybingumo jubiliejaus šimtmečio ženklus. Pavyzdžiui, apgynus Vasario 16-sios idėją karo lauke buvo valingai apsispręsta kurti modernią visuomenę. Tarpukario Lietuvos valstybė atvėrė vartus į jūrą, plėtojo vietos aviatorių projektus, įveikė „mažo žmogaus mažoje šalyje“ sindromą. Šimtmečio istorija, nepaisant sovietmečio, yra sėkmės istorija.
Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas pasakojo apie Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo europinę interpretaciją. Lietuva pati save yra izoliavusi: kodėl lenkai sugebėjo savo „solidarumą“ suinterpretuoti kaip europinį fenomeną, o mes Kovo 11-ąją įsivaizduojame kaip salos nepriklausomybę? O juk tai buvo Vidurio Europos atgimimas. Realybė yra tokia, kad Lietuvoje svarstoma tautinė, o ne civilizacinė tapatybė. O ir tautinė tapatybė svarstoma pagal XIX a. pabaigos formules, kuriose siekiama išsivaduoti iš lenkų kultūrinio dominavimo. Trys lietuviškosios istorijos „akmenys“: Algirdas prie Maskvos, Žalgiris (be Jogailos), žirgai, geriantys vandenį Juodojoje jūroje. Baigdamas profesorius pabrėžė, kad Vilniuje yra 10 konfesijų maldos namų ir Vilniuje turime Europą, nes Mindaugas ir Vytautas pasirinko vakarietišką kelią.
Architektas Dalius Vrubliauskas aiškino apie sinergijos reikšmę. XXI a. paveldosaugos moto – dialogas. Administracinės ribos niekada ir niekur neatitinka kultūros vertybių arealų ribų, reikia komunikuoti, kuriant regionines-arealines iniciatyvas. Komunikacija tampa įdomia tada, kai atsiranda tikslas ir jo žadami pokyčiai bei nevienodo lygmens perspektyvos.
Kultūros vertybių registro naujienos
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjo patvirtintas Bakainių piliakalnio su priešpiliu ir papiliu (u. k. KVR 5163) individualus apsaugos reglamentas ir tvirtinimo aktas yra registruoti Kultūros vertybių registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2012, Nr.169-6960) 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Su objekto individualiu apsaugos reglamentu ir tvirtinimo aktu galima susipažinti Kultūros vertybių duomenų bazėje (https://kvr.kpd.lt/#/)
INFORMACIJA APIE 2016 METAIS KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ TVARKYMUI SKIRTŲ LĖŠŲ DYDĮ BEI TVARKYTUS OBJEKTUS KĖDAINIŲ RAJONE
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Pastebėję „juoduosius archeologus“, nelikite abejingi
Pastebėjus įtartinus žmones su metalo ieškikliais ar neįprastus kasinėjimus laukuose, prašytume nedelsiant pranešti artimiausiai seniūnijai, policijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių paveldosaugos specialistams ir bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat pageidautina šiuos asmenis nufotografuoti ir užsirašyti automobilių, kuriais jie atvykę, numerius.
„Juodieji archeologai″ – tai senovinių dirbinių kolekcionieriai arba perpardavinėtojai, ieškantys žemėje esančių senųjų kultūrų dirbinių. Dažniausiai jie ieško senovinių metalo dirbinių, tam naudoja metalo ieškiklius. Tokių nelegalių paieškų bei kasinėjimų metu negrįžtamai sunaikinamas kultūrinis sluoksnis, nes neatliekama mokslinė fiksacija, radiniai patenka į juodąją rinką, pas kolekcininkus, o dažniausiai yra išvežami iš Lietuvos.
Pastaruoju metu „juodųjų archeologų” veikla labai suaktyvėjo. Be visuomenės pagalbos su šiuo reiškiniu kovoti neįmanoma, nes nelegalūs kasinėjimai dažniausiai vykdomi nuošaliose vietose, po darbo valandų ir savaitgaliais.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus inf.
Europos paveldo dienos Kėdainių krašte 2017 metais
2017 m. rugsėjo 15−17 d. Kėdainiuose buvo organizuojami Europos paveldo dienų renginiai. Šiemet jie buvo skirti reformacijos paveldui. Apie net tris dienas vykusius renginius pasakoja jų organizatorė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos sk. vyr. specialistė Margarita Rukšienė.
Europos paveldo dienos – 2017 Kėdainių krašte
Rugsėjo 15 dieną Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje įvyko renginys „Reformacija Kėdainiuose: lietuvybės, kultūrinės ir religinės tolerancijos pamokos“ (pranešėja − kraštietė žurnalistė Vitalija Morkūnienė) rajono visuomenei ir svečiams.
Lietuvoje, kaip ir visame krikščioniškame pasaulyje, šiemet plačiai minimos Reformacijos 500-osios metinės. Kėdainiai buvo ne tik vienas reikšmingiausių Reformacijos centrų Lietuvoje, bet ir ryškus kunigaikščių Radvilų sukurtas tautų, religijų ir kultūrų taikaus sambūvio pavyzdys. Didžiausią ekonominį ir kultūrinį palikimą, reikšmingiausią architektūros plėtros laikotarpį Kėdainiai išgyveno būtent Reformacijos laikotarpiu valdant dviem iškilioms asmenybėms – Kristupui Radvilai ir jo sūnui Jonušui Radvilai. Siekdami pakelti miesto ūkinį ir kultūrinį gyvenimą jie pakvietė į Kėdainius vokiečius, škotus, leido apsigyventi žydams, įkurdino rusėnus. Klestėjo amatai, vyko intensyvi prekyba. Kėdainiai tapo lituanistikos centru, čia buvo steigiamos švietimo įstaigos, diegiama spauda. Ne mažiau už ekonominį klestėjimą ir plėtrą, turtingą materialųjį paveldą svarbu tai, kad šis laikotarpis ainiams paliko neįkainojamas tolerancijos, pakantumo ir sugyvenimo pamokas. Tik vienas faktas: 1628 metais Kėdainiuose buvo pasirašytas taikaus sambūvio susitarimas, kuriuo Kėdainiuose pripažįstamas evangelikų reformatų ir katalikų tikybų lygiateisiškumas.
Rugsėjo 16 d., šeštadienį, išvykome į pažintinę ekskursiją po evangelikų liuteronų bažnyčias „Reformacijos istorija nuo XVI a. iki XX a. (Lietuviškos raštijos keliais)“. Ekskursiją vedė žurnalistas, istorikas Tomas Pavilanskas-Kalvanas. Ekskursijos metu buvo aplankytos Kėdainių, Kauno, Jurbarko, Vilkyškių, Turagės, Rusnės, Šilutės, Kintų ir kitos evangelikų liuteronų bažnyčios. Dalyviai išgirdo pasakojimą apie šiose parapijose dirbusias arba su jomis susijusias, lietuvių kalbai ir kultūrai didelį indelį palikusias St. Rapolionio, A. Kulviečio, M. Mažvydo, D. Kleino, J. Bretkūno, K. Donelaičio, I. Simonaitytės, Vidūno asmenybes. Dalyviams buvo papasakota apie Reformacijos epochos istorines – M. Liuterio, P. Melanchtono, Radvilos Juodojo, Radvilos Rudojo, Jonušo Radvilos – asmenybes, jų reikšmę. Taip pat dalyviai susipažino su evangelikų liuteronų paveldu bei tradicijomis, bendravo ir aktyviai klausinėjo bei diskutavo su vietiniais parapijiečiais ir kunigais.
Kėdainiai
Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje ekskursijos dalyviams buvo perskaityta įžanginė paskaita apie Reformacijos judėjimą XVI a. Europoje bei LDK. Aptarta kunigaikščių Radvilų, St. Rapolionio, A. Kulviečio, M. Mažvydo reikšmė ir darbai.
Taip pat papasakota apie Kėdainių bendruomenės susikūrimo aplinkybes 1629 m. – Kristupo Radvilos laikais. Ekskursantai supažindinti su žymių parapijiečių – A. Freitago, A. Totlebeno – veikla ir gyvenimu.
 Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia
Kaunas
Kaune bendruomenė susikūrė ir pastatė bažnyčią 1550 m. Ta proga buvo aplankyta miesto centre buvusios bažnyčios vieta. Ekskursijos metu taip pat aplankyta 1682 m. pastatyta Kauno ev. liuteronų bažnyčia. Dalyviams buvo papasakota apie XVI a. bažnyčios gyvenimą. Liuteronų bendruomenės reikšmę Kaunui bei jos kultūriniams ir prekybiniams ryšiams su Prūsija.
