Pastaraisiais metais labai aktyviai stengiamasi suteikti pavadinimus bevardėms gyvenamųjų vietovių ir sodininkų bendrijų gatvėms bei gatvelėms. Greta labai  gražių ir originalių  gatvių vardų, kaip pvz., Putnupio, Gumbinės, Barupės, Katpėdėlių, Čiobrelių, Strazdų, Gelmės gatvės, atsiranda ir naujos Liepų, Sodo, Beržų ir pan. gatvės, nors tokių gatvių vardų Kėdainių rajone, o ir visoje Lietuvoje, jau labai daug.  Ar nepritrūkstama  kartais išmonės  ir noro parinkti kuo geresnį vardą? Vardas  – ilgam, taip paprastai jo nepakeisi, jei užregistruosi nelabai vykusį.

        Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė, turėdama omeny, kad tik patys gyventojai gali nuspręsti, koks gatvės vardas tinkamiausias, nori atkreipti dėmesį, kad  reiktų pasistengti gatvių pavadinimuose įamžinti išnykusius ar nykstančių kaimų vardus, primirštus vandenvardžius, senuosius žemėvardžius, – taip būtų pagerbtas toje vietovėje gyvenusių žmonių atminimas, atgaivinti gražūs, originalūs lietuviški pavadinimai.

Apačioje rasite anketą. Būtų labai gerai, kad rastumėte laiko ir atsakytumėte į klausimus.

Prašom atsiųsti e. paštu ruta.svediene@kedainiai.lt

          Gatvių pavadinimų suteikimo kriterijai

        Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 27 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (Žin., 2011 Nr. 12-541) „Dėl Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei atsižvelgdamos į savivaldybės administracijos seniūnijų prašymus, gatvėms ir panašiems objektams pavadinimus suteikia ir keičia savivaldybių tarybos pagal nustatytus kriterijus.

        Turi būti laikomasi šių kriterijų: kalbos taisyklingumo; vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo); personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims; istorinio įvykio reikšmės Lietuvos valstybei; pavadinimo atitikties visuomenėje priimtoms moralės normoms; pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos. Gatvės pavadinimą sudaro vardas (žodis ar žodžių junginys, žodžio ar žodžių junginio ir skaitmens derinys) ir gatvės tipo nuoroda (gatvė, skersgatvis, akligatvis, alėja, prospektas, takas, plentas, kelias, aplinkkelis, vieškelis, aikštė, bulvaras, skveras ir krantinė). (Žr. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą, Žin., 2011 Nr. 12-541.)

          Pavadinimai – gražūs, tačiau vis kartojasi

        Jau porą metų aktyviai stengiamasi, kad gyvenamosiose vietovėse ir sodininkų bendrijose neliktų bevardžių gatvių. Tai susiję su gyventojų ir būsto surašymu, gyvenamosios vietos deklaravimu, nekilnojamojo turto registravimu.

        Krinta į akis štai kas: gatvių vardai, nors ir gražūs, tačiau yra daug tokių pačių arba panašių vienas į kitą. Vis kartojasi: Rūtų, Eglių, Liepų, Beržų, Sodų ir pan. Štai Vasariškių kaime Vilainių seniūnijoje neseniai gatvėms suteikti šie vardai – Lakštingalų, Vyšnių, Rūtų, Vyturių, Gėlių, Palaukės, Tulpių, Alyvų, Pavasario, Saulėgrąžų, Rasos, Serbentų, Liepų, Eglių. Panašūs vardai teikiami ir kituose kaimuose. Tokie žodžiai nėra blogi, jie tikrai gražūs, trumpi, neutralūs ir niekas negali uždrausti jais vadinti gatves, tačiau... Sakykim, Pavasario, Rūtų, Rasos gatvės jau bus trys rajone, Saulėgrąžų, Serbentų – dvi, o štai Eglių – penkios, Tulpių – penkios (Pašilių kaime ir gatvė, ir takas), Vyturių – penkios (net dvi Pelėdnagių seniūnijoje), Vyšnių – šešios, Lakštingalų – devynios (net dvi Pelėdnagių seniūnijoje), Alyvų – dešimt (Pašilių kaime – ir Alyvų gatvė, ir Alyvų takas), Gėlių – 11 (net po dvi Gėlių gatves Gudžiūnų ir Pelėdnagių seniūnijose).

Liepų gatvių mūsų rajone yra net 24-ios (Pelėdnagių, Surviliškio, Josvainių  seniūnijose – po tris, o Vilainių seniūnijoje yra net keturios tokios gatvės (t. y. dvi gatvės ir du takai). Sodų (ir Sodo) gatvių rajone yra 18, vien Dotnuvos seniūnijoje penki tokie pavadinimai, Pelėdnagiuose – trys.

Kėdainių rajone (kaip ir visoje Lietuvoje) daug gatvių, kurių vardais eina abstrakčios reikšmės daiktavardžiai: Jaunimo, Vilties, Ateities, Draugystės, Vienybės, Pergalės, Pažangos, Pirmūnų, Vakarų, o ypač populiarūs  gamtos reiškinių ir objektų, augalų ir gyvūnų pavadinimai: Aušros, Rasos, Pavasario, Vasaros, Rudens, Ryto, Derliaus, Kalno, Kranto, Šlaito, Saulėtekio, Kaštonų, Paparčių, Pušynėlio, Pušyno, Putinų, Alyvų, Ąžuolų, Beržų Lauko, Parko, Tvenkinio gatvių ir pan. Kai kurie jų originalūs, o ir dauguma jų tikrai gražūs, tačiau kai per dažnai vis tokius pačius matai, pagalvoji, kad visgi reikėtų paieškoti ypatingesnio pavadinimo. Kai toje pačioje seniūnijoje yra kelios gatvės vienodu pavadinimu, neabejotina, kad ir painiavos esti.

Gal paieškoti sinonimų ar gražių senųjų žodžių?

Jei norima gatves vadinti gamtos reiškinių, gyvūnų, gėlių pavadinimais, vertėtų žodynuose, žinynuose paieškoti originalesnių žodžių. Prasminga būtų bandyti atgaivinti ir primirštus žodžius.

Manau, kad gal nereikėtų bijoti gatvę pavadinti ir kokiu gražiu senesniu žodžiu.  Fonetinių tarmybių (t. y. tarmiško tarimo) tai tikrai būtų neleistina  vartoti. Bet jeigu yra koks gražus mūsų krašto tarmei būdingas žodis, tai galgi nebūtų nieko blogo, kad jis būtų pavartotas gatvėvardyje. Juk gatvių pavadinimai yra susiję ne tik su lingvistika, bet ir su istorija, ten gyvenančiais (ir, žinoma,  gyvenusiais) žmonėmis. Anksčiau buvo kovota už tai, kad galėtume lietuviškai kalbėti ir rašyti, o dabar turėtume įvairiais būdais propaguoti gražią kalbą, iškelti į dienos šviesą lingvistinius turtus.

Ieškant gatvėms (taip pat ir įmonėms) vardų, vertėtų pirmiausia panaršyti didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (http://www.lkz.lt/startas.htm). Žinoma, šiame žodyne reikėtų į daug ką žiūrėti atsargiai, nes galima rasti ir visokių jau visiškai pasenusių, nenorminių žodžių, mūsų krašto tarmei nebūdingų įvardijimų.

        Kapų ir Zuikių gatvės

        Yra Kėdainių rajone ir Sliekų, Kurmių, Varlių gatvių. Na, kai tokie vardai gatvėms suteikiami sodų bendrijose, tai gal ir nieko tokio, tačiau mieste kažin ar patys tinkamiausi (pvz., Zuikių). Juk miesto ribos plečiasi, greitai tos gatvės, kurios dabar sodo bendrijoje, taps miesto gatvėmis. Sako, kad gatvės vardas gali būti ir veiksnys, dėl kurio pirkėjas pirktų arba atsisakytų pirkti būstą.

        Ateityje renkantis pavadinimus, gal reikėtų vengti ir tokių pavadinimų, kaip Statybininkų, Melioratorių, Kapų ir pan. Paprastai žmonėms nelabai patinka ilgi, sunkiai ištariami pavadinimai, taip pat tokie, kurie susiję su neigiamais, skaudžiais dalykais ar specifine informacija, kuri tampa nebeaktuali pasikeitus aplinkybėms. Tačiau, žinoma, dabar tikrai šių gatvių vardų nereikėtų keisti, nes tai ir keblumų sukeltų, ir pagaliau tie pavadinimai (pavyzdžiui, Melioratorių) – jau istorija ir ją reikia gerbti.

        Kad ir ne tokiais subtiliais pavadinimais, esamų gatvių pervadinti nereikėtų, nes dabar kažkam nepatinka Zuikių ar Sliekų gatvė, po poros metų gal nepatiks kuri kita (grožio sąvoka – reliatyvi). Jei gatvės pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas, jo keisti nereikia.

