Apie žodžio Velykos kilmę
Tai mūsų rytų kaimynų baltarusių žodis velikij „didžiulis, didysis“, velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. O baltarusiai, teigiama, jį pasiskolino iš graikų. Iš pradžių lietuviai vartojo vienaskaitinę formą velyka. Latviai šią šventę vadina lieldienas „didelė diena“. Anglų Easter, vokiečių Ostern vartojami Velykų pavadinimai yra kilę iš kažkokios pagoniškos pavasario šventės. Rusų pascha „Velykos“ kilo iš graikų pascha, kuris yra hebrajiškos kilmės.
Keletas senovinių Velykų dienų pavadinimų
Velykos – svarbiausia krikščioniškojo pasaulio šventė, Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirties minėjimas. Velykų šventės trukdavo devynias dienas, pradedant Verbinėmis. Velykų savaitė – Didžioji savaitė. Didysis ketvirtadienis vadintas Žaliuoju, Švariuoju. Didįjį penktadienį nuo senovės vadindavo Vėlių velykėlėmis arba Vėlių durelėmis, mat tikėta, kad jos išeinančios iš skaistyklos. Trečioji diena po Velykų – Ledų diena. (Negalima dirbti, nes ledai pasėlius vasarą iškaposią – šitaip piktoji žiemos dievaitė primena savo galias, jos vardas, tikėtina, ir buvo Leda.)
Visa savaitė tarp Velykų ir Atvelykio – didžiausių krikščioniškų iškilmių laikas, kurį galima pavadinti viena Šventąja diena, taip pat vadinama ir Gailestingumo savaite. Šia savaite prasideda 50 dienų trunkantis Velykų laikas, kuris baigiasi Sekminėmis. Atvelykis vadintas Dievo gailestingumo švente, Gailestingumo sekmadieniu, Tomo sekmadieniu. Šis sekmadienis dar vadintas Baltuoju, nes nusivilkdavo baltus drabužius, vilkėtus 8 dienas, tie, kurie Velykų budėjimo metu tapo krikščionimis. Dar senas pavadinimas – Pravadai. Dabar dažnai Atvelykis vadinamas Velykėlėmis, Vaikų velykėlėmis. runkantis Velykų laikas, kuris baigsis Sekminių sekmadienį.
Velykos yra kilnojamoji šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Šiemet Velykų šventė – balandį, kuris, anot žymiojo etnologo Liberto Klimkos, senovėje vadintas Velykų mėnesiu, sultekiu, karveliniu, mildviniu. „Lietuvių kalbos žodyne“ yra nuoroda, kad vadintas šis mėnuo ir tiesiog karveliu ar karvelio mėnesiu, taip pat ir gegužiniu.
Šiemet Velykų išvakarės yra balandžio 23-iąją – Šventojo Jurgio dieną. Liaudis šią dieną vadino ir vadina Jurginėmis, Jore (pavasario žaluma), Joriu (žalumos globėjas), Ganyklio, Ganiklio diena. Tai gyvulininkystei skirta diena. Vadinta ir Ubagų diena – jie būdavo apdovanojami prašant pasimelsti už gyvulius. Dažyti tądien ir kiaušiniai – joručiai, jurgučiai.
Balandžio 25-oji – Šventojo Morkaus diena. Tai Kryžiaus, Kryžiavos diena, t. y. maldavimo metas. Dar vadinama Sėjos pradžios diena, Daržų diena.
Visa savaitė tarp Velykų ir Atvelykio - didžiausių krikščioniškų iškilmių laikas, kurį galima vadinti viena Šventąja diena; taip pat ji vadinama gailestingumo savaite. Šia savaite
Margučiai, velykaičiai, joručiai, jurgučiai
Joručių ir jurgučių pavadinimus vargu ar kas beatmena, dabar velykinius kiaušinius vadiname margučiais.
Margučiai vadinami ir velykaičiais, tačiau senovėje taip vadindavo ne tik margintus kiaušinius. Tai ir Velykų išmalda elgetoms, ir vytelė, su kuria velykaujama, ir velykinis kvietinių miltų prėskas paplotėlis.
Keletas frazeologizmų su žodžiu „kiaušinis“
Kiaušinis vištą moko „apie tariamą jaunimo išprusimą“,
kaip su kiaušiniu ant galvos „apie lėtą ėjimą“,
kaip kiaušius prisvilęs „apie greitai bėgantį“,
su kiaušiniais/ su kiaušiais „labai smarki (moteris)“,
tik iš kiaušinio išsiritęs „nepatyręs, jaunas“,
kiaušinio lukšto nevertas „niekam tikęs“,
kaip už kiaušinius „apie menką pelną“,
kiaušinius išraustų iš po gyvatės „apie gobšų“,
kiaušius išsukti „išvengti nenorimo darbo“,
kiaušius skambinti „būti be darbo“.
Keletas liaudies posakių apie Velykas iš „Lietuvių kalbos žodyno“
Šykštus lyg boba prieš Velykas su kiaušiniais,
bliauna kaip Velykų veršis (graudžiai),
ko čia juokiesi kap šventytas Velykų paršas,
kap prieš Velykas kiaušinėlio kaina (labai brangu),
Kalėdos šiltos – Velykos šaltos, Kalėdos juodos – Velykos baltos,
par Kalėdas – mėsos priėdęs, par Velykas – pilvas dykas,
Velykos dar kailinius mėgsta.
Ar žinot, kas tie Velykų kankalai?
Sako, apie Raseinius vadinti jie taurutėmis, o mums įprastas geltonojo narcizo pavadinimas.
Tuoj tuoj pasipils jų žiedai ir džiugins mus, kviesdami džiaugtis jais ir viskuo, kas aplink.
Su šventėmis!
Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja
(Parengta remiantis A. Sabaliausko knyga „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“ (1994), L. Klimkos knyga „Tautos metai“ (2008), „Frazeologizmų žodynu“ (2001), „Lietuvių kalbos žodynu“ (http://www.lkz.lt/startas.htm).
Nuotraukos Adomo Švedo.
