Spausdinti
Logotipai Versija neįgaliesiems
eng
Kėdainių r. savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Juridinių asmenų registras
Kodas 188768545
Tel. (8 347) 69 550, Faks. (8 347) 61 125
E.p. administracija@kedainiai.lt

Teisės aktų paieška
Viešojo administravimo kokybės politika
Elektroninės paslaugos
Strateginis veiklos planas
Kėdainių miesto bendrasis planas 2010-2020 metams
E. Žemėlapis
Tarybos posėdžių transliacija

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     
Istorinės datos

1372 metais Kėdainiai pirmą kartą paminėti H. Vartbergės "Livonijos kronikoje".

Apie 1447 metus Kėdainių savininku tapo Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Kazimiero Jogailaičio dvarų maršalas Radvila Astikaitis. Nuo tų metų iki 1886 metų Kėdainiai buvo privatus miestas. 

1460–1480 m.  Kėdainiuose pastatyta gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia. 

1471 m. Kėdainiai minimi kaip vienas iš penkių Lietuvos miestų, prekiavusių su  garsios Europoje prekybinės sąjungos Hanzos pirkliais.

Apie 1527 metus netoli Kėdainių, Babėnuose,  gimė Mikalojus Daukša,
išvertęs  iš lenkų kalbos ir parašęs pratarmę pirmajam LDK parengtam ir išleistam lietuviškam“Katekizmui“.

1549 m, Kėdainiai tapo vienu pirmųjų reformacijos židinių Lietuvoje.

1574 m. Kėdainiai per vedybinius ryšius ir paveldėjimo teisę tapo didikų Kiškų giminės nuosavybe.

1590 m. Kėdainiams suteikta savivaldos teisė ir miesto herbas. 

1614 m. Kėdainiai per vedybinius vėl tapo kunigaikščių Radvilų nuosavybe.

1625 m.  kunigaikštis Kristupas II Radvila įsteigė mokyklą, kuri 1647 metais  tapo  Šviesiąja gimnazija.

1627 m. Kristupas II Radvila patvirtino senąsias Kėdainių miesto teises ir suteikė Kėdainiams naują (dabartinį) miesto herbą.

1627 m. pasirašytas taikaus sambūvio susitarimas, kuriuo Kėdainiuose pripažintas evangelikų reformatų ir katalikų tikybų lygiateisiškumas.

1636 m. Kėdainiuose įsikūrė viena pirmųjų vaistinių Lietuvoje.

1648 m. Kėdainių priemiesčiui Jonušavai suteikta savivalda ir teisė turėti herbą. Kėdainiuose pradėjo gyvuoti dvi juridiškai įteisintos bendruomenės: Senųjų Kėdainių, kurią sudarė evangelikai reformatai,  ir Jonušavos, arba Naujųjų Kėdainių, kurią sudarė evangelikai liuteronai.

1653 m. Kėdainiuose, dancigiečio Joachimo Jurgio Retho spaustuvėje, išleista „Kniga nobažnistės krikščioniškos” – didžiausias XVII a. leidinys lietuvių kalba.

1655 m. Kėdainiuose pasirašyta LDK pasidavimo Švedijai unija. LDK tapo Švedijos protektoratu.

1701 m. švedų kariuomenė sugriovė Radvilų rūmus. 

1709 m. miesto centre įsikūrę vienuoliai karmelitai tarsi paženklino kontrreformacijos pradžią  Kėdainiuose.

1709–1711 m. Kėdainius nusiaubė maras.

1727 m. į Kėdainius studijuoti Talmudo atvyko vilnietis Elijahu ben Solomonas Zalmanas, vėliau visame pasaulyje išgarsėjęs kaip Vilniaus Gaonas.

1731 m. Kėdainių savininku tapo Radvilų giminės katalikiškosios Nesvyžiaus šakos atstovas Jeronimas Florijonas Radvila. Protestantiškame mieste įsigali katalikai.

1765 m. Kėdainiai kartu su Raseiniais priklausė antrajai LDK miestų kategorijai.

1795 m., žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Kėdainiai neteko savivaldos.

1811 m. Kėdainiai per vedybinius ryšius tapo vokiečių kilmės lenkų grafų Čapskių nuosavybe.

1817 m. Kėdainiai tapo valsčiaus centru.

1831 m. Kėdainiuose ir apylinkėse aktyviai veikė sukilėliai prieš carinį režimą.

1863 m. Paberžės bažnyčios kunigas Antanas Mackevičius vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo sukilimą prieš caro režimą.

1866 m. Kėdainių dvaro ir miesto savininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas.

1871 m. per  Kėdainius nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis.

1886 m. Kėdainių dvaras atskirtas nuo miesto. Kėdainiai atgavo savivaldą.

1918 m. lapkričio 11 d. Kėdainiai tapo atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos valstybės apskrities centru.

1919 m. vasario 7–11 dienomis prie Kėdainių vyko pirmosios nepriklausomybės kovų kautynės, kuriose žuvo kraštietis Povilas Lukšys. Jis  – pirmasis žuvęs Lietuvos savanoris. Kautynės sustabdė bolševikų puolimą laikinosios sostinės Kauno link. 

1922 m.  Dotnuvoje įsteigta pirmoji Lietuvoje selekcijos stotis. Kėdainiuose įsteigtas vienas pirmųjų  nepriklausomos Lietuvos muziejų.

1941 m. birželio 14 d. sovietų valdžia į Sibirą ištrėmė 378 Kėdainių ir apylinkių gyventojus.

1941 m. rugpjūčio 28 d. naciai ir jų talkininkai sušaudė 2 076 Kėdainių žydus ir sunaikino per 300 metų gyvavusią žydų bendruomenę.

1944 m. rugpjūčio 2 d. Kėdainius okupavo sovietų kariuomenė.

1944–1953 m. Kėdainių apylinkėse vyko partizaninis karas prieš sovietų okupantus, veikė „Vyties”, Jungtinės Kęstučio, „Prisikėlimo” apygardų partizanai.

1947 m. Kėdainių rajone įsteigtas pirmasis sovietų okupuotoje Lietuvoje Marijos Melnikaitės vardo kolūkis.

1959 m. Kėdainiuose pradėtas statyti stambiausias Lietuvos chemijos kombinatas (dabar – „Lifosa“). Prasidėjo miesto industrializacija.

1988 m. liepos 26 d. Kėdainiuose ekologinio dviratininkų žygio per Lietuvą metu vėl suplevėsavo Lietuvos trispalvė.

1988 m. rugsėjo 15 d. Kėdainių miesto stadione įvyko pirmasis Sąjūdžio Kėdainių iniciatyvinės grupės steigiamasis susirinkimas.

1991 m. sausio 13 d. sovietinės kariuomenės agresijos metu Vilniuje žuvo du kėdainiečiai: Alvydas Kanapinskas ir Vytautas Koncevičius.

1993 m. iš Kėdainių pasitraukė sovietų kariuomenė.

Paskutinis atnaujinimas: 2009-11-12 13:20:13
 
 
       
           
Iš viso apsilankė: 12085852
Šiandien apsilankė: 2482
Dabar naršo: 65
© Kėdainių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, naudojama SmartWeb sistema