          Nerekomenduojama gatvės vardo sieti su dažnai trumpalaikiais simboliniais įstaigų, įmonių ar panašiais pavadinimais. Gatvių pavadinimai nedaromi iš bendrinei kalbai neteiktinų žodžių: svetimybių, tarmybių, žargonybių, netaisyklingų, dirbtinių, nelinksniuojamų žodžių.

          Duodant naujoms gatvėms vardus, reiktų atsižvelgti į tai, kad to paties kvartalo gatvių pavadinimai nebūtų visai skirtingų kategorijų. Jei toje teritorijoje vyrauja gėlių vardai, tai dar vienai naujai gatvei irgi paieškokime gėlės vardo (nors, sako, kad irgi sukelia maišaties tie „darželių“ rajonai), jei pavadindami kurio nors rajono gatves žmonės atidavė pagarbą savo krašto asmenybėms, tai geriau nevelti į tą patį rajoną visai su juo nesusijusio vardo.

        Grąžinkim į gyvenimą senuosius gyvenamųjų vietų vardus, vandenvardžius, žemėvardžius

        Labai pagirtina, kad nemažai Kėdainių rajone yra gražių gatvių pavadinimų su vandenvardžiais, gyvenamųjų vietų vardais: Barupės, Dotnuvėlės,  Jaugilos, Smilgos, Smilgaičio, Lankesos, Sakuotos, Putnupio, Šušvės, Nevėžio, Ašarėnos, Daumantų, Naujaberžės, Jaunakaimio, Jokūbaičių, Gumbinės ir kt., tačiau, ko gero, ne visiems bus aišku, kodėl vienai gatvei suteiktas Elektrėnų gatvės pavadinimas, nes nelabai matyti nei sąsajų su Kėdainių rajonu, nei kokio ypatingo skambesio. Galbūt ne viską žinome dabar, o kai buvo teikiamas šis vardas, būta savų ir gerų argumentų.

        Labiausiai gaila senųjų kaimų gražiųjų pavadinimų, žemėvardžių, ežerėlių bei intakėlių ir kt. panašių išnykusių ar benykstančių pavadinimų. Anksčiau vos ne kiekviena pieva, nedidelė kūdra ar maža giraitė turėjo savą pavadinimą. Taip būtų gražu juos atgaivinti.

Štai Kėdainių miesto seniūnijoje, netoli Bartkūniškių kaimo, yra Kėbonių kaimas. Čia kol kas yra tik viena Paupio gatvė, todėl, sako, yra problemų suteikiant adresą. Gyventojai pageidauja, kad būtų suteikti vardai ir kitoms gatvėms.

Siūloma vienai gatvei suteikti Jaugilos vardą. Jaugila – upė Kėdainių rajone, Smilgos intakas. Ir kol kas tik vienas toks gatvės pavadinimas yra Dotnuvos seniūnijoje. Galbūt ir galimas šis gražus variantas. Kitą gatvę gyventojai siūlė pavadinti Ąžuolų gatve, tačiau tokių pavadinimų rajone – ne vienas, pagaliau toje pačioje seniūnijoje yra panašiai skambantis pavadinimas – Ąžuolyno. Gal tiktų  gatvei suteikti Daškupio gatvės pavadinimą, nes toks yra Jaugilos intakas. Lietuvių kalbos instituto archyvuose yra dokumentas: 1935 m. užregistruotas sodybos pavadinimas Daškupis. Šis upelis ir jo vardas greičiausiai jau beveik išnykę, taigi dabar būtų prikeltas ir atgaivintas.

        Iš gražesnių žemėvardžių Kėbonių kaimo vietovėse dar galima paminėti buvusį lauko vardą Santakai, pievos vardą Juodenė. Taigi galėtų būti Daškupio, Santakų ar Juodenės gatvės. Tai tik pamąstymai, pasiūlymai. Koks bus gatvės pavadinimas – spręs vietos gyventojai ir seniūnijos darbuotojai. Labai gražus ir seniūnijos siūlymas pavadinti vieną gatvę Senolių vardu. Tačiau ką gali žinoti – o gal po kelerių metų ten gyvens tik jauni žmonės?

