Lietuvos savivaldybių asociacija atliko savivaldybių apklausą, siekdama išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria savivaldybės, vykdydamos kultūros paveldo apsaugos funkcijas. Remiantis šios apklausos išvadomis, kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gaires.  Mūsų savivaldybė taip pat susiduria su tomis pačiomis bėdomis kaip ir kitos savivaldybės, tad taip pat lauks pertvarkos.

LSA apibendrino savivaldybių nuomonę apie kultūros paveldo srities problemas
Savo atsakymuose asociacijai savivaldybės akcentavo, jog joms ir Kultūros paveldo departamentui priskirtos funkcijos dubliuojasi, o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nesuderintas su Vietos savivaldos įstatymu bei kitais teisės aktais. Ypač aktualus ir finansavimo klausimas, kadangi nėra aiškių kultūros paveldo objektų apsaugos prioritetų, numatančių, kokiems objektams reikėtų suteikti valstybės apsaugą.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas savivaldybės siūlo sudaryti prie KPD teritorinių padalinių arba didžiuosiuose miestuose – juose yra pakankamai reikiamos kvalifikacijos kultūros paveldo apsaugos specialistų, kurių trūksta kaimiškose savivaldybėse.
Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėsena, savivaldybių nuomone, turi būti vykdoma kiekvienais metais, o ši funkcija patikėta KPD teritorinių padalinių inspektoriams.
Didžioji dalis sunykusių ar neprižiūrimų kultūros paveldo objektų savininkų yra privatūs asmenys ir kai kurie jų netinkamai prižiūri kultūros paveldo objektą. Tokiais atvejais savivaldybės su KPD surašo reikalavimus išsaugoti kultūros paveldą, tačiau nėra mechanizmo, kaip savininkus priversti tuos reikalavimus vykdyti. Be to, savininkai dažnai kreipiasi į savivaldybę prašydami įvertinti objektų būklę bei padėti juos restauruoti tik tada, kai objektai yra avarinės būklės. Savivaldybės neturi galimybių skirti lėšų privačių objektų remontui, o savininkai dažnai nėra suinteresuoti arba neturi galimybių juos vykdyti.
Savivaldybės taip pat pastebi, jog Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąrašuose yra sunykusių ar reikšmingumo bei vertės kriterijų neatitinkančių objektų ir vietovių, kuriuos būtina išbraukti iš sąrašų. Taip pat apgailestaujama, kad KPD ne tik nederina minėto sąrašo su savivaldybės administracija, bet pastarosios ne visada gauna informaciją apie jų teritorijose esančių objektų įrašymą į registrą.
Daugumos savivaldybių nuomone, išskirtinę reikšmę turintys kultūros paveldo objektai turėtų būti saugomi valstybės, o jų priežiūrai skiriamas valstybės finansavimas.
Remiantis šios apklausos išvadomis, kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gaires.
Kėdainių rajono savivaldybės paminklosaugininkai taip pat susiduria su problemomis
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė sako pritarianti ir besidžiaugianti LSA iniciatyva dėl kultūros paveldo, nes ši sritis yra labai svarbi visuomenei, ir pateikia pagrindines problemas, su kuriomis mūsų savivaldybė susiduria nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.
