Praėjusią savaitę (nuo sausio 23 d. iki sausio 29 d.) rajone išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir siekė 47,7 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Gripu sirgo 2 suaugę žmonės.  ŪVKTI iš viso sirgo 285 rajono gyventojai, iš kurių 245  vaikai. Prieš tai sergamumas ŪVKTI ir gripu siekė 40,2 atvejo 10 tūkstančių gyventojų.
Kaip elgtis, kad nesusirgtume, pataria Ona Šulcienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja.
Žiemą atvėsus orams, žmonės neprisitaiko prie pablogėjusių oro sąlygų, netinkamai rengiasi ir neretą užklumpa sloga, kosulys ir kiti negalavimai.

 Atšalus orams, patalpose nuo žemos temperatūros padidėja drėgmė ir patalpų mikroklimatas neatitinka higienos normų reikalavimų.

Kai kurie gyventojai uždega dujinę viryklę, taip šildydami butą, tačiau degdamos dujos išskiria daug kenksmingų medžiagų, nuo kurių gali pradėti skaudėti galvą, dirginama kvėpavimo takų gleivinė.

Atšalus, būtina tinkamai apsirengti. Apatiniai rūbai turi būti tik natūralaus pluošto, reikia rengtis kelių sluoksnių šiltais drabužiais. Būtina nešioti kepures, pirštines, šalikus, o avalynė turi būti šilta ir nespausti kojų. Neiti be reikalo į lauką, vengti fizinio krūvio. Prieš einant į lauką, rekomenduojama veidą patepti riebiu kremu. Negalima eiti į lauką išsitrinkus galvą ir išsimaudžius. Jeigu šaltyje tenka stovėti lauke, stenkitės kuo daugiau judėti, pašokinėti, judinti rankų ir kojų pirštus.

Maistas turi būti šiltas, būtina valgyti karštas  sriubas, gerti daug įvairių arbatų. Atšalus orams, maistas turi būti kaloringesnis, nes dalį energijos organizmas sunaudoja sušilimui.

Jeigu sušalote, reikia kuo greičiau eiti į šiltą patalpą, nusirengti drabužius, nusiauti batus, sušalusias rankas ir kojas atšildyti  vandeniu nuo +20° iki +37° C, gerti šiltų gėrimų. Jeigu kūno temperatūra nukrenta žemiau nei + 35° C,  reikia kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Daugelis žmonių galvoja , kad išgėrus  alkoholio galima greičiau sušilti, tačiau alkoholis išplečia kraujagysles ir organizmas greičiau atiduoda šilumą bei greičiau sušąla.

Primintina, kad ikimokyklinių įstaigų žaidimų kambariuose temperatūra turi būti +20–23° C, miegamuosiuose +18–22°C, o koridoriuose ir laiptinėse +18–21°C. Atšalus orams sintetines antklodes reikėtų pakeisti vilnoninėmis. Mokyklose, klasėse, kabinetuose oro temperatūra turi būti +18–20°C, sporto salėje +15–17°C, koridoriuose ir laiptinėse  +16–18°C.

Draudžiama savaitgaliais nutraukti šildymą, nors ir nevyksta pamokos, oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė kaip +15°C.

Viešojo naudojimo patalpose (bibliotekose, teatruose ir kino teatruose, koncertų salėse, kavinėse, viešbučių kambariuose) temperatūra turi būti +19–21°C.

Patalpų mikroklimatą sudaro oro temperatūra, santykinė  oro drėgmė, oro judėjimo greitis bei atitvarų temperatūra. Žmogus greičiausiai sušąla nejudėdamas, o kai juda, medžiagų apykaita greitėja ir žmogus jaučia šilumą. Padidėjus peršalimo ligų galimybei, reikia gerai vėdinti patalpas, su muilu plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais, kad kuo mažiau ligų sukėlėjų pakliūtų į žmogaus organizmą.