        Dotnuvos seniūnijoje yra net kelios Sodų (ir Sodo) gatvės. Ateityje gal reikėtų kokią gatvę pavadinti Sartupio vardu, – tai buvęs Dotnuvėlės mažas intakas, arba Žvirblynės gatve, – tai buvęs lygumėlės pavadinimas, arba Adomiškių gatve, – tai buvęs miškelis, o gal Juozapynės gatve, – tai lauko, sietuvėlės buvęs pavadinimas, arba gal netgi Zubriuko Kalnelių (toje vietoje, kur jie yra, sako, buvusi pirmoji Dotnuvos dvarvietė) gatve ir pan.

        Suteikiant vietovardžių pavadinimus, vartotinos oficialios, norminės jų formos, suteikiant išnykusių vietovardžių pavadinimus – laikomasi normiškumo kriterijaus. Pagrindinė kaimiškosios vietovės gatvė gali būti pavadinta tos vietovės vardu. Kėdainių rajone turbūt vos ne kiekvienas kaimas taip ir pavadina savo pagrindinę gatvę. Tai visai patogu ir tinkama.

Šviesuolio vardu pavadintos gatvės ar aikštės – duoklė jų atminimui

Asmenvardžiai – garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai. Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai. Nors, atrodytų, labai prasminga naujų gyvenviečių gatvėms suteikti praeityje mūsų krašto gerovę kūrusių, kultūrą ugdžiusių asmenybių vardus, tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pernai atliktos gyventojų apklausos duomenimis (http://www.vlkk.lt/lit/94791), asmenvardinės kilmės gatvių pavadinimai Lietuvos gyventojų nėra labai mėgstami: nepatogūs ir dėl ilgumo, ir dėl įvairiopo pačių asmenybių vertinimo. Į tai vertėtų atsižvelgti pavadinimų suteikimo organizatoriams, viską labai gerai apgalvoti. Galbūt garbingų asmenų atminimą kartais prasmingiau įamžinti atminimo lenta, paminklu, kryžiumi, šviesuolių vardais tinka pavadinti bibliotekas, skaityklas ir pan. Nereikėtų tame pačiame rajone suteikti net kelis tokius pat asmenvardžius, kurie netgi nėra labai su ta vietove susiję (štai kad ir Dariaus ir Girėno g. – net kelios rajone).

Kėdainiečiai gan mėgsta suteikti asmenvardinius gatvių vardus, norėdami pagerbti kokį žymų žmogų. Štai neseniai Kėdainiuose atsirado Česlovo Milošo gatvė, turime ir Vytauto, Kęstučio, ir Teklės Bružaitės, ir Kazio Binkio, Antano Būdvyčio, Juozo Paukštelio, Pauliais Rabikausko ir kt. gatves. Jei norima gatvei suteikti asmenybės vardą, reikėtų pasitarti su istorikais, krašto tyrinėtojais, kad nebūtų taip, kaip Dotnuvos seniūnijoje: ir Dotnuvos miestely, ir Akademijos miestely, ir Aušros kaime yra Ruokio gatvės, o juk Dotnuvos kraštas išaugino ir daugiau asmenybių, kuriomis verta didžiuotis.

Nelabai aiškūs motyvai turėti Kėdainiuose Vytauto Montvilos gatvę. Norint gatvėms suteikti tam tikrų veikėjų vardus, reikėtų pasvarstyti, ar tas veikėjas tikrai yra daug nusipelnęs Lietuvai ir vietovei, kurioje bus registruojama tokia gatvė.

   Registruojant neišvengta klaidų

           Yra klaidų ir Registrų centre. Ypač apmaudu, kad Jonušava užregistruota Janušava. Taigi ne Janušavos gatvė iš tikro turėtų būti, ir ne Janušavos aikštė, o Jonušavos. Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, Jonušavos pavadinimas buvo paminėtas apie 1643 m., o įteisintas 1648 m. Kėdainius tuo metu valdė Jonušas Radvila, tad daugiau klausimų neturėtų kilti. „Vietovardžių žodyne“ (2002) – Jonušava. 

        Taip pat ne S. Jaugelio Telegos, o Stepono Jaugelio-Telegos turėtų būti (tarp dviejų pavardžių rašomas brūkšnelis be tarpelių). Šiuos pavadinimus reikėtų pataisyti. Tačiau tai sukeltų daug nepatogumų gyventojams, todėl ir vengiama keisti.

        Jei gatvė pavadinama žymaus žmogaus vardu, reikia vardą rašyti visą, o ne vien pirmąją raidę. Iš tikro turėtų būti Jono Basanavičiaus, o ne J. Basanavičiaus g. Dotnuvos seniūnijoje esančios trys Ruokio gatvės net profesoriaus vardo raidės pavadinime neturi. Turėtų būti registruota Viktoro Ruokio gatvė. Žinoma, dabar jau reikia rašyti tą pavadinimą, kuris registruotas.