Savivaldybės organizuojama kultūros paveldo apskaita
Nėra išspręstas paminklų, skluptūrų, fontanų, memorialinių akmenų, mažosios architektūros objektų perdavimas savivaldybėms pagal perdavimo–priėmimo aktus, nėra atlikta techninė inventorizacija bei teisinė registracija, nes, pasak VĮ Registrų centro, nėra tokių objektų darbų atlikimo bei įkainavimo metodikos.
Kultūros paveldo objektų ar vietovių skelbimas saugomais savivaldybės
Problema yra ta, kad, norint objektus paskelbti savivaldybės saugomais, reikia Vertinimo tarybos akto su vertingųjų savybių nustatymu, specialaus plano, todėl būtina numatyti lėšas dokumentams parengti. Taigi funkcijos numatytos, o lėšų – ne. Akivaizdu, kad sprendimas vertinimo tarybas steigti prie savivaldybių nepasiteisino, nes trūksta lėšų, darbuotojų, o ekspertų kvalifikaciją turinčių ir galinčių būti Vertinimo tarybos nariais specialistų yra tik didžiuosiuose šalies miestuose. Be to, kultūros paveldo objektą paskelbus saugomu savivaldybės, visos funkcijos jo atžvilgiu pereina savivaldybei, taigi ir objekto tvarkybos darbų finansavimas.
Savivaldybės vykdoma kultūros paveldo objektų stebėsena
Nėra aiškaus dokumento, reglamentuojančio kultūros paveldo būklės apžiūros akto parengimą. Todėl kiekviena savivaldybė juos rengia skirtingai. Kokybiškas akto parengimas užima daug laiko,  juolab kad departamentas reikalauja, kad tie aktai būtų įdedami į interneto svetainę. Savivaldybės negauna grįžtamojo ryšio iš KPD apie atliktos kultūros paveldo objektų ir vietovių stebėsenos rezultatus.
Nesklandumai, kylantys dėl Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių funkcijų dubliavimosi
Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punktu, savivaldybės paveldosaugos padaliniai valstybės saugomų objektų atžvilgiu įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinius teisės pažeidimo protokolus. Tačiau pagal Civilinį kodeksą šios funkcijos savivaldybės paveldoasaugos padalinys negali atlikti.  Įstatymai nesuderinti tarpusavyje. Dauguma kultūros paveldo objektų valdytojų neturi apsaugos sutarčių (iki galo nėra išspręsta, kaip tai atlikti), trūksta apsaugos reglamentų. Valstybė turi paskelbusi daug objektų valstybės saugomais, tačiau nenustatyti prioritetai, neužtikrinamas finansavimas apsaugai ir kt.
Neįteisinus nuosavybės, negaunamas finansavimas bažnyčių tvarkybos darbams
Kėdainių rajone yra 26 bažnyčios ir koplyčios. Iš jų 11 yra Kultūros vertybių registre, bet tik keletos sutvarkyti nuosavybės dokumentai. Neįteisinus nuosavybės, kultūros objektų valdytojams (parapijoms) nėra jokios galimybės gauti finansavimą iš valstybės ar kitų fondų, o patys lėšų tvarkybos darbams sako, kad  neturi. Kadangi kitose savivaldybėse padėtis panaši, problema skubiai turi būti sprendžiama atitinkamu lygiu.

PAŽYMINT TARPTAUTINĘ PAMINKLŲ APSAUGOS DIENĄ

1983 metais ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir istorinių vietų taryba) siūlymu, balandžio 18-ąją dieną UNESCO paskelbė Tarptautine paminklų ir paminklinių vietovių diena. Ši diena skirta kelti visuomenės sąmoningumą, atkreipiant dėmesį į kultūros paveldo įvairovę, pažeidžiamumą ir būtinybę jį saugoti. Kėdainių rajone yra apie 600 kultūros paveldo objektų: tai pastatai, statiniai, skulptūros, koplytstulpiai, paveikslai, liturginiai rūbai , paminklai ir kt.
2012 metais bus atlikta Senjorų (Arnetų) namo rekonstrukcija, pritaikant jį visuomeninei paskirčiai ir viešiesiems turizmo poreikiams: įrengus turistams, svečiams ir rajono gyentojams unikalaus kultūros paveldo objekto patalpas, kurios atskleis Kėdainių miesto istoriją; leis vykdyti švietėjišką – edukacinę miesto kultūros veiklą; renginių susijusių su miesto kultūros propogavimu rengimą; konferencijų rengimą. Įgyvendinus šį projektą,  bus išsaugotas unikalus kultūros paveldo objektas. Toliau tęsiami Kėdainių rotušės fasadų restauravimo darbai, kuriuos planuojama užbaigti 2013 metais. Baigiama rekonstruoti Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, bus atliekami Krašto muziejaus bei Šėtos koplyčios remonto darbai. Tvarkomi Smilgos upelio krantai, tęsiamas projekto „Kompleksinė Akademijos miestelio viešosios infrastruktūros plėtra“ įgyvendinimas, rengiamas Ramybės skvero rekonstrukcijos projektas, keičiami langai Šviesiojoje gimnazijoje, bus pratęstas dviračių takas nuo Nevėžio užtvankos iki Vaivorykštės tilto ir nutiestos dviračių takų atkarpos prie Nevėžio, sujungiant senamiesčio dviračių takus. Kaip ir kasmet savivaldybės biudžeto lėšomis bus tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę. Planuojami renginiai Europos paveldo dienoms rugsėjo 14-23 dienomis tema „GENIUS LOCI. Vietos dvasia“: Paberžėje bei evangelikų reformatų bažnyčioje. Kaip ir kasmet bus organizuojamos nemokamos ekskursijos po Kėdainių senamiestį ir už rajono ribų.
Jau tradicija tapo, kad Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena sutampa su gamtos švarinimo akcija  „DAROM“ , tai kviečiame, kad jos metu, balandžio 21 dieną būtų tvarkoma ir kultūros paveldo objektų aplinka. Kėdainių senamiestis yra vienas iš septynių Lietuvoje – saugomų valstybės ir laikomas Lietuvos provincijos fenomenu dėl unikalaus senosios miesto dalies plano, architektūros. Senamiesčio pastatų savininkai ir valdytojai gali labai prisidėti prie senamiesčio kaip visumos išsaugojimo, rūpindamiesi savo nuosavybe - pastatais: patinkuoti ištrupėjusio tinko vietas ir jas nudažyti, susitvarkyti lietvamzdžius, apsaugant sienas nuo drėgmės, susitvarkyti ištrupėjusius laiptus, nenaudojamuose pastatuose bent fasadinėje pusėje įstiklinti langų angas, pasirūpinti, kad už langų nesimatytų sukrautų šiukšlių ir kitokių nereikalingų daiktų, susitvarkyti teritoriją. Tam nereikia ypatingų investicijų, o nauda, saugant kultūros paveldą, ir malonumas matyti tvarkingą senamiestį pirmiausia bus patiems šeimininkams, rajono gyventojams ir svečiams.


DARBO GRUPĖ LAISVĖS KOVOMS ĮAMŽINTI KĖDAINIŲ RAJONE APTARĖ SAVO VEIKLĄ

Dar 2010 m. buvo sudaryta darbo grupė laisvės kovoms įamžinti Kėdainių rajone. Dalis šios grupės  narių kovo 20 d. susirinko aptarti jau padarytus ir reikalingus kuo greičiau padaryti darbus. Posėdį  vedė rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, šios darbo grupės pirmininkė. Dalyvavo  Margarita Rukšienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė, Vaidas Banys, Kėdainių krašto muziejaus istorikas, Rytas Tamašauskas, Švietimo ir kultūros departamento vyr. specialistas, Regina Kuzmienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialo pirmininkė.

