1918 metų vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, tų pačių metų lapkričio 11 d. Kėdainiai tapo apskrities centru ir buvo priskirti svarbiausių miestų kategorijai. Tapę apskrities centru, Kėdainiai augo ir plėtėsi: 1922 metais  buvo sudarytas miesto plėtros planas, kuriame numatyta suformuoti 8 mūrinių namų kvartalus ir pramonės rajoną. 1923 metais mieste gyveno 7 415 gyventojų o 1939 metais – 8 622 gyventojai.

Nuo 1928 metų dalį pajamų iš turgaus rinkliavų miesto valdyba skyrė gatvėms ir aikštėms grįsti. Iki 1931 metų buvo išgrįsta 6 488 m2 gatvių. Miesto gatvėms apšviesti savivaldybės rūpesčiu buvo pastatyta 116 šviestuvų, įveistas miesto sodas, sutvarkytas dvaro parkas. Miesto valdyba priėmė nutarimą kiekvienais metais naujuosiuose  rajonuose po dvi gatves apsodinti medeliais. Kiek ankščiau, 1920 metais, savivaldybės nutarimu Babėnų miškas tapo miesto kurortine vieta. Mieste buvo pastatyti modernios architektūros pastatai: apskrities ligoninė, gimnazija, bankas, “Dirvos” kooperatyvas, veikė odos dirbtuvės, 2 malūnai, elektrinė, gyvulių skerdykla, pieninė, daržovių ir vaisių perdirbimo įmonė, spaustuvė, kurioje 1926 metais pradėtas leisti laikraštis “Kėdainių garsas”. Mieste veikė apie 60 parduotuvių ir 100 smuklių.