Kauno evangelikų liuteronų bažnyčia
Jurbarko
Senoji XVI a. bažnyčia Jurbarke neišliko. Jos vietoje buvo pastatyta nauja moderni bažnyčia, kurią puošia šiuolaikiški vitražai ir vargonai. Jurbarke ekskursijos dalyvius pasitiko kunigo žmona, kuri papasakojo apie socialinę bei kultūrinę bažnyčios veiklą. Taip pat skirtumus ir panašumus su kitomis krikščioniškomis konfesijomis.
 Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia
Vilkyškių
Vilkyškių bažnyčia atmena pirmuosius reformacijos metus. Ji pastatyta 1549 m. Tai yra tuometinės Prūsijos bažnyčios palikimas. Bažnyčia išgyveno įvairias istorines peripetijas kaip Šiaurės karą, kazokų antpuolius, sovietmetį ir kitas istorijoje nutikusias blogybes. Parapiją fundavo tuometinis dvarininkas G. Shoenas. Parapijoje dirbo žymus vokiečių rašytojas J. Bobrovskis, aprašęs Rytų Prūsijos žmonių padėtį, tyrinėjęs kunigo K. Donelaičio kūrybą.
Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia
Tauragės
Tauragėje bažnyčia iškyla jau 1550 metais grafo M. Šemetos iniciatyva. Dalyviams buvo papasakota šios didžiausios parapijos istorija. Taip pat apie sovietmetį dirbusį ir ev. liuteronų bendruomenę išsaugojusį vyskupą J. V. Kalvaną.
Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia
Rusnės
Ši bendruomenė įdomi tuo, kad ji susikūrė jau XV a. Tuo metu bažnyčios vietoje stovėjo kryžiuočių pilis, kurioje ir buvo įrengta bažnyčia. Šalia jos buvo uostas, kur tuo metu, amžininkai mena, vyko intensyvi laivyba bei prekyba. Po reformacijos bažnyčia tampa liuteroniška.
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia
Šilutės
Šilutės M. Liuterio bažnyčia yra gana jauna bažnyčia. Išaugus parapijiečių skaičiui, buvo nutarta pastatyti XX a. Naują bažnyčią. Šie maldos namai yra ypatingi savo R. Pleiferio tapyta freska. Tai vienintelė freska Europoje, atspindinti visą bažnyčios istoriją. Apie ją ir bažnyčios istoriją pasakojo kunigas R. Šemeklis.
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia
Kintų
Kintai taip pat kildinami iš kryžiuočių ordino pilies, kuri buvo pastatyta Ventės rage. XVI a. pastatyti maldos namai tampa liuteroniški. Bažnyčia ypatinga tuo, kad čia savo kūrybinį kelią pradėjo garsus filosofas Vydūnas.
Kintų parapijos namai
Vanagai
Vanagų bažnyčia pastatyta XIX a. Ji ypatinga tuo, kad mena lietuvininkų laikmetį, kai jie kovojo prieš vyksiančią germanizaciją. Būtent iš šios parapijos kilo žymi Mažosios Lietuvos rašytoja I. Simonaitytė, kurios kūriniuose labai dažnai sutiksime tiek Vanagų bažnyčios, tiek aplinkinių kaimelių pavadinimus bei aprašomus veikėjus.
Rugsėjo 17 d., sekmadienį, Didžiosios Rinkos aikštėje rinkosi norintieji dalyvauti tradicinėje ekskursijoje po Kėdainių senamiestį „Reformacijos atspindžiai Kėdainių senamiestyje“.
XVII amžiuje Kėdainiuose susiklostė daugelio religijų ir bažnytinių bendruomenių sambūvis, miesto formavimasis sutapo su tautinių ir konfesinių bendruomenių įsikūrimu mieste. Jau per pirmuosius reformacijos dešimtmečius Kėdainiai tapo vienu iš ankstyviausių jos plitimo židinių. Kėdainių dvaras ir miestas buvo vienas iš nedaugelio Lietuvoje arijonų prieglobsčių, čia įsikūrė reformatų ir liuteronų bendruomenės. Ona Radvilaitė, Žemaitijos seniūno Jono Radvilos duktė, savo dvare katalikų kunigą pakeitė protestantų dvarininku. Globojama kunigaikščių Radvilų, reformatų kryptis Kėdainiuose buvo vyraujanti. Kėdainiai tapo vienu Lietuvos reformatų kultūros centrų, čia būrėsi išsilavinę žmonės, veikė mokykla (joje mokėsi būsimasis Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą Samuelis Boguslavas Chilinskis), įkurta spaustuvė, kurioje išspausdintas vienas didžiausių XVII a. leidinių lietuvių kalba ,,Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653). Kėdainių gimnazijoje dėstė arba ėjo mokyklos dvasininko pareigas Žemaitijos distrikto superintendentai, mokėję lietuviškai. Gimnazijoje nuolat buvo lietuvių kalba dirbusių asmenų. Ekskursijos dalyviai susipažino su reformacijos pėdsakais senamiestyje: lankėsi Evangelikų reformatų bažnyčioje ir Radvilų mauzoliejuje (XVII a.), Šviesiojoje gimnazijoje (XVII a.), liuteronų bažnyčioje (XVII a.), išgirdo apie Steponą Jaugelį-Telegą, vieną iš ,,Knygos nobažnystės krikščioniškos“ rengėjų, kurio vardu pavadinta viena senamiesčio gatvių, Adomą Freitagą-Torūnietį, matematikos profesorių, knygos ,,Architectura militaris nova et aucta“ autorių, jo garbei ant gimnazijos sienos atidengta paminklinė lenta, yra išlikusi epitafinė lenta liuteronų bažnyčioje.
  Ekskursija po Kėdainių senamiestį Kauniečiai Kėdainių senamiestyje
Į renginį „Reformacija – 500: istorijos ir teologijos pėdsakais Lietuvoje“ Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje 12 val. be kėdainiečių atvyko gausus būrys kauniečių. Evangelinio Biblijos instituto dėstytojas, teologas Holger Lahayne pristatė pranešimą „Kuo pavojinga reformacija?“ Pranešimo pradžioje prelegentas perskaitė Jėzaus Kristaus palyginimą iš Evangelijos pagal Luką apie paklydusią avelę (Lk 15, 4–6) ir pabrėžė, kad sąvoka „ganytojas“ kuo puikiausiai apibūdina Jėzaus, kaip Gelbėtojo, vaidmenį.
Remdamasis krikščionių autoriaus C. S. Lewiso autobiografija Apstulbintas džiaugsmo, H. Lahayne‘as paaiškino mintį, kad žmogaus išgelbėjimo procese pagrindinis aktyvusis veikėjas yra pats Dievas. Po to prelegentas plačiai pristatė reformatoriaus Martyno Liuterio mokymą apie puolusio žmogaus būseną, išdėstytą veikaluose Disputas prieš scholastinę teologiją, Heidelbergo disputo tezės ir Apie nelaisvą valią (polemika su Erazmu Roterdamiečiu). Pastarąjį pats Liuteris laikė svarbiausiu iš visų, nes jame reformatorius kategoriškai neigia žmogaus sugebėjimą pasiruošti Dievo malonei, laisvai ir savo jėgomis apsispręsti tikėti bei įgyti išganymą. Liuteris intensyviai stengėsi žmonėms išaiškinti, jog išganymas galų gale nepriklauso nei nuo jų pačių galių, norų ir pastangų, o priklauso vien tik nuo Dievo.
Liuterio mintis priešstatė šių dienų autorių, kaip, pvz., Dalai Lamos ar Rhondos Byrne knygų mokymui apie savęs išganymą. Prelegentas pagrindė ir tezę, kad Reformacijos mokymas yra pavojingas patiems žmonėms, t. y. jų užkietėjusioms širdims. Kitoje dalyje Lahayne‘as kalbėjo apie išganymo sampratą ir evangeliškosios teologijos šerdį – nuteisinimą vien per tikėjimą. Jis akcentavo, kad tikėjimas, visų pirma, yra asmeninis, nuoširdus pasitikėjimas, pristatė Liuterio veikale Apie krikščionio laisvę vartojamą santuokos metaforą apibūdinant tikėjimo naudą. Be to, pabrėžė, kad tikėjimas yra dovana, Šventosios Dvasios suteikiama per Evangelijos skelbimą. Anot teologo, dėl šios priežasties evangelikų pamaldose pamokslavimas laikomas svarbiausia dalimi, o jo skelbimo vieta, sakykla, dažnai įtaisoma bažnyčios pastato centre. Šis principas ypač atsispindi daugelio reformatų bažnyčių vidaus architektūroje; būtent sakykla dažniausiai yra ir vienintelis kruopščiai išpuoštas bažnyčios interjero elementas. Lietuvoje ryškiausias pavyzdys yra Kėdainių reformatų bažnyčios sakykla.
Pabaigoje prelegentas aiškino ir dvasininkų kaip ganytojų sampratą evangelikų teologijoje. Jiems skelbti paguodos žinią nuodėmingame pasaulyje buvo ir tebėra pavojinga.
 Kalba H.Lahayne Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia
Pranešimą „Lietuvos reformacija ir visuomenės atsinaujinimas XVI−XVII a.“ pristatė LEU Humanitarinio ugdymo fakulteto doc. dr. Deimantas Karvelis. Per XVI a. pirmąjį trečdalį dalis Lietuvos DK visuomenės suvokė reikmę ieškoti naujovių, keisti visuomenės ir valstybės santvarkos formas, kurti ir plėtoti naujus institutus. Tai skatino aktyviąją visuomenės dalį būti atvira inovacijoms, sutelkti dėmesį į jau dešimtmetį Europoje vykstančią Reformaciją, aiškintis, kokias galimybes teikia jos iškeltos idėjos. Aktyvioji Lietuvos DK visuomenės dalis kritiškai vertino Lietuvos DK Bažnyčios padėtį, jos administravimo sąlygas. Europos mastu brendo požiūris, kad parapijiečiai turi aktyviai ir sąmoningai dalyvauti Bažnyčios veikloje.
Pranešime nagrinėjama Lietuvos reformacija ir jos įtaka visuomenės sociokultūriniams procesams XVI−XVII a. Kalbama apie Reformacijos vertinimo stereotipus, susiklosčiusius Lietuvoje, reformacijos plitimo būdus, tris jos bangas (liuteronizmas, kalvinizmas, arijonizmas), žymiausias istorines asmenybes, reprezentavusias protestantišką kultūrą. Išskiriamos Reformacijos atneštos naujovės: nescholastinė teologija; biblinis kriticizmas; šv. Rašto kaip masinės kultūros elementas; nauja vertybių skalė; požiūris į gimtosios kalbos vartojimą; bažnyčios samprata ir kt. Nagrinėjamos Reformacijos pralaimėjimo Lietuvoje priežastys (susiskaldymas į sroves, liaudies kultūros neįvertinimas; kontrreformacija; valdovų pozicija).
-20809-s250x297.jpg) Kalba D. Karvelis
Šėtos sinagogai suteikta teisinė apsauga
Kultūros vertybių registras papildytas nekilnojamo kultūros paveldo objektu – Šėtos sinagogos pastatu, esančiu Kėdainių rajone (Šėtos mstl., Kėdainių g. 1A). Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė šiam objektui suteikti teisinę apsaugą dėl jo istorinių vertingųjų savybių.
Išsamiau skaityti Šėtos sinagogai suteikta teisinė apsauga
Reformacijos paveldas kultūrinio kraštovaizdžio kontekste
KURIAMAS FILMAS APIE VINCO SVIRSKIO KRYŽIUS
2017 m. birželio 2 d. savivaldybėje lankėsi VšĮ „Nepriklausomų kūrėjų gildija“ atstovas Saulius Pučinskas, kurio tikslas – nufilmuoti rajone esančius Vinco Svirskio kryžius. VšĮ „Nepriklausomų kūrėjų gildija“ kartu su Šiaulių „Aušros“ muziejumi rengia filmų ciklą „Dievui ir Žmogui“ apie XIX a.–XX a. pradžią – kryždirbystės klestėjimo laiką. Vienas filmas skirtas žymiausiam XIX a. Lietuvos kryždirbiui Vincui Svirskiui.
JAU ŽINOMA, KAS VYKS PER EUROPOS PAVELDO DIENAS
2017 m. Europos paveldo dienos Kėdainiuose tema „Reformacijos paveldas kultūrinio kraštovaizdžio kontekste“ vyks rugsėjo 15−17 dienomis.
Daugiakultūriame centre rugsėjo 15 d. vyks renginys rajono visuomenei ir svečiams „Reformacija Kėdainiuose: lietuvybės, kultūrinės ir religinės tolerancijos pamokos“ (pranešėja kraštietė žurnalistė Vitalija Morkūnienė).
Rugsėjo 16 d. bus suorganizuota pažintinė ekskursija tema „Reformacijos istorija nuo XVI a. iki XX a.“ (Lietuviškos raštijos keliais) (žurnalistas, istorikas Tomas Pavilanskas-Kalvanas). Bus galima aplankyti evangelikų liuteronų bažnyčias maršrutu Kėdainiai−Kaunas−Jurbarkas−Tauragė−Vanagai−Kintai−Rusnė−Šilutė−Klaipėda−Nida.
Rugsėjo 17 d. vyks tradicinė ekskursija po Kėdainių senamiestį „Reformacijos atspindžiai Kėdainių senamiestyje“ (ekskursiją ves Kėdainių TVIC gidė, ekskursijų vadovė Edita Mongirdaitė) ir renginys Kėdainių reformatų bažnyčioje „Reformacijai − 500: istorijos ir teologijos pėdsakais Lietuvoje“ (pranešimus skaitys Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kuratorius, Evangelinio Biblijos instituto dėstytojas, teologas Holger Lahayne ir LEU prodekanas, istorijos mokslų daktaras doc. Deimantas Karvelis).
SKELBIAMAS PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS
Skelbiamas 2017 metų Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis paraiškų priėmimas.
Plačiau:
http://www.kpd.lt/news/2835/158/Skelbiamas-2017-metu-Nekilnojamojo-kulturos-paveldo-pazinimo-sklaidos-atgaivinimo-ir-leidybos-projektu-dalinio-finansavimo-valstybes-biudzeto-lesomis-paraisku-priemimas.html%20
------------------------------------------------------------------------------------------------------------
LAUKIA NAUJOS KULTŪROS PAVELDO PAŽINIMO PATIRTYS
Vos prasidėjus 2017-iesiems, pradedama ruoštis bene didžiausiam kasmetiniam kultūros paveldo renginiui šalyje – Europos paveldo dienoms. Šiemet Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta Europos paveldo dienų tema – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ –, kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti mūsų gyvenamų vietovių unikalumą ir vertę.
Europos paveldo dienos Lietuvoje vyks rugsėjo 15-17 d.
Šių metų Europos paveldo dienų dėmesio centre – archeologinių vietovių, istorinių miestų ir miestelių, senųjų kaimų, kelių ir gatvių tinklo, dvarų sodybų, istorinių parkų ir sodų, sakralinių statinių, kapinių, pramonės ir kitų kultūros paveldo objektų tarpusavio ryšys kultūriniame kraštovaizdyje.
Šis ryšys šimtmečius formavosi kiekvienai žmonių kartai kuriant vis naujus vietovės istorinės raidos sluoksnius. Tokia tema pasirinkta norint atskleisti šių sąsajų tarp įvairių kultūros paveldo objektų išsaugojimo svarbą, kultūros paveldo objektų reikšmę vizualiniam ir istoriniam vietovės charakteriui.
„Lietuvoje vis dar galime rasti idiliškų vietovių, kraštovaizdžių, kuriuose kultūra susilieja su gamta. Mėgautis panoramose atsiveriančia miestelių bokštų, gatvių perspektyvų ir piliakalnių – vienos iš svarbiausių kultūrinio kraštovaizdžio dominančių, liudijančių Lietuvos valstybingumo pradžią – derme. Šiandien, siekiant ją išsaugoti intensyvios plėtros kontekste, itin svarbus visuomenės sąmoningumas, darnios plėtros principų išlaikymas, jeigu nenorime prarasti to, kas prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Kultūriniame kraštovaizdyje išskirtinei vertei tenkant piliakalniams, jie neliks pamiršti ir Europos paveldo dienų metu.
Juolab, kad 2017-ieji Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais. Nors archeologinės vietovės nepatyrusiai akiai dažnai gali būti net nepastebimos, jos yra vertingos ne tik prisidėdamos prie mūsų supratimo apie vietos ir žmonių istoriją, bet ir svarbios istoriniam kultūriniam kraštovaizdžiui – juk dažniausiai archeologinis paveldas mus nukelia į pačius tolimiausius laikus, t. y. į šiandien matomo kultūrinio kraštovaizdžio formavimosi pradžią. Europos paveldo dienos Lietuvoje vyksta nuo 1994-ųjų metų, kuomet Lietuva prisijungė prie šios Europos Tarybos programos.
Šia iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes ir išsaugojimo svarbą.
Renginius Lietuvoje koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, organizuoja – miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros ir švietimo įstaigos, kultūros paveldo objektų savininkai ir valdytojai, vietos bendruomenės.
Daugiau informacijos: Akvilė Jagminaitė-MarkevičienėKultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Europos paveldo dienų koordinatorėTel.: 8 5 273 4236 Mob. 8 628 87931El. p: akvile@heritage.lt
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Europos paveldo dienos 2016 Kėdainių krašte
Kviečiame dalyvauti 2016 m. Europos paveldo dienų renginiuose
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO NAUJIENOS
2016 metais savivaldybės administracijos rūpesčiu ir dalinėmis lėšomis Kultūros paveldo departamentui parengus apskaitos dokumentaciją, į Kultūros vertybių registrą Kėdainių rajone įrašyta 12 objektų:
1. Rašytojo Justino Pilyponio kapas (u. k. 40548), Kauno g. kapinėse
2. Kėdainių evangelikų reformatų senųjų kapinių vieta (u. k. 40547), Kėdainiai
3. Lietuvos partizanų kautynių, žūties vieta ir kapas (u. k. 34213), Rusenių k., Josvainių sen.
4. Lietuvos partizanų kovos ir žūties vieta (u. k. 34653), Guptilčių k., Krakių sen.
5. Lietuvos partizano Augustino Štaro-Pukiaus kapas, (u. k. 34214) Šulaičių k., Krakių sen.
6. Lietuvos partizanų Adolfo ir Antano Naruševičių kapas (u. k. 34654), Nociūnų k., Pelėdnagių sen.
7. Lietuvos partizano Stasio Kšenavičiaus-Žaibo kapas (u. k. 34215), Nociūnų k., Pelėdnagių sen.
8. Labūnavos dvaro sodybos antras bokštas (u. k. 39901), Nevėžio g. 35 A, Labūnavos k., Pelėdnagių sen.
9. Lietuvos partizano Juozo Šemežio kapas (u. k. 34208), Truskavos mstl.
10. Lietuvos partizano Antano Žuko – Žukovo kapas (u. k. 33944), Truskavos mstl.
11. Lietuvos partizano Plančiūno-Valterio kapas (u. k. 33916), Šventybrasčio k. kapinės
12. Lietuvos partizanų ryšininko Broniaus Sereikos kapas (u. k. 33917), Šventybrasčio k. kapinės
Dar 13 objektų parengta apskaitos dokumentacija ir patikslinti duomenys Kultūros vertybių registre.
Inicijavus savivaldybės administracijai valstybės saugomais paskelbti 8 kultūros paveldo objektai:
1. Kryždirbio Vinco Svirskio kapas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 38367)
2. Lietuvos karių kapai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16990);
3. Lietuvos kario Jono Kairiūno kapas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31104);
4. Lietuvos karių kapai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31105);
5. Paminklas, skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16991);
6. Rezgių senųjų kapinių kompleksas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 36685);
7. Pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vieta (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16597);
8. Lietuvos partizanų vadavietė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 33184).
Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2012, Nr.169-6960) 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Su objektų Vertinimo tarybos aktų medžiaga galima susipažinti Kultūros vertybių duomenų bazėje (http://kvr.kpd.lt/heritage/).
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
KVIETIMAS PRIVAČIŲ VALSTYBĖS SAUGOMŲ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ VALDYTOJAMS
Valstybės saugomų privačių kultūros paveldo objektų valdytojai kviečiami teikti prašymus Departamentui dėl išlaidų, patirtų tvarkant jiems priklausančius kultūros paveldo objektus.
Plačiau http://www.kpd.lt/kompensavimas/
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
RESPUBLIKINIO PAVELDOSAUGININKŲ SEMINARO AKTUALIJOS IR PRIORITETAI
Lapkričio 16−17 dienomis Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose buvo susirinkę Lietuvos paveldosaugos specialistai. Sveikinimo žodį tarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Savo kalboje direktorė akcentavo kultūros vertybių apskaitos svarbą, žydų kapinių ir masinių žudynių vietų apsaugą ir išsaugojimo būtinybę. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, į Kultūros vertybių registrą įrašomi savanorių, partizanų, rezistentų kapai, žūties vietos. Pažymėjo, kad daug problemų kyla dėl kapinių žemės sklypų formavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nors pagal LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymą kapinių žemės sklypus savivaldybės privalo įregistruoti iki 2017 m. sausio 1 d. Pasidžiaugė, kad daugelyje Lietuvos savivaldybių, taip pat ir Kėdainių, yra rengiami tvarkybos darbų projektai ir restauruojamos arba planuojamos restauruoti ir pritaikyti įvairioms veikloms nemažai sinagogų. Buvo pasidžiaugta, kad savivaldybės ir bendruomenės skiria daug dėmesio kultūros paveldui aktualizuoti.
2017 metų Europos paveldo dienų tema „Žmonės, piliečiai, istorijos“, kurios prioritetai yra Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, piliakalnių metai, 500 metų reformacijai, kt. Kiti pranešėjai kalbėjo apie kultūros paveldo apsaugos teisines aktualijas, buvo pristatyta Jašiūnų dvaro sodyba: dvarvietės istorija susijusi su keliomis giminėmis. Nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos Jašiūnų dvarą valdė Radvilos, vėliau I. Balinskis, Snedeckiai. Rūmų architektas – tuometis Vilniaus universiteto Architektūros katedros vedėjas Karolis Podčašinskis. Dvaro sodybai taip pat priklauso oficina, svirnas, tarnų namas (su arklide ir ratine), kumetyno pastatai. Objektą vertiname kaip vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdį. 2015 m. dvaras atvėrė duris po naujos restauracijos. 2016 m. pasirodė knyga „Jašiūnų dvaras. Kultūros židinys“, išsamiai pristatanti dvaro istoriją.
Buvo kalbama apie kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą KPEPIS, atkreiptas dėmesys, kad savivaldybių paminklosaugininkams rekomenduojama rengti kultūros paveldo objektams individualius apsaugos reglamentus, pagal kuriuos nustatomi paveldosaugos reikalavimai.
Dėl 2017 metų Europos paveldo dienų buvo atkreiptas dėmesys, kad būtina skatinti visuomenę būti pilietišką ir dėmesingą kultūros paveldo išsaugojimui. Buvo paliesti kapų priežiūros ir tvarkymo klausimai ir visos Europos paveldo dienų temos.
KAIŠIADORYSE VYKO KAUNO APSKRITIES PAVELDOSAUGININKŲ PASITARIMAS
2016 m. gegužės viduryje Kaišiadorių muziejaus Brazauskų namų ekspozicijos patalpose įvyko jau gražia tradicija tapęs Kauno apskrities paveldosaugininkų pasitarimas, kuriame dalyvavo ir Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė. Į susitikimą su Kauno regiono rajono paveldosaugininkais atvyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, vyriausieji valstybiniai inspektoriai Asta Naureckaitė ir Liutauras Tarbūnas. Pasitarimo metu buvo aptarti kultūros paveldo objektų stebėsenos, priešgaisrinės apsaugos, įvairių konfesijų kapinių tvarkymo, Europos paveldo dienų bei Europos žydų kultūros dienos organizavimo, užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių taikymo ir kiti aktualūs klausimai. Pasitarimo dalyviams Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Eglė Staninaitė-Popova įdomiai papasakojo apie Brazauskų namų ekspoziciją, Prezidento prosenelių ir tėvų gyvenimą Kaišiadoryse. Svečiams taip pat buvo suorganizuota ekskursija į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
LIETUVOS PAMINKLOSAUGININKAI PROFESINĘ ŠVENTĘ PAŽYMĖJO TELŠIUOSE – LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖJE 2016
2016 m. balandžio 21 d., Telšių Žemaitės dramos teatre rinkosi šalies paminklosaugininkai. Iš Kėdainių rajono savivaldybės į šventę vyko Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistė Margarita Rukšienė, iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.
Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių dienos renginio dalyvius Telšiuose – Lietuvos kultūros sostinėje 2016 – pasveikino LR kultūros viceministras Dr. Romas Jarockis, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, vicemeras Kęstutis Gusarovas, ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė Marija Nemunienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Lietuvos paminklosaugininkai išklausė įdomių pranešimų apie seniausią Žemaitijos paveldą, apie Žemaitijos sostinę ir dėmesį tapatybei renginio dalyviams kalbėjo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, VDA Telšių fakulteto dėstytojas, architektas prof. Algirdas Žebrauskas. Po pranešimų ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apdovanojimų įteikimo vyko Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro atidarymas. Vėliau renginio dalyviai aplankė Telšių miesto kultūros paveldo objektus ir Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrą.
Plačiau apie renginį:
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10209580518777578.1073742101.1466113155&type=1&l=97060fb5fb
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
RUOŠIAMASI 2016 METŲ EUROPOS PAVELDO DIENŲ IR EUROPOS ŽYDŲ KULTŪROS DIENŲ RENGINIAMS
Kovo 30 d. pas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Viačeslavą Čerenkovą įvyko jau antras darbo grupės posėdis, skirtas 2016 metų Europos žydų kultūros ir Europos paveldo dienoms (EPD) tema „Kultūros paveldas ir bendruomenės“ renginių organizavimui.
Jame dalyvavo Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Stadalnykas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė, vyr. specialistė Audronė Stadalnykienė, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Daugiakultūrio centro administratorė Audronė Pečiulytė ir Kėdainių rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Aušra Vaidotienė.
Sieks paskatinti bendruomenes
Šių metų Europos paveldo dienų tema „Kultūros paveldas ir bendruomenės“ yra skirta išryškinti bendruomenių, vietos gyventojų vaidmenį išsaugant kultūros paveldą. Jos yra vienos svarbiausių „žaidėjų“ šiame procese, todėl turime paskatinti vietos bendruomenes atrasti ir suvokti savo kultūros paveldą ir paremti bendruomenines iniciatyvas siekiant jį išsaugoti.
Kėdainių rajono bendruomenės šioje srityje nėra iniciatyvios, todėl EPD-2016 renginių tikslas yra paskatinti bendruomenes įvairiapusiškai dalyvauti kultūros paveldo išsaugojime: rašant paraiškas gauti finansavimą kultūros paveldo objektų restauravimui, EPD renginiams, kultūros paveldo objektų pažinimui ir sklaidai.
Vyks rugsėjo mėnesį
Šiemet Europos paveldo dienos vyks rugsėjo 16-18 d. Margarita Rukšienė pristatė EPD-2016 Kėdainiuose programos projektą: rugsėjo 16 d. 14 val. Daugiakultūriame centre įvyks konsultacinis seminaras bendruomenių atstovams, bus skaitomi trys pranešimai apie bendruomenės iniciatyvą restauruojant grafų Tiškevičių koplyčią Trakų Vokėje, bendruomenių patirtį išnaudojant galimybes pažinti kultūros paveldą ir apie gerąją kaimo bendruomenių patirtį, puoselėjant Kėdainių krašto kultūros paveldą.
Rugsėjo 18 d. kartu su bendruomenių atstovais bus organizuojama ekskursiją į Gelgaudiškį, kur pasimokysime kaip bendruomenės iniciatyva restauruojami ir turizmui pritaikomi kultūros paveldo objektai.
Taip pat tradiciškai bus surengta ekskursija po Kėdainių senamiestį bei vyks kelionė į Palangą „Po grafų Tiškevičių bulvarą“, kur dalyvausime Palangos miesto savivaldybės organizuojamuose Europos paveldo dienų renginiuose.
Siekdama įgyvendinti EPD-2016 renginius, dėl finansinės paramos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius teiks paraišką Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos.
Kviečia aktyviai dalyvauti
Kviečiame Kėdainių rajono kultūros centrų, bibliotekų, muziejų vadovus, bendruomeninių organizacijų vadovus (atstovus), vaikų ir jaunimo, mokyklų atstovus ir kitų Nevyriausybinių organizacijų atstovus aktyviai dalyvauti 2016 metų Europos paveldo dienų renginiuose.
Žydų kultūros diena
Kaip informavo R. Žirgulis 2015 metų gruodžio 15 d. Kultūros paveldo departamento iniciatyva įsteigta Žydų kultūros paveldo kelio asociacija, kurios steigėjai: Kėdainių, Joniškio ir Ukmergės rajonų savivaldybės, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras bei Lietuvos muziejų asociacija.
Tikimasi, kad prie jos vėliau prisijungs kitos šalies savivaldybės bei partneriai (turizmo informacijos centrai, muziejai, mokyklos, kitos įstaigos). Europos žydų kultūros dienai „Žydų kalbos“, minimai rugsėjo 4 d., bus įgyvendintas šios asociacijos projektas, kurio metu vyks žydų kultūros paveldo mobiliųjų aplikacijų kūrimas.
Šio projekto įgyvendinimui ir žydų kultūros dienos renginiams Lietuvos kultūros tarybai taip pat bus teikiama paraiška, kuria bus prašoma finansinės paramos.
Margarita Rukšienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė
Kontaktai pasiteiravimui:
Margarita Rukšienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė
J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai, Tel. (8 347) 69 578, mob. tel. 8 616 91342, faks. (8 347) 61 125,
El. paštas margarita.ruksiene@kedainiai.lt
www.kedainiai.lt
Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius
Didžioji g. 19, 57255 Kėdainiai,Tel. (8 347) 51330
El.p. kedainiumuziejus@gmail.com
www.kedainiumuziejus.lt
---------------------------------------------------------------------------------------------------
ISTORINĖ SOSIŲ IR LIAUDOS ŽEMĖ PRIPAŽINTA VIENA GERIAUSIŲ
Kėdainių rajono savivaldybės administracijai įteiktas vertingas Aplinkos ministerijos įsteigtas Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkurso apdovanojimas.
Šį konkursą organizavo Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Etninės kultūros globos taryba. Juo siekta išrinkti vietoves, geriausiai atspindinčias Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos – prigimtinę savastį.
Konkursui buvo pateiktos 33 paraiškos – vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, muziejų, savivaldybių administracijų, valstybinių parkų direkcijų. Komisija, pasitelkusi žinomus šalies kultūros ir kraštovaizdžio specialistus, iš regionuose atrinktų laureatų išskyrė geriausius.
Iš 33 pateiktų paraiškų atrinkta šešiolika geriausiai regionų savastį atspindinčių ir kryptingai tvarkomų kraštovaizdžio etalonų Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje ir Žemaitijoje.
Tarp keturių atrinktų paraiškų Aukštaitijos etnografiniame regione (buvo pateikta dešimt paraiškų) pateko ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos paraiška „Istorinė Sosių ir Liaudos žemė“.
Darbo grupę, rengusią šią paraišką, sudarė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas, šio skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Stadalnykas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, šio muziejaus archeologas Algirdas Juknevičius ir fotografas Vydas Bečelis, Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų namo vadovė Regina Lukminienė, Miegėnų bendruomenės centro narė Dalia Dzimavičienė.
Darbo grupės nariai dėkingi tarybos narei Indrei Fiodorovai ir „Pripučiamo filmo“ komandai, prisidėjusiai filmuojant ir montuojant filmuotą medžiagą.
Aplinkos ministerijos vykusiame konkurso baigiamajame renginyje apdovanojimą – padėką, atminimo lentą „Vietovė, pripažinta geriausiai atspindinčia savitus (atitinkamas regionas) regiono kraštovaizdžio bruožus“ ir dovaną (žoliapjovę) atsiėmė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Čerenkovas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas V. Kundrotas, šio skyriaus vyr. specialistas S. Zakas.
Konkurse geriausiomis pripažintos vietos bus propaguojamos žiniasklaidoje ir teikiamos šalies turistinio įvaizdžio formuotojams, todėl taps labiau žinomos ir lankomos.
--------------------------------------------------------------------------------------------------
PRAŠYMAS DĖL KULTŪROS PAVELDO OBJEKTO BŪKLĖS PATIKRINIMO
---------------------------------------------------------------------------------------------------
Į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvos partizanų, savanorių, rezistentų kapai, Krakių mietelio istorinė dalis ir Šėtos žydų senosios kapinės
2015 m. balandžio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta suteikti teisinę apsaugą Lietuvos partizanų užkasimo vietai ir kapams (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33862), Šėtos mstl., Šėtos sen., Kėdainių r. sav. ir Lietuvos kario savanorio Juozo Kapčinsko kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33866), Anciškio mstl., Truskavos sen., Kėdainių r. sav., nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijos ribas, nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį, apskaitos duomenis įrašyti į Kultūros vertybių registrą
2015 m. lapkričio 9 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta suteikti teisinę apsaugą, nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijos ribas, nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį, apskaitos duomenis įrašyti į Kultūros vertybių registrą:
1. Lietuvos partizanų užkasimo vietai ir kapams (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 35065), Josvainių mstl., Josvainių sen., Kėdainių r. sav.
2. Lietuvos partizanų kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 35067), Gudžiūnų mstl., Gudžiūnų sen., Kėdainių r. sav.
3. Lietuvos partizanų kovos ir žūties vietai (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 35061), Peiksvos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav.
4. Lietuvos partizano Stasio Gražinsko-Vanago kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33186) Šilainių k., Krakių sen., Kėdainių r. sav.
5. Lietuvos partizanų kovos ir žūties vietai (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 35298) Šilainių k., Krakių sen., Kėdainių r. sav.
6. Lietuvos partizanų rėmėjo Motiejaus Piliponio kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33945) Truskavos mstl., Truskavos sen.., Kėdainių r. sav.
7. Sovietų teroro aukų Kazimiero, Antano ir Kosto Stankevičių kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 34199) Truskavos mstl., Truskavos sen.., Kėdainių r. sav.