Aptarti nuveikti darbai
Per daugiau kaip metus grupės veiklos apvažiuota beveik pusė rajono (Vilainių, Truskavos, Šėtos, Pelėdnagių seniūnijos), siekiant įvertinti paminklus kovoms už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę įamžinti. Sudarytas sąrašas, kuriame – per 100 paminklų, kapų, memorialų, atmintinų vietų ir pan. Darbo grupė lankėsi Rokiškio savivaldybėje, sėmėsi patirties, kokiomis priemonėmis ir kaip organizuojama panaši veikla jų savivaldybėje, parsivežė parengtą Rokiškio krašto partizanų, rezistencijos dalyvių kautynių ir žūties vietų (1944–1954) informacinį žemėlapį.
Kiekvienais metais savivaldybės biudžeto lėšomis ir darbo grupės iniciatyva tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę. 2011 metais sutvarkytas kapitono Jono Kairiūno kapas Kauno g. kapinėse, perlaidotų Lietuvos partizanų antkapinis paminklas ir kapai Surviliškio mstl. kapinėse bei Vyčio apygardos partizanų Donato Kličiaus-Žibutės ir Antano Mingailos-Žaibo antkapinis paminklas  Šėtos mstl. Šiems darbams skirta daugiau nei 15 tūkst. Lt.
2010 metais restauruotas paminklas Dotnuvos g. kapinėse, o dar anksčiau sutvarkytas Povilo Lukšio kapas bei pastatyti antkapiniai kryželiai Dotnuvos g. savanorių kapinėse ir sutvarkytas paminklas žuvimo vietoje Taučiūnuose, pastatytas antkapinis paminklas dviem nežinomiems kariams savanoriams Kauno g. kapinėse bei 5 antkapiniai kryželiai Gudžiūnų savanorių karių kapinėse. Šiems darbams išleista apie 53 tūkst. Lt iš savivaldybės biudžeto bei per 3 tūkst. Lt Krašto apsaugos ministerijos lėšų.
Aptarti būsimi darbai
Darbo grupės pasitarimo metu buvo aptartas 2012 m. priemonių planas ir nutarta, kad bus įgyvendintos šios priemonės:
Bus parengtas ir išleistas Kėdainių krašto partizanų, rezistencijos dalyvių kautynių ir žūties vietų  informacinis žemėlapis.
Aptvertas tvorele ir atnaujintas paminklinis akmuo rezistentams (aut. Vytautas Smagurauskas) Skongalio gatvės gale. Šioje vietoje palaidoti nužudyti Lietuvos partizanai. Paminklinis akmuo skirtas čia užkastų 1944–1953 m. Kėdainių apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) ir Vyčio apygardų partizanų atminimui. Pastatytas 1989 m., o kryžius pritvirtintas 1996 m. Julijono Ardavičiaus ir Vytauto Smagurausko rūpesčiu.
Bus atliekami tvarkymo darbai antkapinio paminklo kapų, kur palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai. Betoninis paminklas 1938 m. pastatytas ir išsaugotas kunigo Vincento Švambario iniciatyva (aut. Kostas Rameika).
Bus atliekami tvarkymo darbai Lietuvos Nepriklausomybės paminklo, pastatyto 1928 ar 1938 m. kunigo Vincento Švambario rūpesčiu (aut. Kostas Rameika). 1959 m. paminklas nugriautas, 1989 m. gegužės mėn. atstatytas ir pašventintas.
Sušilus orams, bus apvažiuojama kita rajono dalis, apžiūrint paminklus ir paminklines vietas, siekiant nustatyti, kurias jų reikėtų įtraukti į sutvarkymo planus.
Taip pat nutarta medžiagą apie atmintinas vietas įdėti į Turizmo ir verslo informacijos centro bei savivaldybės svetaines. Kalbėta, kad, norint paskatinti moksleivių pilietiškumą, reikia parengti raštą rajono mokykloms, pateikti informaciją apie Kėdainių krašto muziejaus projektu parengtą kompaktinį diską ir knygą „Kėdainių kraštas. Svastikos ir raudonosios žvaigždės šešėlyje“ bei darbo grupės parengtą rajono paminklų, skirtų kovoms už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę įamžinti, sąrašą.
Darbo grupės barė Regina Kuzmienė iškėlė atmintinų paminklų rodyklių, informacinių ženklų bei paminklų ne tik statymo, bet ir tolesnės priežiūros klausimą.
Posėdį baigdama rajono vicemerė Nijolė Naujokienė sakė, kad galbūt geriau padaryti mažiau darbų, bet tikrai gerai, kokybiškai, neatmestinai.
Kitas pasitarimas, ko gero, bus rengiamas kartu su architektais, seniūnijų seniūnais, to krašto šviesuoliais. Galbūt  tai bus išvažiuojamasis posėdis.

Privatūs paveldo valdytojai sulaukė kompensacijų    
Atspausdinta sutrumpintai iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos svetainės (http://www.kpd.lt)  2012.01.16

Kaip ir kasmet, valstybė kompensuoja privatiems kultūros paveldo savininkams dalį asmeninių lėšų, skirtų jų valdomų kultūros paveldo objektų paveldosaugos tvarkybos darbams. Ši programa veikia nuo 2006 metų.

Praėjusiais 2011 metais Kultūros paveldo departamentas kompensavimui skyrė 500 tūkst. litų. Tarp gavusiųjų valstybės lėšas – keturių dvarų savininkai. Iš rankų į rankas keliavę Elektrėnų rajone esantys Abromiškių dvaro rūmai pagaliau sulaukė šeimininko, kuris ėmėsi atkurti autentišką dvaro sodybos rūmų erdvę ir parką. Šio dvaro sodybos valdytojui išmokėta kompensacija už taikomuosius tyrimus, gaisro nuniokoto pastato avarijos grėsmės pašalinimo darbus bei jų projekto parengimą.

Atlygintos išlaidos už Vidiškių (Ignalinos r.) dvaro sodybos rūmų vidaus ir išorės lipdybos restauravimą. Pusė išlaidų šiems darbams – kompensuota. Dabar dvaro rūmai su parku atverti visuomenei, čia vyksta vieši renginiai.

Utenos rajone atgaivinto klasicizmo stiliaus Saldutiškio dvaro rūmuose 2011 m. atlikti tyrimai, kurių metu surastas autentiškas polichrominis dažymas, nustatyta tikroji pastato struktūra. Už šiuos tyrimus ir buvo skirta kompensacija. Pienionių dvaras Kavarsko apylinkėse (Anykščių r.) yra vienas iš kelių senajame administraciniame Pienionių lauke buvusių dvarų, vadintų tuo pačiu Pienionių vardu. Iki mūsų dienų išliko ūkinių pastatų fragmentai, parkas su skulptūrų liekanomis. Už 2010–2011 m. restauruotą Pienionių dvaro oficiną valdytojas sulaukė kompensacijos.

Kretingos rajone Lazdininkų kaime esančio vėjo malūno savininkui skirta kompensacija už malūno sparnų restauravimą. Šį malūną siekiama paversti patraukliu lankytinu objektu. Joniškio rajone stovinčio unikalaus molinio Melnių malūno valdytojas sulaukė valstybės lėšų už tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto parengimą – kompensuota bemaž pusė išlaidų. Likę pinigai padalinti už Veliuonos miestelio Magazino archeologinius tyrimus, Stasio Šimkaus namo Kaune avarinės būklės likvidavimo darbus ir už Telšiuose, Respublikos g. 9, esančio pastato tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto parengimą.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sako, kad kompensavimo programa privatiems savininkams yra puiki galimybė susigrąžinti už tam tikrus tvarkybos darbus ar tyrimus, projektavimo dokumentų parengimą sumokėtus pinigus. Juos galima toliau investuoti į valdomą paveldo objektą. O turint gerai parengtą dokumentaciją, galima kreiptis finansavimo ir į įvairius fondus.

Paveldosaugininkai primena, kad privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 proc., avarijos grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas – iki 50 proc. Tiek pat – 50 proc. – kompensuojami ir projektavimo darbai. Ypač trapiam mediniam paveldui visi minėti darbai kompensuojami iki 70 proc. Norint atsiimti dalį investuotų asmeninių lėšų būtina, kad paveldo objektas būtų saugomas valstybės ir prieinamas visuomenei. Taip pat privalomi nepriekaištingai parengti paveldosaugos tvarkybos dokumentai.

Pasiryžę tvarkyti savo valdomą valstybinės reikšmės kultūros paveldą savininkai visada laukiami departamente, kur gaus reikalingas konsultacijas bei visokeriopą pagalbą. Jeigu jau šiais metais ketinate imtis tyrimų, projektavimo ar ir didesnių tvarkybos darbų, dabar pats metas pradėti rengti kompensavimo prašymus, kurie priimami iki spalio mėnesio. Kompensacijos bus išmokamos metų pabaigoje.

