Balandžio mėnesio šventės ir atmintinos dienos

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienos sekmadienis ir pirmadienis yra švenčių dienos; šiemet tai bus balandžio 24–25 dienomis.

Atmintinų dienų įstatyme kaip atmintinos nurodomos šios balandžio dienos:

6-oji – Saugaus eismo diena,

7-oji – Pasaulinė sveikatos diena,

15-oji – Kultūros diena,

17-oji – Lietuvos energetikų diena,

27-oji – Medicinos darbuotojų diena,

balandžio paskutinis sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena.

Šį mėnesį yra keletas pažymėtinų tarptautinių dienų. Tai būtų Tarptautinė vaikų knygos diena (2 d.),  Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena (11 d.), Pasaulinė aviacijos ir kosmonautikos diena (12 d.), Tarptautinė paminklų apsaugos diena, (18 d.),  Tarptautinė kovos su triukšmu diena (20 d.), Tarptautinė jaunimo solidarumo diena (24 d.), Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena (26 d.), Tarptautinė susigiminiavusių miestų diena (28 d.), Tarptautinė šokio diena (29 d.), Tarptautinė veterinarijos diena (29 d.).

 

 

 

 

Balandis – sultekis, karvelinis, mildvinis, žiedų, Velykų mėnuo

Balandis yra ketvirtas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų. Tai švaros mėnuo – gamtos gelbėjimo nuo šiukšlių, medelių sodinimo laikas. Sako, kad jei balandžio mėnuo šiltas, bus gera ir vasara su rudeniu. Jei balandis sausas, toks bus ir birželis. Jei balandis šlapias, tada ir vasarą bus daug vandens.

Balandis, anot žymiojo etnologo Liberto Klimkos, senovėje vadintas Velykų mėnesiu, sultekiu, karveliniu, mildviniu, žiedų mėnesiu. Matyt, įvairiais laikotarpiais ir skirtingose vietovėse jis turėjo skirtingus pavadinimus. Lietuvių kalbos žodyne yra nuoroda, kad vadintas šis mėnuo ir tiesiog karveliu ar karvelio mėnesiu, taip pat ir gegužiniu, balandžiumi (Į balandžiaus dienelę užtekėjo saulelė). Anot L. Klimkos, balandžio vardas galbūt bus kilęs ne iš paukščio vardo, bet žolės, augančios patvoriais. Mat pirmieji žolynai, išdygę diendaržy, gelbėdavo baudžiavinio kaimo žmones nuo bado. Karvelinis todėl, kad uldukas – miško karvelis – pradeda burkuoti („Tautos metai“, 2008). Lietuvių kalbos žodyne yra toks pavyzdys: Jau gale kovinio, vėliaus, ale pradžioje karvelinio pradeda bitelės savo įsivaisinimo darbą.

Mįslingas yra mildvinio (? mildvynio) pavadinimas, kurį galima rasti Mažojoje Lietuvoje išleistuose kalendoriuose. L. Klimka teigia, kad pavasarinė sula vadinta deivės Mildos vynu.

Lotyniškas mėnesio pavadinimas – Aprilis (ang. April) – mėnuo, pavadintas romėnų meilės deivės Afroditės garbei. Šis mėnesio pavadinimas gali būti siejamas ir su lotynišku žodžiu aperire – „atverti, atidaryti“. Reikšmė – mėnuo, kai atsiveria gamta.

 

Balandis – baltų, plikų lopų metas?

Yra keletas žodžio balandis kilmės aiškinimų. Vieni mokslininkai sako, kad tai senas indoeuropietiškas žodis, kiti abejoja. Šis žodis bendras ne tik lietuviams ir latviams – ir osetinai turi bælon ‘balandis’. V. Cvetko-Orešnik teigia: „Lie. balañdis ir la. baluôdis, žinoma, yra išvesti iš šaknies *bhel()- ‘švytintis, baltas’“. B. Levin aiškina, kad balandis remiasi bal- ‘baltas’, plg. lo. columba, bažn.-sl. *gol-bъ, kurie taip pat yra pradiniai spalvų pavadinimai. „Paaiškinti lie. balandis ‘ketvirtas metų mėnuo’ galime įsižiūrėję į pažodinę balandis reikšmę: ‘baltas, plikas, nuogas, tuščias, švarus’. Spėju, kad ne tik balandis (paukštis) ar baužas gyvulys, bet ir metų pradžios mėnuo buvo įvardytas (pažymėtas) tuo pačiu epitetu, iškeliančiu tai, kad šitam mėnesiui būdingi pliki lopai, dėmės ar balto sniego lopai (dar nesutirpę) [šiaurės Europoje šį mėnesį tirpsta sniegas].Vadinasi, balandis ‘baltų ar plikų lopų metas’ (žr. http://etimologija.baltnexus.lt/?w=balandis).

 

 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja