Minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius 2010 m. liepos 15 dieną 15 val. kviečia visus stebėti šachmatų partijas, kurios vyks  Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų galerijoje (Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2 aukšte, J. Basanavičiaus g. 36).

Vytauto Ulevičiaus sukurtais įspūdingo dydžio šachmatais „Žalgirio mūšis“ žais 2009 metų Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių šachmatų varžybų čempionas Andrius Macionis ir Lietuvos jaunučių ir jaunių šachmatų čempionas Tomas Laurušas. Šachmatų partijoms teisėjaus buvęs ilgametis Kėdainių šachmatininkų treneris, Lietuvos šachmatų didmeistrio Šarūno Šulskio pirmasis treneris Laimutis Šolys.

Kėdainių krašto muziejaus Archeologijos salėje (Didžioji g. 19) nuo 2010 m. gegužės 5 d. veikia paroda, skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti. Muziejaus darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 10–17 val.

2010 m. liepos 15-oji – 600-osios vienų žymiausių viduramžių Europos kautynių ir vieno svarbiausių Lietuvos istorijos įvykio – Žalgirio mūšio – metinės. 1410 m. liepos 15 d.  jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos sumušė Vokiečių ordino kariuomenę, taip pabaigdamos du šimtus metų užtrukusį Ordino veržimąsi į Rytų Baltijos žemes. Šis mūšis lėmė ne tik tolesnes Lietuvos istorijos raidos kryptis, bet ir naują tarptautinę situaciją Vidurio ir Rytų Europoje. Todėl šis mūšis (lenkiškai vadinamas Griunvaldo, o vokiškai – Tanenbergo) paliko pėdsakus įvairių tautų istorinėje atmintyje. Žalgirio ir su šia pergale pagrįstai siejamo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas turėjo reikšmingos įtakos ir lietuvių tautos istorinei savimonei, tapo ilgalaikiu tautinio tapatumo simboliu. Prisiminimas apie šį mūšį formavo tiek XV–XVIII a. LDK diduomenės, tiek XIX–XX a. lietuvių tautinio atgimimo veikėjų  politinę sąmonę.