Kontaktinis asmuo: Bronislava Raupėnienė, Planavimo ir programų skyrius, Kultūros paveldo departamentas, Tel. 272 40 26, mob. 8 698 74953, e.p. brone@heritage.lt

Restauruojami Kėdainių rotušės fasadai

2011 metais pradėti restauruoti Kėdainių rotušės fasadai. Kėdainių rotušė yra senamiesčio teritorijoje. Kėdainių senamiestis nuo 2005 metų yra paskelbtas valstybės saugomu viešam pažinimui ir naudojimui. Magdeburginių miestų prekybinis centras buvo pagrindinė turgaus aikštė. Rotušė stovėdavo aikštėje arba šalia jos. 1604 metais Didžiosios Rinkos aikštėje jau veikė turgavietė. Vystantis miestui 1649 metais Jonušas Radvila paskyrė magistratui namą (priklausiusį škotų pirkliui Tomui Šafleriui), vietoj kurio turėjo būti pastatyta nauja mūrinė rotušė. Statybos darbai užbaigti apie 1651–1654 metus. Šaflerio namo mūrai panaudoti statant naują rotušę. Iš XVIII a. aktų matyti, kad rotušė savo architektūra skyrėsi nuo mūsų laikų pastato. Pagrindinis akcentas buvo bokštas su laikrodžiu ir varpais. 1760 metais mieste kilus gaisrui rotušė sudegė ir apgriuvo: sudėgė bokštas, sugriuvo stogas, dalis sienų mūrų. 1785 metais pradėtas rotušės  be bokšto atstatymas, užtrukęs iki XIX a. pradžios. Po atstatymo pagrindinis fasadas įgavo klasicizmo bruožus. XIX a. buvo rekonstruoti fasadai, pakeistas patalpų planavimas. 1916 metais gaisro metu sudegė aukštas čerpių stogas. 1979–1982 metais buvo vykdomi rotušės pastato restauravimo darbai. Rotušės fasadai įgavo dabartinį vaizdą. Puošniausias yra rotušės pagrindinis rytų fasadas, atkreiptas į Didžiosios Rinkos aikštę. Jį puošia piliastrai, profiliuotas karnizas, antro aukšto langus juosiantys profiliuoti apvadai su užkarpomis ir trikampiai sandrikai virš jų bei stilizuoti architektūriniai elementai (triglifai, lašai). Fasade eksponuojama Šaflerio namo vieta su atidengta sudvejinta arkine niša, mažais langeliais su segmentinėmis sąramomis. Kiti rotušės fasadai be įmantraus architektūrinio dekoro.

Restauravimo darbų metu atlikti darbai, pakeitę fasadų vaizdą:
pakeltas ir čerpėmis uždengtas stogas,
restauruotas T. Šaflerio namo fasado fragmentas,
apie antro aukšto langą, esantį virš įvažiavimo į vidinį kiemą angos, suformuoti apvadai su užkarpomis,
suprojektuoti ir pagaminti nauji langų rėmai ir durys,
1980 metais buvo tinkuojami ir dažomi fasadai: melsvai pilkame fone balta spalva išskiriant architektūrinius elementus, taip pat buvo vykdomi darbai pastato viduje,
2000 metais buvo pakeista stogo čerpių danga,
2009 metais baigti rotušės rūsio konservavimo, restauravimo darbai bei atlikta dalis pastato pamatų, hidroizoliacijos įrengimo, cokolio, kvėpuojančios atgrindos darbų,
2010 metais atlikti rotušės kiemelio tvarkybos darbai.

2011–2013 metais planuojamas atsiradusių defektų ir sužalojimų pašalinimas bei fiziškai susidėvėjusių elementų (durų, langų rėmų, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos elementų ir pan.) keitimas.  Taip pat pagal 2006 metais parengtą projektą pradėtų pastato pamatų hidroizoliacijos įrengimo, cokolio, kvėpuojančios atgrindos tvarkymo darbų užbaigimas. Pirmiausia restauruojamas rytų fasadas (į Didžiosios Rinkos aikštę), šiaurės fasadas (į Didžiają gatvę), pietų fasadas ir vakarų fasadas (vidinio kiemo fasadai). Projekto vertė – 561,2 tūkst. Lt, iš jų savivaldybės lėšos – 262,7 tūkst. Lt ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos – 298,5 tūkst. Lt.

