Olandiją* ir Kėdainius pirmiausia sieja protestantų religija. XVI a. didikai Radvilos, kurie valdė Kėdainius, perėjo į reformatų religiją. XVII a. pradžioje mieste apsigyveno gausios ir įtakingos vokiečių bei škotų bendruomenės, nemaža buvo arijonų bendruomenė,  miestas tapo reformatų tikėjimo ir kultūros židiniu.

1625 m. Kėdainiuose buvo įkurta protestantiška gimnazija. Joje dėstė garsus Europoje matematikas ir karo inžinierius Adomas Freitagas. Jis jaunystėje tarnavo samdytoje kariuomenėje Olandijoje, tad gerai išmanė šios šalies karo inžineriją, dalyvavo keliuose mūšiuose. Vėliau A. Freitagas baigė Leideno universitetą Olandijoje ir tapo medicinos mokslų daktaru. Jonušas Radvila pakvietė Freitagą į Lietuvą ir jis nuo 1640 metų apsigyveno Kėdainiuose, iki mirties dėstė matematiką Šviesiojoje gimnazijoje. A. Freitagas palaidotas Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje. 

Reformatai daug dėmesio skyrė lietuvių kalbai, todėl pradėjo leisti lietuviškus leidinius. Kėdainiuose kurį laiką veikė spaustuvė, o lietuviškai mokantiems reformatams, vykstantiems studijuoti į užsienį, Martynas Švoba įsteigė specialią stipendiją. Ja pasinaudojo Samuelis Boguslavas Chilinskis - Kėdainių gimnazijos mokinys, kuris išvyko studijuoti į Franekerio universitetą Olandijoje. Tuo metu labai išpopuliarėjo Biblijos vertimas į olandų kalbą, todėl Chilinskis, vėliau gyvendamas Anglijoje, pradėjo versti Bibliją į lietuvių kalbą būtent iš olandų kalbos ir anglų kalbų. Jis orientavosi į geriausius to meto Biblijos vertimus. Gaila, kad lietuvių kalba Chilinskio versta Biblija visa tuomet nebuvo išleista.

Dar vienas žymus reformacijos judėjimo veikėjas Kėdainiuose Jonas Božimovskis (vyresnysis) taip pat studijavo Olandijoje Utrechto, Leideno, Franekerio universitetuose. Sugrįžęs į Kėdainius jis daug prisidėjo leidžiant vieną iš svarbiausių XVII a. reformatų leidinių lietuvių kalba „Knyga Nobažnystės krikščioniškos".  

1655 metais spalio 20 d. vykstant karui su Švedija ir Rusija, Kėdainiuose buvo pasirašyta Kėdainių unija. Buvo nutraukta Liublino unija su Lenkija ir sudaryta unija su Švedija. Dokumentą pasirašė 1 134 Lietuvos bajorai. Tikintis Kėdainių unijai tarptautinės paramos, diduomenė pasirašė viešą deklaraciją. Ši deklaracija buvo skirta Europos bendruomenei ir aiškino unijos tarp Švedijos ir LDK priežastis, tikslus bei pobūdį. Ši deklaracija buvo išversta iš lotynų kalbos į olandų ir išspausdinta Amsterdame. Švedijos sėkmė LDK kėlė Olandijai ekonominių nepatogumų. Būtent olandų pirkliai plėtojo savo verslus rytiniame Baltijos jūros regione. Olandų miestiečiai buvo pagrindiniai eksporto prekių į Lietuvą tiekėjai (silkės, druska iš Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos). LDK eksporto prekės į Vakarų Europą buvo gabenamos olandų laivais. Olandų pirkliai minimi ir Kėdainiuose.

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje įrengtoje kriptoje esančiuose puošniuose sarkofaguose ilsisi 6 kunigaikščių Radvilų šeimos atstovai. Kėdainiuose esančius sarkofagus puošiantys ornamentiniai motyvai ir jų komponavimas yra perimti iš XVI a. Nyderlandų manierizmo dailės. Projektą kūręs dailininkas nekopijavo kokio nors vieno pavyzdžio, o pasinaudojo Nyderlanduose spausdinamomis graviūromis, pasiskolino jam tikusį iš antikinės dailės perimtą grotesko motyvą – kabančią skraistę ir stambias vaisių kekes. Puošnių alavinių sarkofagų mada XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje buvo išplėtota daugelyje Vidurio ir Šiaurės Europos šalių. Juose laidoti išimtinai tik karališkųjų dinastijų atstovai, kunigaikščiai ir labai turtingi bajorai.  

Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė

* Teiktini ir Olandijos, ir Nyderlandų pavadinimai, tačiau kaip trumpasis valstybės pavadinimas iš tradicijos dažniau vartojamas Olandija. Oficialusis ilgasis valstybės pavadinimas yra Nyderlandų Karalystė (red. R. Švedienė)