2015 m. rugsėjo 21 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta suteikti teisinę apsaugą Šėtos žydų senosioms kapinėms (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 38120), Šėtos mstl., Šėtos sen., Kėdainių r. sav., nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijos ribas, nustatyti vietinį reikšmingumo lygmenį, apskaitos duomenis įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
2015 m. lapkričio 24 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta suteikti teisinę apsaugą Krakių miestelio istorinei daliai (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 39169), nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijos ribas, nustatyti vietinį reikšmingumo lygmenį, apskaitos duomenis įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2012, Nr.169-6960) 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Su objektų Vertinimo tarybos aktų medžiaga galima susipažinti Kultūros vertybių duomenų bazėje (http://kvr.kpd.lt/heritage/).
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Komisija įvertino Kėdainių rajono etnokultūrinį kraštovaizdį.
2015-12-11 Kėdainių rajono savivaldybėje lankėsi etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos vertinimo komisija.
Išsamiau skaitykite čia.
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Palangoje vyko respublikinis paveldosaugininkų seminaras (2015 metais lapkričio 12−13 d.)
Seminare buvo aptariami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo klausimai, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 2016−2020 programa, projekto „Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos sukūrimas“ rezultatai, kultūros paveldo komunikacijos ir piliakalnių tvarkybos klausimai, grėsmės istoriniu aspektu Lietuvos valstybingumui informacinėje erdvėje, Lietuvos muziejų kelias, kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija (Faro), bendruomenių iniciatyvos (Mototurizmo ralis ir kultūros paveldas. Žemaičių Kalvarija), kultūros paveldo objektų apskaita bei individualių apsaugos reglamentų rengimo klausimai, informacija dėl žydų kapinių, holokausto vietų ir žydų žudynių vietų ribų nustatymo bei priežiūros. Taip pat pristatyti Palangos kurhauzo, Tiškevičių rūmų ir vilos „Anapilis“ restauravimo projektai bei surengta ekskursija po restauruotus objektus.
Išsamiau skaitykite čia.
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Kėdainiuose tarėsi Kauno regiono paveldo specialistai
Kėdainiuose vyko Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus organizuotas Kauno apskrities savivaldybių paveldosaugos specialistų išvažiuojamasis pasitarimas.
Išsamiau skaitykite čia.
-----------------------------------------------------------------------------------------------
2015 metų paveldo dienos „Paveldėkime savo ateitį“ Kėdainių rajone
Rugsėjo 18–19 dienomis vyko renginiai, skirti Europos paveldo dienai. Šių metų tema – „Paveldėkime savo ateitį“. Renginiais siekta kuo plačiau ir giliau supažindinti kėdainiečius su valstybingumo dvasia įvairiais laikotarpiais tiek Kėdainiuose, tiek Lietuvoje, žadinti jaunimo pilietiškumo jausmus. Apie tai, kaip buvo minima Europos paveldo diena Kėdainiuose, skaitykite 2015 metų paveldo dienos „Paveldėkime savo ateitį“ Kėdainių rajone.
2015 m. rugsėjo 18-20 dienomis Europos paveldo dienos
------------------------------------------------------------------------------------------------------
Krašto kultūros paveldo objektai prikeliami naujam gyvenimui
Šiais metais Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis yra rengiamas remonto-restauracijos techninio projekto papildymas ir sinagogos (Smilgos g. 5A) pritaikymo Kėdainių dailės mokyklai tvarkybos darbų projektas. Buvęs sinagogos pastatas, kultūros paveldo objektas, saugomas valstybės, bus restauruotas ir pritaikytas Dailės mokyklai praplėsti, tenkins visuomenės poreikius ir taps dar vienu Kėdainių senamiesčio traukos centru.
Taip pat KPD ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis Kauno gatvės kapinėse baigiamas restauruoti generolo, štabo pulkininko 2-ojo artilerijos pulko vado Justino Kibirkščio kapas, atlikti paminklo, skirto 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams Akademijos parke, bei leitenanto Viktoro Burokevičiaus, žuvusio per 1923 m. Klaipėdos sukilimą, kapo Dotnuvos g. karių kapinėse priežiūros darbai.
Šiuo metu skulptorius Juozas Šlivinskas dirba prie Jono Žemaičio-Vytauto atminimo ženklo iš granito ir bronzos sukūrimo. 1929−1935 m. Kėdainiuose 2-ojo artilerijos pulko 5-ojoje baterijoje tarnavo J. Žemaitis -Vytautas, vėliau partizanų generolas, 1949−1954 m. ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Ženklą planuojama tvirtinti prie Krašto muziejaus pastato.
Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkomi ir evangelikų liuteronų bažnyčios komplekso koplytėlių ir stogastulpių fasadai, vyksta remonto darbai evangelikų reformatų bažnyčioje ir varpinėje. Rengiami Lančiūnavos bažnyčios stogo pakeitimo ir karių, žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę, kapinių vartelių restauravimo ir memorialinės lentos projektai.
Taip pat Surviliškio seniūnijoje, mūsų rajono savivaldybei ir KPD skyrus dalinį finansavimą, restauruojamas V. Svirskio darbo kryžius. Parengtos ir KPD Kauno skyriui pateiktos paraiškos gauti finansinę paramą 2016 metais dar dviejų V. Svirskio kryžių, esančių Dotnuvos ir Krakių sen., restauravimo darbams.
Šiuo metu baigiami įgyvendinti projektai – „Kompleksinė Akademijos miestelio viešosios infrastruktūros plėtra“ ir senamiestyje: „Tradicinių amatų centro kūrimas Arnetų name“, vyksta Didžiosios Rinkos aikštės tvarkybos darbai, būsimos bibliotekos šioje aikštėje rekonstrukcijos darbai bei netrukus bus pradėti ir Šviesiosios gimnazijos pastato rekonstrukcijos darbai.
Margarita Rukšienė, Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos vyr. specialistė
-------------------------------------------------------------------------------------------------------
Krakių miesteliui – išskirtinis statusas
Vertingą savo urbanistika ir istorija Krakių miestelį ruošiamasi įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Šiemet savivaldybės biudžeto lėšomis bus parengtas kultūros paveldo vietovės – Krakių miestelio istorinės dalies, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas. Į Kultūros vertybių registrą, kaip urbanistinė vietovė, mūsų rajone tėra įtrauktas tik Kėdainių senamiestis. Tad Krakės taps antruoju tokiu objektu, saugomu valstybės.
„Šiuo metu vyksta paslaugų teikimo sutarties pasirašymo procesas, todėl tikimės, kad ši vietovė bus įraukta į Kultūros vertybių registrą“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė, paveldosaugininkė Margarita Rukšienė.
Krakės minimos nuo XIV amžiaus. 1421–1842 m. Krakių dvaras ir jo žemės buvo Žemaitijos vyskupų valda. 1790-aisiais Krakės gavo turgaus ir trijų metinių prekymečių privilegiją. 1615 m. miestelyje įsteigtas kotryniečių vienuolynas, veikęs iki 1945-ųjų (medinis pastatas sudegė, pradėtas atstatyti perduotas mokyklai, atkurtas 1997 m.). 1907 m. pastatyta nauja Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. 1863 m. miestelio apylinkėse veikė apie 800 vyrų būrys, vadovaujamas Tomo Egidijaus Kušleikos, vėliau sukilėliams vadovavo Adomas Bitė ir Antanas Mackevičius. 1863 m. balandžio 28 d. netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais.
Paveldosaugininkė M. Rukšienė pasidžiaugė, kad Kultūros vertybių registrą papildys Krakės, o valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše atsidurs ir daugiau mūsų krašto objektų.
„Nuo 2011-ųjų metų savivaldybės biudžeto lėšomis parengta aštuoniolikos rajono kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentacija ir patikslinti Kultūros vertybių registro, į kurį buvo įtraukti aštuoni nauji objektai – V. Svirskio ir K. Rameikos kapai, Dotnuvos gatvės, Pagirių, Aukupėnų ir Juciūnų koplyčios, Žydų gatvėje esantis namas, pažymėtas antruoju numeriu, Gelnų koplytėlė, duomenys“, – vardijo M. Rukšienė.
Patikslinus apskaitos duomenis, valstybės saugomų kultūros paveldo objektų statusą įgijo evangelikų reformatų ir Apytalaukio bažnyčios bei Paberžės kompleksas.
Šiemet savivaldybės administracijos rūpesčiu, atsižvelgiant į artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2015-08-10 įsakymu Nr. Į-178, inicijuotas skelbimas valstybės saugomais objektais: kapų, kuriuose palaidoti kariai, žuvę 1918-1923 m. už Lietuvos Nepriklausomybę, Dotnuvos g. kapinėse (Kėdainiai); Lietuvos kario Jono Kairiūno kapas Kauno g. kapinėse (Kėdainiai); dviejų nežinomų Lietuvos karių kapai Kauno g. kapinėse (Kėdainiai);. paminklas, skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams (Akademija); Rezgių senųjų kapinių kompleksas (Rezgių k., Krakių sen.); Povilo Lukšio žuvimo vieta (Taučiūnų k., Vilainių sen.); Lietuvos partizanų vadavietė (Milžemių k., Dovydų miškas, Vilainių sen.); kryždirbio Vinco Svirskio kapas (Surviliškio mstl. kapinės).
-------------------------------------------------------------------------------------------------
Paveldėkime savo ateitį
Kiekvienos tautos, visuomenės ir valstybės brandos lygį parodo jos požiūris į savąjį kultūros paveldą. Per kartų kartas išsaugoti ir mūsų paveldėti kultūros turtai nėra, kaip neretai manoma, iš praeities mums likusi sunki našta ar nemiela kupra, kuri nieko nesako mūsų sielai, bet kurią, išsaugodami garbę, privalome kantriai nešti ant pečių į ateitį. Toliau>>
Programa
----------------------------------------------------------------------------------------------------
Informacija apie 2015 metais kultūros paveldo vertybių tvarkymui skirtų lėšų dydį bei tvarkytus objektus Kėdainių rajone
Informacija apie 2014 metais kultūros paveldo vertybių tvarkymui skirtų lėšų dydį bei tvarkytus objektus Kėdainių rajone
Į Kultūros vertybių registrą įrašyti lietuvos partizanų kapai
2014 m. kovo 2 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta:
1. Lietuvos partizano Jono Maršalkos kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33936), esančiam Truskavos mstl., Truskavos sen., Kėdainių r. suteikti teisinę apsaugą, įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį.
2. Lietuvos partizano Juozo Žuko - Dobilo kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33946), esančiam Truskavos mstl., Truskavos sen., Kėdainių r. suteikti teisinę apsaugą, įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį.
3. Lietuvos partizano Zigmo Varno - Žentuko kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33918), esančiam Anciškio k., Truskavos sen., Kėdainių r. suteikti teisinę apsaugą, įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį.
4. Lietuvos partizanų kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33889), esančiam Anciškio k., Truskavos sen., Kėdainių r. suteikti teisinę apsaugą, įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį.
5. Lietuvos partizanų kapui (suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33920), esančiam Kėdainių g., Šėtos mstl., Šėtos sen., Kėdainių r. suteikti teisinę apsaugą, įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį.
Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2012, Nr.169-6960) 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Su objektų Vertinimo tarybos aktų medžiaga galima susipažinti Kultūros vertybių duomenų bazėje (http://kvr.kpd.lt/heritage/).
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
2015 m. kovo 19 dieną Vilniuje įvyko respublikinis seminaras Europos paveldo dienų organizatoriams. Seminarą atidarė Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas. Pabrėždamas, kad 2018 metais minėsime Lietuvos Nepriklausomybės 100-ąsias metines, atkreipė dėmesį, kad visuomenė ir mes patys dar per mažai žinome apie paveldą, susijusį su valstybingumo pradžia ir įtvirtinimu, signatarus. Europos paveldo dienų organizatoriams svarbu identifikuoti, paaiškinti, parodyti visuomenei, kodėl mes tai saugome ir kodėl privalome tai daryti. Toliau>>
Į kultūros vertybių registrą įrašyta pastato sienų tapyba, kryždirbio Vinco Svirskio kapas, skulptoriaus Kosto Rameikos kapas ir Gelnų koplytėlė
2014 metų paveldo dienos „XX a. pradžios skonis“ Kėdainių rajone
Pristatytas leidinys „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“
Netradicinė istorijos pamoka Akademijos gimnazijoje
Įvyko Krekenavos regioninio parko jungtinės tarybos posėdis (2014-04-17)
Paminėta tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena
Į kultūros vertybių registrą įrašytos keturios mozaikos ir Dvarčininkų kaimo senosios kapinės
Aptarti svarbiausi Kėdainių rajono savivaldybės paveldosaugos klausimai (2014-04-11)
Lietuvos žydų bendruomenė paskelbė fotografijų konkursą “Lietuvos žydų kultūros ženklai”. Labai kviečiame dalyvauti. Daugiau informacijos skaitykite: http://www.lzb.lt/skelbiame-konkursa-lietuvos-zydu-kulturos-zenklai/
Daugiau informacijos teirautis telefonu + 370 613 81889 (Agnė) arba el. paštu: agne.zilinskaite@lzb.lt.
2015-02-23
INFORMACINIS PRANEŠIMAS APIE INICIJUOJAMĄ PRADĖTI RENGTI NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTĄKultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. Į-34 „Dėl kultūros paveldo vietovės – Kėdainių senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16074) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ inicijuotas kultūros paveldo vietovės – Kėdainių senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16074) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo plano rengimo procesas.
Planavimo iniciatorius – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, J. Basanavičiaus g. 36, LT-57288 Kėdainiai, tel. (8 347) 69 550, el. p. administracija@kedainiai.lt.
Planavimo organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. (8 5) 273 42 56, el. p. centras@heritage.lt.
Planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, Rotušės a. 29, LT-44033, Kaunas, tel. (8 37) 22 86 41, el. p. kaunas@heritage.lt.
Sprendimo dėl minėto specialiojo plano rengimo ir planavimo tikslų projektas:
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL KULTŪROS PAVELDO VIETOVĖS – KĖDAINIŲ SENAMIESČIO (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE 16074) NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO RENGIMO
2015 m. ..........................d. Nr. Į-
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 ,,Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 15 punktu:
1. N u s p r e n d ž i u pradėti rengti kultūros paveldo vietovės – Kėdainių senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16074) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planą (toliau – specialusis planas).
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. planavimo tikslas – užtikrinti Kėdainių senamiesčio ir jo teritorijos išsaugojimą, teritorijoje bei apsaugos zonoje taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą;
2.2. planavimo uždavinys – nustatyti (pakeisti) Kėdainių senamiesčio teritorijos bei apsaugos zonos ribas, nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą teritorijoje ir apsaugos zonoje;
2.3. rengiamas specialusis planas yra vietovės lygmens.
3. P a v e d u Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas.
Direktorius
Pasiūlymų dėl planavimo tikslų pateikimo tvarka: pasiūlymus raštu galima teikti planavimo organizatoriui – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. (8 5) 273 42 56, el. p. centras@heritage.lt iki 2015-03-12 Daugiau informacijos galima gauti tel. (8 5) 272 4086, el. p. i.linciuviene@heritage.lt.
Patvirtintas Kėdainių senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ĮV-362 patvirtino Kėdainių senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą − teritorijos ir apsaugos zonų ribų planą.
Šis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas įregistruotas ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre bei paskelbtas Kultūros paveldo departamento svetainėje www.kvr.kpd.lt (Specialieji planai). Planą galima rasti savivaldybės svetainėje, Sritys>Kultūros
paveldas>Nekilnojamosios kultūros vertybės arba Teritorijų planavimas>Patvirtinti dokumentaiRETA SAVIVALDYBĖ GALI PASIDŽIAUGTI TOKIU LEIDINIU
Kasmet tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę
LSA apibendrino savivaldybių nuomonę apie kultūros paveldo srities problemas
Savo atsakymuose asociacijai savivaldybės akcentavo, jog joms ir Kultūros paveldo departamentui priskirtos funkcijos dubliuojasi, o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nesuderintas su Vietos savivaldos įstatymu bei kitais teisės aktais. Ypač aktualus ir finansavimo klausimas, kadangi nėra aiškių kultūros paveldo objektų apsaugos prioritetų, numatančių, kokiems objektams reikėtų suteikti valstybės apsaugą.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas savivaldybės siūlo sudaryti prie KPD teritorinių padalinių arba didžiuosiuose miestuose – juose yra pakankamai reikiamos kvalifikacijos kultūros paveldo apsaugos specialistų, kurių trūksta kaimiškose savivaldybėse.
Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėsena, savivaldybių nuomone, turi būti vykdoma kiekvienais metais, o ši funkcija patikėta KPD teritorinių padalinių inspektoriams.
Didžioji dalis sunykusių ar neprižiūrimų kultūros paveldo objektų savininkų yra privatūs asmenys ir kai kurie jų netinkamai prižiūri kultūros paveldo objektą. Tokiais atvejais savivaldybės su KPD surašo reikalavimus išsaugoti kultūros paveldą, tačiau nėra mechanizmo, kaip savininkus priversti tuos reikalavimus vykdyti. Be to, savininkai dažnai kreipiasi į savivaldybę prašydami įvertinti objektų būklę bei padėti juos restauruoti tik tada, kai objektai yra avarinės būklės. Savivaldybės neturi galimybių skirti lėšų privačių objektų remontui, o savininkai dažnai nėra suinteresuoti arba neturi galimybių juos vykdyti.