Įgyvendinamas gražiausio Kėdainių rajone Bakainių piliakalnio, Surviliškio seniūnijoje,  tvarkymo projektas

Piliakalniai yra gražiausia ir visuomenei žinomiausia Lietuvos archeologijos paminklų rūšis. Lietuvą pagrįstai galima vadinti piliakalnių kraštu – čia jų netoli tūkstančio. Piliakalnius įrenginėti Lietuvoje pradėta II ir I tūkstantmečių pr. Kristų sandūroje. Pradžioje tai buvo atskiros pastatintais šlaitais kalvos, kurių plokštesnėse viršūnėse apsigyvendavo žmonių bendruomenės, gyvenvietes apjuosdamos neįmantriomis medinėmis tvoromis. Laikui bėgant piliakalnius pradėta rengti ir aukštumos kyšuliuose, dažnai upių ir upelių santakoje, tvirtinti papildomais žemių pylimais ir šalia jų iškastais grioviais. Nedidelėse aikštelėse nebetelpantys gyventojai pradėjo kurtis šalia piliakalnių, jų papėdėse, kur iki mūsų dienų išliko senųjų papėdžių gyvenviečių kultūrinių sluoksnių. Mūsų rajone yra 12 piliakalnių, esančių Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. 10 iš jų turi aukščiausią statusą – yra archeologijos paminklai, vienas – saugomas valstybės. Mūsų rajono piliakalniai yra įrengti gražiausiuose rajono kampeliuose, dažniausiai prie upių. Labai gražiose vietose yra visi 4 piliakalniai Krakių seniūnijoje, sutvarkius kelius į Vozbučių, Pilsupių, Ambraziūnų piliakalnius, įrengus informacinius stendus bei aikšteles, maudymvietes prie Angirių tvenkinio, turėtume puikų turistinį maršrutą palei Angirių tvenkinį, Skinderiškio parką, Šušvės upę iki Krakių. Yra parengtas Ambraziūnų piliakalnio su gyvenviete konservavimo darbų projektas, kurio pagrindinis tikslas – numatyti šio komplekso esamų erozijos židinių, sužalojimų sutvarkymą, piliakalnio šlaitų konservavimą, kraštovaizdžio formavimo kirtimus. Po vieną piliakalnį turi Dotnuvos, Šėtos, Pelėdnagių ir Truskavos seniūnijos. Ir dar keturi piliakalniai yra Surviliškio seniūnijoje. Rajono piliakalnių priežiūra rūpinasi seniūnijos, kurių teritorijoje jie yra. Piliakalniai po keletą kartų per metus šienaujami, šalinami nevertingi krūmokšniai, surenkami ir išvežami nudžiūvę, išvirtę medžiai ir pan. Beveik kiekvienais metais Kultūros paveldo departamentas padėkomis apdovanoja seniūnus už piliakalnių priežiūrą. Tai Krakių, Surviliškio, Pelėdnagių seniūnai.

