Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius.
Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali sukelti pavojų gyvybe
Be reikalo neikite iš namų. Jei tai neišvengiama, būtinai tinkamai apsirenkite, ruošiantis ilgesnei kelionei automobiliu, reikia (rekomenduojama) prisipilti pilną baką degalų. Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas, pakeliui stebėkite bendrakeleivius. Tai ypač įsidėmėtina vienkiemių gyventojams, kuriems atstumas iki artimiausių gyvenamųjų namų yra pakankamai didelis. Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.
Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tiktai labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.
Apsirenkite šiltai ir patogiai. Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva – truputį per didelė. Geriau nesimaukite pirštuotų pirštinių, neavėkite siauros avalynės. Ypač stenkitės gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Venkite sintetinių drabužių, tinkamiausi yra iš vilnos, šilko, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Jei jaučiate, kad per šilta, nusiimkite vieną drabužių sluoksnį. Jei drabužiai sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos sausais.
Patartina pakankamai pavalgyti. Maistas turėtų būti kaloringesnis negu šiltu metų laiku, kad organizmas sugebėtų pagaminti daugiau energijos.
Negerkite alkoholio. Išgėrus išsiplečia odos kraujagyslės, greičiau prarandama šiluma, tad padidėja bendrojo sušalimo rizika. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką ir todėl greičiau gali nušalti galūnės.
Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.
Jei tenka ko nors laukti lauke, negalima šaltyje stovėti ar sėdėti ramiai, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, t. y. mankštinkite veido raumenis.
Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausiai tinka medvilninės ir vilnonės).
Venkite didelio fizinio krūvio, sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis arba jūsų kraujospūdis esti padidėjęs, nes šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei privalote dirbti lauke, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai.
Sušalimas
Veikiamas šalčio organizmas greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija arba bendru kūno sušalimu.
Šiurpulys ar drebulys – pirmasis ženklas, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti.
Bendrasis kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35 °C). Krentant kūno temperatūrai, žmogus darosi viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Labai sumažėjus kūno temperatūrai, neigiamai paveikiamos smegenys, ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes nukentėjęs asmuo nesuvokia, kas vyksta, ir negali priimti logiškų sprendimų. Pvz., sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti – prisėda ar prigula lauke. Jų širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30 °C, žmogus gali mirti.
Pirmoji pagalba nušalus
Kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas.
Nušalusią kūno dalį atšildykite įmerkdami pažeistą kūno vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20–30 minučių).
Duokite gerti šiltų ir saldžių gėrimų; Nesmarkiai nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą, nosį, ausis galima šildyti delnais; Galima šildyti nušalusią kūno dalį priglaudžianti prie šiltos kūno dalies, pvz., pažasties; Galima nebešildyti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta jutimai.
Jei nušalusi vieta neatgauna jautrumo, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Žinotina:
Nušalusių kūno vietų netrinkite (ypač sniegu), nes taip galite dar labiau pažeisti audinius. Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite
Sutvarstytą kūno dalį (jeigu tai įmanoma) susukite į minkštą, storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Malšinkite skausmą. Skubiai vežkite nukentėjusįjį į artimiausią gydymo įstaigą.
Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi pažeistos vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti.
Savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė,
Civilinės saugos specialistas Stasys Okunevičius