Savivaldybės taip pat pastebi, jog Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąrašuose yra sunykusių ar reikšmingumo bei vertės kriterijų neatitinkančių objektų ir vietovių, kuriuos būtina išbraukti iš sąrašų. Taip pat apgailestaujama, kad KPD ne tik nederina minėto sąrašo su savivaldybės administracija, bet pastarosios ne visada gauna informaciją apie jų teritorijose esančių objektų įrašymą į registrą.
Daugumos savivaldybių nuomone, išskirtinę reikšmę turintys kultūros paveldo objektai turėtų būti saugomi valstybės, o jų priežiūrai skiriamas valstybės finansavimas.
Remiantis šios apklausos išvadomis, kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gaires.
Kėdainių rajono savivaldybės paminklosaugininkai taip pat susiduria su problemomis
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė sako pritarianti ir besidžiaugianti LSA iniciatyva dėl kultūros paveldo, nes ši sritis yra labai svarbi visuomenei, ir pateikia pagrindines problemas, su kuriomis mūsų savivaldybė susiduria nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.
Savivaldybės organizuojama kultūros paveldo apskaita
Nėra išspręstas paminklų, skluptūrų, fontanų, memorialinių akmenų, mažosios architektūros objektų perdavimas savivaldybėms pagal perdavimo–priėmimo aktus, nėra atlikta techninė inventorizacija bei teisinė registracija, nes, pasak VĮ Registrų centro, nėra tokių objektų darbų atlikimo bei įkainavimo metodikos.
Kultūros paveldo objektų ar vietovių skelbimas saugomais savivaldybės
Problema yra ta, kad, norint objektus paskelbti savivaldybės saugomais, reikia Vertinimo tarybos akto su vertingųjų savybių nustatymu, specialaus plano, todėl būtina numatyti lėšas dokumentams parengti. Taigi funkcijos numatytos, o lėšų – ne. Akivaizdu, kad sprendimas vertinimo tarybas steigti prie savivaldybių nepasiteisino, nes trūksta lėšų, darbuotojų, o ekspertų kvalifikaciją turinčių ir galinčių būti Vertinimo tarybos nariais specialistų yra tik didžiuosiuose šalies miestuose. Be to, kultūros paveldo objektą paskelbus saugomu savivaldybės, visos funkcijos jo atžvilgiu pereina savivaldybei, taigi ir objekto tvarkybos darbų finansavimas.
Savivaldybės vykdoma kultūros paveldo objektų stebėsena
Nėra aiškaus dokumento, reglamentuojančio kultūros paveldo būklės apžiūros akto parengimą. Todėl kiekviena savivaldybė juos rengia skirtingai. Kokybiškas akto parengimas užima daug laiko, juolab kad departamentas reikalauja, kad tie aktai būtų įdedami į interneto svetainę. Savivaldybės negauna grįžtamojo ryšio iš KPD apie atliktos kultūros paveldo objektų ir vietovių stebėsenos rezultatus.
Nesklandumai, kylantys dėl Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių funkcijų dubliavimosi
Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punktu, savivaldybės paveldosaugos padaliniai valstybės saugomų objektų atžvilgiu įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinius teisės pažeidimo protokolus. Tačiau pagal Civilinį kodeksą šios funkcijos savivaldybės paveldoasaugos padalinys negali atlikti. Įstatymai nesuderinti tarpusavyje. Dauguma kultūros paveldo objektų valdytojų neturi apsaugos sutarčių (iki galo nėra išspręsta, kaip tai atlikti), trūksta apsaugos reglamentų. Valstybė turi paskelbusi daug objektų valstybės saugomais, tačiau nenustatyti prioritetai, neužtikrinamas finansavimas apsaugai ir kt.
Neįteisinus nuosavybės, negaunamas finansavimas bažnyčių tvarkybos darbams
Kėdainių rajone yra 26 bažnyčios ir koplyčios. Iš jų 11 yra Kultūros vertybių registre, bet tik keletos sutvarkyti nuosavybės dokumentai. Neįteisinus nuosavybės, kultūros objektų valdytojams (parapijoms) nėra jokios galimybės gauti finansavimą iš valstybės ar kitų fondų, o patys lėšų tvarkybos darbams sako, kad neturi. Kadangi kitose savivaldybėse padėtis panaši, problema skubiai turi būti sprendžiama atitinkamu lygiu.
Privatūs paveldo valdytojai sulaukė kompensacijų Atspausdinta sutrumpintai iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos svetainės (http://www.kpd.lt) 2012.01.16
Kaip ir kasmet, valstybė kompensuoja privatiems kultūros paveldo savininkams dalį asmeninių lėšų, skirtų jų valdomų kultūros paveldo objektų paveldosaugos tvarkybos darbams. Ši programa veikia nuo 2006 metų.
Praėjusiais 2011 metais Kultūros paveldo departamentas kompensavimui skyrė 500 tūkst. litų. Tarp gavusiųjų valstybės lėšas – keturių dvarų savininkai. Iš rankų į rankas keliavę Elektrėnų rajone esantys Abromiškių dvaro rūmai pagaliau sulaukė šeimininko, kuris ėmėsi atkurti autentišką dvaro sodybos rūmų erdvę ir parką. Šio dvaro sodybos valdytojui išmokėta kompensacija už taikomuosius tyrimus, gaisro nuniokoto pastato avarijos grėsmės pašalinimo darbus bei jų projekto parengimą.
Atlygintos išlaidos už Vidiškių (Ignalinos r.) dvaro sodybos rūmų vidaus ir išorės lipdybos restauravimą. Pusė išlaidų šiems darbams – kompensuota. Dabar dvaro rūmai su parku atverti visuomenei, čia vyksta vieši renginiai.
Utenos rajone atgaivinto klasicizmo stiliaus Saldutiškio dvaro rūmuose 2011 m. atlikti tyrimai, kurių metu surastas autentiškas polichrominis dažymas, nustatyta tikroji pastato struktūra. Už šiuos tyrimus ir buvo skirta kompensacija. Pienionių dvaras Kavarsko apylinkėse (Anykščių r.) yra vienas iš kelių senajame administraciniame Pienionių lauke buvusių dvarų, vadintų tuo pačiu Pienionių vardu. Iki mūsų dienų išliko ūkinių pastatų fragmentai, parkas su skulptūrų liekanomis. Už 2010–2011 m. restauruotą Pienionių dvaro oficiną valdytojas sulaukė kompensacijos.
Kretingos rajone Lazdininkų kaime esančio vėjo malūno savininkui skirta kompensacija už malūno sparnų restauravimą. Šį malūną siekiama paversti patraukliu lankytinu objektu. Joniškio rajone stovinčio unikalaus molinio Melnių malūno valdytojas sulaukė valstybės lėšų už tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto parengimą – kompensuota bemaž pusė išlaidų. Likę pinigai padalinti už Veliuonos miestelio Magazino archeologinius tyrimus, Stasio Šimkaus namo Kaune avarinės būklės likvidavimo darbus ir už Telšiuose, Respublikos g. 9, esančio pastato tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto parengimą.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sako, kad kompensavimo programa privatiems savininkams yra puiki galimybė susigrąžinti už tam tikrus tvarkybos darbus ar tyrimus, projektavimo dokumentų parengimą sumokėtus pinigus. Juos galima toliau investuoti į valdomą paveldo objektą. O turint gerai parengtą dokumentaciją, galima kreiptis finansavimo ir į įvairius fondus.
Paveldosaugininkai primena, kad privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 proc., avarijos grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas – iki 50 proc. Tiek pat – 50 proc. – kompensuojami ir projektavimo darbai. Ypač trapiam mediniam paveldui visi minėti darbai kompensuojami iki 70 proc. Norint atsiimti dalį investuotų asmeninių lėšų būtina, kad paveldo objektas būtų saugomas valstybės ir prieinamas visuomenei. Taip pat privalomi nepriekaištingai parengti paveldosaugos tvarkybos dokumentai.
Pasiryžę tvarkyti savo valdomą valstybinės reikšmės kultūros paveldą savininkai visada laukiami departamente, kur gaus reikalingas konsultacijas bei visokeriopą pagalbą. Jeigu jau šiais metais ketinate imtis tyrimų, projektavimo ar ir didesnių tvarkybos darbų, dabar pats metas pradėti rengti kompensavimo prašymus, kurie priimami iki spalio mėnesio. Kompensacijos bus išmokamos metų pabaigoje.
Kontaktinis asmuo: Bronislava Raupėnienė, Planavimo ir programų skyrius, Kultūros paveldo departamentas, Tel. 272 40 26, mob. 8 698 74953, e.p. brone@heritage.lt |
-20809.jpg)