Šiuo metu galime pasidžiaugti, kad įgyvendinamas gražiausio Kėdainių rajone Bakainių piliakalnio, Surviliškio seniūnijoje,  tvarkymo projektas. Projekto vertė apie 0,5 mln. Lt, jį įgyvendina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su Krekenavos regioninio parko direkcija ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Projektas įgyvendinamas ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007-2013 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę VP3-1.4.-AM-02-V „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“. Siekiant skatinti rajono bei Krekenavos regioninio parko lankytojus susipažinti su Bakainių piliakalniu, tuo pat metu jam nekenkiant, per 2012 metus numatyta piliakalnio teritorijoje įrengti pėsčiųjų takus, poilsio bei apžvalgos aikšteles, pastatyti suoliukus. Takas prasideda  šiaurės rytinėje piliakalnio teritorijoje nuo jau esančios automobilių aikštelės. Čia bus įrengtas informacinis stendas, kuriame bus pateikta informacija apie Bakainių piliakalnį ir Krekenavos regioninį parką. Taip pat bus įrengti keli suoliukai bei šiukšliadėžės. Praėjus šalia automobilų stovėjimo aikštelės ęsantį priešpilį (archeologų vadinamą antrąjį ginybinį pylimą), toliau takas veda į pagrindinį piliakalnį  (archeologų vadinamą pirmąjį gynybimį  pylimą). Čia įrengtais naujais laiptais pakilsime į piliakalnį ir nuo šiaurinėje dalyje įrengtos apžvalgos aikštelės galima bus pasigėrėti atsiveriančiais vaizdais į apylinkes bei visu piliakalnio kompleksu. Nusileidus esamais laiptais, kurie bus pakeisti naujais, įrengtu taku keliausime į kitą priešpilį (archeologų vadinamą pilies kalną) ir iš čia įrengtos apžvalgos aikštelės vėl galėsime gėrėtis atsivėrusiais nuostabiais Liaudies upės krantais. Kadangi piliakalnio teritorijoje numatyti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, tai nuo piliakalnio teritorijos, einant pėsčiųjų taku, bus galima pasižvalgyti po apylinkes.

Labai nemalonu, kad būtent patį gražiausią rajono piliakalnį beveik kiekvienais metais niokoja vandalai. Štai ir šiais metais spalio mėnesį Bakainių piliakanio teritorija išvažinėta keturračiais.

Deja pažeidėjai nenustatyti ir nenubausti. Savivaldybės administracija ragina vietos gyventojus būti pilietiškus ir informuoti apie niokiojamą kultūros paveldą, nes tai yra mūsų visų turtas ir privalo būti saugojamas bei perduodamas ateities kartoms, t. y. mūsų vaikams ir anūkams.


Kasmet tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę

Kiekvienais metais savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę. 2011 metais sutvarkyti kapitono Jono Kairiūno kapas Kauno g. kapinėse, perlaidotų Lietuvos partizanų antkapinis paminklas ir kapai Surviliškio mstl. kapinėse bei Vyčio apygardos partizanų Donato Kličiaus-Žibutės ir Antano Mingailos-Žaibo antkapinis paminklas  Šėtos mstl. Šiems darbams skirta virš 15 tūkst.Lt. 2010 metais restauruotas paminklas Dotnuvos g. kapinėse, dar anksčiau sutvarkytas Povilo Lukšio kapas bei pastatyti antkapiniai kryželiai Dotnuvos g. savanorių kapinėse ir paminklas žuvimo vietoje Taučiūnuose, pastatytas antkapinis paminklas dviems nežinomiems kariams savanoriams Kauno g. kapinėse bei 5 antkapiniai kryželiai Gudžiūnų savanorių karių kapinėse. Šiems darbams išleista apie 53 tūkst. Lt savivaldybės biudžeto bei per 3 tūkst. Lt Krašto apsaugos ministerijos lėšų. 

Nepriklausomybės kovų dalyvis, VI pėst. Pilėnų kunigaikščio Margio pulko kapitonas Jonas Kairiūnas (1891–1920), apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 ir 4 laipsnio ordinais. 

Kapai Surviliškio mstl. kapinėse,  čia 1992 m. perlaidota 15 Lietuvos partizanų. 1990 m. iš už kapinių tvoros perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1944–1953 m. Surviliškio apylinkėse žuvusių devynių Vyčio apygardos Broniaus Karbočiaus-Bitės ir Ipolito Lukoševičiaus-Baublio Trimito būrių ir iš Surviliškio krašto kilusių žuvusių partizanų atminimui. Pastatytas 1992 m. Julijono Ardavičiaus rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje užkastų 1947 m. kovo 23 d. Kėdainių aps. Pagirių vls. Nemaniūnų k. Povilo Karazo sodyboje žuvusių Vyčio apygardos partizanų Donato Kličiaus-Žibutės ir Antano Mingailos-Žaibo atminimui. Pastatytas 1990–1998 m.

Lėšų panaudojimas 2011 metais, tvarkant kultūros vertybes Kėdainių rajono savivaldybėje