1. 2008 m. spalio 1 dieną vyko seminaras kaimo bendruomenių centrų vadovams ir buhalteriams, kurį organizavo Žemės ūkio rūmai. Pranešėjos G. Burokienė ir V. Žliobienė. G. Burokienė kalbėjo apie verslumo skatinimą kaimo bendruomenėse, o V. Žliobienė – apie buhalterijos ir projektų finansų tvarkymą . Lektorės V. Žliobienės pranešimas buvo itin aktualus kaimo bendruomenių atstovams, kadangi dauguma bendruomenių baigė arba dar baigia vykdyti projektus ir ruošiasi rengti finansines ataskaitas. Seminare dalyvavo 25 kaimo bendruomenių atstovai.
2. 2008 metų spalio 29 dieną kaimo bendruomenių centrų atstovai vyksta į Birštoną, kur vyks mokomasis seminaras ,,Lyderystės įgūdžių tobulinimas“. Seminaras finansuojamas iš savivaldybės valdymo tobulinimo programos (priemonės ,,Bendruomenių veiklos programoms vykdyti“) numatytų lėšų.
3. Kaimo bendruomenių vadovai Birštone tobulino lyderystė įgūdžius
2008 m. spalio 29 dieną kaimo bendruomenių atstovai vyko į Birštoną, ,,Tulpės“ sanatoriją, kur vyko seminaras ,,Lyderystės įgūdžių tobulinimas“. Mokymus organizavo Kauno regiono plėtros agentūra, laimėjusi konkursą, kurį pagal Viešųjų pirkimų įprasta komercine tvarka sąlygas organizavo Kėdainių rajono savivaldybė. Mokymų paslauga finansuota iš valdymo tobulinimo programos (priemonei ,, Bendruomenių veiklos programoms vykdyti“) numatytų lėšų. Seminaras buvo netradicinis. Dalyviai gerokai nustebo gavę segtuvus su padalomąja medžiaga – jie buvo tušti. Lektorė, verslo konsultantė, Lina Preikšienė nuramino, jog pasibaigus mokymams kiekvienas klausytojas papildys ne tik segtuvą, bet ir savo išmintį. Tokia intriguojanti pradžia sutelkė klausytojus rimtam darbui. Kiekvienas galėjo praktiškai surasti savo, kaip lyderio, stipriąsias ir silpnąsias vietas, sužinojo, kokius lyderiavimo stilius pasirinkti, kad žmonės sektų paskui vadovą, kaip užsitarnauti pagarbą ir parodyti ją kitiems žmonėms. Psichologiniai žaidimai, užduotys, jų rezultatų aptarimas leido dalyviams patiems suformuluoti ir teorinius apibendrinimus. Taigi, seminarui pasibaigus vertingos medžiagos prisikaupė ne tik tuščiame segtuve. Po intensyvaus kūrybinio darbo bendruomenių atstovai galėjo pasimėgauti sanatorijoje siūlomomis vandens procedūromis: paplaukioti baseine, nusileisti vandens taku, pamirkti burbulinėje vonioje. (Šios procedūros įtrauktos į seminaro kainą). Po maudynių gerai nusiteikę –patenkinti ir mokymais, ir poilsiu – dalyviai išvyko namo. Autobuse netilo kalbos apie seminarą – išvyką, skambėjo padėkos žodžiai Kėdainių rajono savivaldybės vadovams už paramą kaimo bendruomenėms.
4. Kaimo bendruomenių susibūrimas ,,Sveiki, būkime pažįstami“
2009 metų sausio 16 dieną Pelėdnagių kultūros skyriuje vyko Kėdainių rajono kaimo bendruomenių susibūrimas ,,Sveiki, būkime pažįstami“. Mintis surengti tokį susitikimą sklandė senokai, o būtinybė idėją įgyvendinti pasitvirtino spalio 30 dieną bendruomenių vadovams organizuotame seminare Birštone. Tada susibūrė ir organizacinė grupė – po atstovą iš kiekvienos seniūnijos: V. Bajorūnienė (Gudžiūnų), V. Česienė (Pernaravos) , N. Dilkienė (Surviliškio), G. Kriaučiūnienė (Krakių), K. Salinkienė (Josvainių), L. Silevičienė (Truskavos), A. Stanaitienė (Šėtos), O. Šulinskienė, G. Zauka (Dotnuvos), V. Vansevičienė (Vilainių), V. Vilkelienė (Pelėdnagių). Energingų ir išradingų žmonių grupelė jau pakeliui į namus sukūrė veiklos planą, kuris vėliau buvo derinamas, koreguojamas, tariamasi su seniūnais, apklausiami bendruomenių žmonės. Juk niekas negali žmogaus įtikinti labiau, kaip tvirtas kito įsitikinimas, kuris paveikia ir niekuo nebetikinčius. O kai tapo aiški susitikimo vieta - Pelėdnagių bendruomenės centras-, kurią pasiūlė vadovė Virginija Vilkelienė, organizacinė grupė pradėjo rengti scenarijų, burti savo seniūnijų bendruomenes. Į šventę atvyko rajono merė N. Naujokienė, savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis, merės pavaduotojas R. Rimošaitis, kultūros skyriaus vedėjas K. Stadalnykas, jaunimo reikalų koordinatorė A. Stadalnykienė, kaimo bendruomenių koordinatorė B. Tauginienė. Šventėje dalyvavo atstovai iš 38 kaimo bendruomenių kartu su seniūnais ar jų pavaduotojais: A. Bružu (Vilainių sen.), A. Gustu (Pernaravos sen.), J. Dalboku (Krakių sen.), V. Petrauskiene (Surviliškio sen.), A. Sirvydu (Josvainių sen.), V. Tamuliu (Pelėdnagių sen.), R. Valiausku (Gudžiūnų sen.), V. Zakaryza (Truskavos sen.), E. Rakausku (Dotnuvos seniūno pavaduotoju) - apie 160 žmonių. Tai aktyviausi, išradingiausi seniūnijų žmonės, suvokiantys bendruomeninio judėjimo svarbą. Ne veltui sakoma, kad viso krašto didybę apibūdina paprastų jos žmonių didybė – kiek didis jaučiasi žmogus, tiek didi ir jo aplinka. O ji, vykdant projektus, tikrai pagražėjo, pasipuošė gėlynais, medeliais, naujais suoliukais. Keičiasi ir žmonių santykiai: daugiau draugiškumo, geranoriškumo, atjautos ir pagalbos. Sveikindama susibūrimo dalyvius rajono merė pabrėžė, kad kaimo gyventojų vakarojimai labiau sutelkia žmones spręsti ir rimtas problemas. Ji pranešė ir džiugią žinią, kurią patvirtino savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis – šiais metais aktyviausiems kaimo bendruomenių atstovams bus surengta ekskursija į Latvijos sostinę Rygą. Grakščiu šokiu sambūrį pasveikino Kėdainių kultūros centro Pelėdnagių skyriaus vadovės Ž. Jasudavičienės auklėtinės, to paties skyriaus moterų estradinis ansamblis, o vakaro metu visus linksmino Šėtos bendruomenės kaimo kapela. Kiekviena seniūnija labai išradingai pristatė savo bendruomenes: kas daina, kas šokiu, kas tradicinais patiekalais... Šventės dalyviai džiaugėsi galėdami ir savo bendruomenę pristatyti, ir kitus pamatyti. Netrūko išradingumo, nuoširdaus juoko, noro bendrauti, pasikeisti džiaugsmais ir rūpesčiais. Todėl nuspręsta bendruomenių susibūrimus organizuoti kasmet. Burtai lėmė, kad šventės ugnelę perėmė Vilainių seniūnija.
5. Kryptinga veikla – geri rezultatai
Bendruomenė yra veiklos savo gyvenvietėje planavimo iniciatorė: kelia idėjas ir, bendradarbiaudama su valstybinėmis institucijomis, jas realizuoja – pasiekia tam tikrų rezultatų.
Rengdama pojektus, programas, bendruomenė turi kelti pamatuotus tikslus, įgyvendinamus uždavinius, kurie susiję su vietovės tradicijomis, amatais, kultūra, socialinėmis reikmėmis.
Stengtis, kad projektinė veikla turėtų tęstinumą, viena kitą papildytų, padėtų pasiekti svaresnių rezultatų.
Reikia dalyvauti įvairiuose konkursuose: savivaldybės, Nacionalinės paramos (ŽŪM), Švietimo ir mokslo, Kultūros, Socialinės ir darbo, Ūkio ir kt. ministerijų, ES struktūrinių ar kt. fondų .
Orientuoti savo bendruomenę spręsti socialines problemas: teikti pagalbą jaunoms šeimoms, pagyvenusiems, vienišiems žmonėms, apsileidusių šeimų vaikams; burtis aplinkos, apleistų kaimo kapinaičių tvarkymo, vietovės gražinimo darbams.
Rengti temines šventes, ekspedicijas po savo vietovę, rajoną, pagerbti nusipelniusius kaimui žmones, organizuoti susitikimus su įžymiais, įdomiais iš tos vietovės kilusiais žmonėmis, organizuoti sporto renginius kartu su kultūros centru, mokykla, seniūnija. Taip bus išspręstos patalpų, inventoriaus, muzikos instrumentų problemos.
Rengti įvairius mokymus, švietėjiškus renginius.
Rašydama projektus, bendruomenė turi įtraukti ir jaunimą: prašyti finansavimo jaunimo centrams įkurti (treniruokliams, stalo teniso, biliardo stalams pirkti, žaidimų aikštelėms įrengti ir t.t.)
Įtraukti kaimo jaunimą į:
a) lankstinukų, laikraštukų leidybą ir platinimą;
b) atributikos, suvenyrų, dovanėlių, prizų, atvirukų, kvietimų rengimą;
c) renginių scenarijų rašymą;
d) renginių organizavimą, vedimą;
e) aplinkos tvarkymą;
f) patalpų remontą, tvarkymą.
Skatinti jaunimą:
a) burtis į šokių, sporto būrelius,
b) steigti dramos studijas, muzikos ansambliukus;
c) steigti amatų būrelius ir pan.
d) teikti pagalbą vienišiems, seniems, neįgaliems žmonėms.
Bendruomenė gali leisti savo laikraštuką, turėti savo himną, vėliavą, (joje galėtų asispindėti kaimo paveldas), marškinėlius (skareles, kepuraites), prizus, suvenyrus, sveikinimo atvirukus, dovanas su kaimo atributika (daugelį dalykų gali padaryti ir patys bendruomenės nariai).
Stengtis pritraukti privataus verslo lėšas.
Organizuodama savo veiklą, bendruomenė turi:
a) tyrinėti savo poreikius,
b) siūlyti valstybės institucijoms konkrečius sprendimo būdus, pagalbą,
c) bendrauti ir bendradarbiauti (ypač su socialiniais, kultūros, mokyklos, seniūnijos, savivaldybės darbuotojais).
Bendruomenė neturi reikalauti ar primesti savo valią, interesus valstybinėms institucijoms, dubliuoti jų darbo.
Ypač reikėtų vengti idėjų kovos, nepasiduoti politinėms manipuliacijoms.
