Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios gegužės mėnesio dienos:

1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena,

3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena,

7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena,

8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena,

9-oji – Europos diena,

14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena,

15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena,

17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena,

gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena,

25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena.

Atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.

Yra keletas tarptautinių ir pasaulinių dienų, kurios neįrašytos į mūsų Atmintinų dienų įstatymą, kaip antai: Pasaulinė Raudonojo Kryžiaus diena (8 d.), Pasaulinė slaugytojų diena (12 d.), Tarptautinė muziejų diena (18 d.), Pasaulinė mirusiųjų nuo AIDS diena (22 d.), Pasaulinė nerūkymo diena (31 d.).

Taip pat yra ir dar kitų švenčių – tradicinių kalendorinių, katalikiškųjų, pvz., gegužės 4-oji – Šv. Florijono, saugotojo nuo gaisrų, diena, o 8-oji – Šv. Stanislovo diena.

    Apie gegužės mėnesio pavadinimą

    Kuris norminis variantas – gegužis ar gegužė?

     Pirmenybė teiktina (ypač prestižinėje bendrinėje kalboje) pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui gegužė̃: Šv. Florijono diena – gegužė̃s ketvirtoji. Gegùžis – šalutinis normos variantas, prireikus (pavyzdžiui, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojamas ir bendrinėje kalboje. 

Senovėje šis mėnuo vadintas sėtiniu mėnesiu, žiedžiu, sėmeniu.

Kaip kirčiuoti – gẼgužė, gegUžė ar gegužĖ̃?

Kirčiuokime taisyklingai: žodis gegužė̃ kirčiuojamas kaip drebulė̃, pamiškė̃.

Įsidėmėtina, kad tik 3 linksniai kirčiuojami pirmame skiemenyje. 

Yra dar ir šalutinis kirčiavimo variantas: kirtis šokinėja kaip žodžio saulùžė, t. y. saulužė – gegùžė, saulùžės – gegùžės, saulùžei – gegùžei, saulùžę – gegùžę, su saulužè – gegužè, saulùžėje – gegùžėje (gegùžėj).

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja