Spausdinti
Logotipai Versija neįgaliesiems
eng
Kėdainių r. savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Juridinių asmenų registras
Kodas 188768545
Tel. (8 347) 69 550, Faks. (8 347) 61 125
E.p. administracija@kedainiai.lt

Teisės aktų paieška
Viešojo administravimo kokybės politika
Elektroninės paslaugos
Strateginis veiklos planas
Kėdainių miesto bendrasis planas 2010-2020 metams
E. Žemėlapis
Tarybos posėdžių transliacija
 
 
 

 

 

 


 

Bendra informacija

 


Kėdainių rajonas yra Lietuvos centre. Bendras jo plotas - 167 700 ha, iš jų 4 400 ha užima Kėdainių miestas ir gyvenvietės, 3 400 ha - pramonės objektai ir keliai, 109 275 ha - žemdirbystės plotai, iš jų ariamos žemės - 101 536 ha, nusausinta drenažu - 97 778 ha, 39 700 ha - miškai, 4 200 ha - vandenys, 6 725 ha - kitos paskirties plotai.

Kėdainių miestas yra administracinis rajono centras, įsikūręs ant ramios ir vaizdingos Nevėžio upės krantų. Kėdainių rajone gyvena 48 tūkst. žmonių (22,1 tūkst. vyrų, 25,9 tūkst. moterų), iš kurių 24 tūkst. gyvena mieste.

Kėdainių rajonas – lygumų ir upių  kraštas. Rajone yra vietos gyventojų ir svečių mėgiamas Skinderiškio dendrologinis parkas, 1863 metų sukilėlių slėnis ir senosios kapinės Šventybrastyje, 1863 metų sukilimo muziejus ir Tėvo Stanislovo unikalios kolekcijos Paberžėje, Dotnuvos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Šušvės kraštovaizdžio draustinis.

Kėdainių krašte kilęs garsus Lietuvoje medžio drožėjas, dievdirbys Vincas Svirskis, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas, tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, kalbininkas Kazys Ulvydas ir kiti  kraštą garsinę ir garsinantys žmonės.

Geografinė padėtis
Kėdainių kraštas išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje, kuri įsiterpusi tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos aukštumų. Ši žemuma eina plačiu, iki 100 km, ruožu per patį Lietuvos vidurį, yra didžiausia Lietuvos žemuma. Ji dar vadinama Lietuvos vidurio lyguma. Šiaurėje lyguma prasideda latvių žemėje, į Lietuvą įeina Mūšos ir jos intakų srityje, tęsiasi iki Nemuno, nuo jo pasuka į vakarus ir nusitiesia per visą šiaurinę Sūduvą. Lygumoje nedaug ežerų, bet gausu upių ir upelių, kurie išteka iš pelkėtų miškų ir girių. Upių slėniai lėkšti, tačiau platūs, apaugę gražiomis pievomis, krūmokšniais ir medžiais. Tarp upių besitęsiantys miškai pagyvina monotonišką lygumos gamtovaizdį.

Per patį lygumos vidurį iš šiaurės į pietus vingiuoja Nevėžis – didžiausia  vidurio Lietuvos upė. Iš kitų Lietuvos upių Nevėžis skiriasi lėta ir ramia  tėkme. Tokį upės būdą nulemia geografinė padėtis, mat Nevėžis teka  priešinga lygumos paviršiaus nuolydžiui kryptimi. Nors lygumos paviršius žemėja į šiaurę, tačiau Nevėžis savo vandenis plukdo į pietus - į Nemuną. Šis upės ypatumas aiškinamas tuo, kad kai kurios Nevėžio atkarpos  susiformavo prieledyninių baseinų vandenims prasiveržus į pietus, į tais  laikais savo vagą pradėjusį gremžti Nemuną. Vėliau, maždaug prieš  12800-12300 metų ledynams traukiantis į šiaurę, lygumos paviršius pasidarė nuolaidus šiaurės link, bet Nevėžis savo krypties jau nebepakeitė – tekėjo, kaip ir tekėjęs, į pietus, aukštėjančio lygumos paviršiaus kryptimi.

Nevėžį senieji krašto gyventojai įvardijo upę, kurioje nėra vėžių. Kalbininkai upės pavadinimą kildina iš sanskrito žodžio „vaagh“, kuris reiškia „ūžti”, „šniokšti”. Upė apibūdinama  pridėjus prie šio žodžio neiginį „ne” – „nevaaagh“ – „neūžti“, „nešniokšti“. Iš tiesų Nevėžis neūžia ir nešniokščia, teka ramiai ir tyliai: vingiuoja per Kėdainių kraštą 50 km., dalija jį ir didesnę lygumos dalį į kairę ir dešinę puses. Istoriniais laikais abi Nevėžio pusės priklausė dviems pagrindinėms Lietuvos sritims – Žemaitijai ir Aukštaitijai: dešinioji pusė priklausė Žemaitijai, o kairioji Aukštaitijai,  anuomet dažniau vadinamai Lietuva. Nuo Lietuvos valstybės susidarymo XIII a. viduryje iki jos padalijimo XVIII a. pabaigoje abi sritys išlaikė etninius savitumus, administracines ir konfesines ribas bei politines privilegijas. Todėl anuomet vadinama „Lietuva už Nevėžio” pabrėžė abiejų sričių skirtingumą ir jas ribojančio Nevėžio ypatumą.
Saulius Grinkevičius
Kėdainių r. savivaldybės meras
Darbotvarkė
Priėmimo valandos
Mero pavaduotojas
Prisijungimas gyventojams
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Gruodis
    2017     
KALBOS KLAUSIMAS

  Kaip būtų taisyklinga?

Vyksime maršrutu Kėdainiai-Gdanskas-Kėdainiai

Vyksime maršrutu Kėdainiai−Gdanskas–Kėdainiai

 

Naujienų prenumerata
Norėdami pirmieji gauti mūsų naujienas - įveskite savo el. pašto adresą:
RSS naujienos  
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
       
           
Iš viso apsilankė: 12485157
Šiandien apsilankė: 3405
Dabar naršo: 206
© Kėdainių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, naudojama SmartWeb sistema