  Pora pastabų dėl gatvių pavadinimų rašybos

          Jei gatvės ar aikštės pavadinimas vis dėlto ne trumpas – keliažodis, tai visi savarankiški tikrinį vardą sudarantys žodžiai, išskyrus nomenklatūrinį gatvė, aikštė, pradedamai rašyti didžiąja raide, pvz., Gulbių Vingio gatvė, Genių Slėnio gatvė, Senosios Rinkos aikštė ir pan.

          Gatvių pavadinimai, kaip adreso sudedamosios dalys, į kitas kalbas neverčiami. Prireikus rišliame tekste gali būti verčiama gatvės tipo nuoroda ar jos sutrumpinimas.

Tik patys gyventojai gali nuspręsti, koks pavadinimas tinkamiausias

Prieš suteikiant pavadinimą, t. y. prieš rengiant sprendimo projektą tvirtinti tarybai, pirmiausia reikia pasitarti tos gatvės (ar viso kaimo, vietovės) gyventojams. Galbūt yra iniciatyvių, kūrybingų žmonių, kurie sugalvos patys gatvėvardį, nepagailės laiko rasti sąsajų su to krašto, rajono, vietovės istorija, asmenybėmis, ieškodami gražesnio, ypatingesnio žodžio, pavartys žodynus, paklausinės šviesuolių. Iš esmės gatvių pavadinimas turėtų atsirasti tik pačioje bendruomenėje, nuo seno turinčioje tam tikrų tradicijų, papročių, norų. Gatvės gali būti vadinamos labai įvairiai, – tai yra pačios bendruomenės pasirinkimo reikalas.

Visgi, manau, kad reikėtų siūlomą pavadinimą teikti aptarti savivaldybės Pavadinimų teikimo arba Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo ar kitaip besivadinančiai komisijai. Į ją, ko gero, turėtų būti įtraukta ne tik savivaldybės specialistų, bet ir istorikų, kraštotyrininkų, kalbininkų, krašto šviesuolių. Komisija įvertintų, apgalvotų, galbūt iš karto priimtų siūlomą pavadinimą ar pasiūlytų tinkamesnį. Taip būtų užkirstas kelias neapgalvotiems, klaidingiems sprendimams.

Na, galbūt ir galima apsieiti be tokios komisijos, tačiau didesnio dėmesio pavadinimams seniūnijose, bendruomenėse tikrai reikėtų. Gyventojai neturėtų būti pasyvūs arba siūlyti  tik daug kartų girdėtus vardus. Kiekvienas gatvėvardis turėtų būtų suteikiamas dėl kokios nors priežasties, o ne šiaip sau. Dar gražiau, kai pavadinama dėl tam tikrų istorinių aplinkybių. Tada visas miesto žemėlapis būna lingvistiškai iškalbingas ir saugo miesto istoriją pavadinimuose (kaip pvz.: Vokiečių, Žydų, Dvaro gatvės, Didžiosios Rinkos, Knypavos).

Kvietimas diskutuoti ir bendradarbiauti

Manau, kad reikėtų pasinaudoti gyvenviečių teritorijų vietovardžiais iš tarpukario anketų („Lietuvos žemės vardynas“ (1935–37 m.), saugoma Lietuvių kalbos institute). Anketose užrašyta apie 150 000 vietų vardų. Jose pagal tuometį administracinį suskirstymą surašyti visų Lietuvos miestų, miestelių, bažnytkaimių, kaimų, viensėdžių, dvarų, palivarkų, girininkijų teritorijose buvę vietovardžiai: ežerų, upelių, upių, pelkių, raistų, laukų, dirvų, pievų, kalnų, kelių ir kt. vardai. Be to, pateikta informacija, kokioje kaimo vietoje tas objektas yra, kaip jis atrodo ir pan.

Senieji vietovardžiai yra labai gražūs. Jei sugalvotumėte, kad tokių norite, kreipkitės, aš galiu pagelbėti ir padėti suieškoti bendraudama su Lietuvių kalbos instituto tyrėjais (ne kartą nuoširdžiai vardyno klausimais patarė dr. Laimutis Bilkis, – už tai labai dėkoju).

O gal yra studentų ar mokinių per įvairias ekspedicijas surinktų mikrotoponimų, gal tokių sąrašų ar net didesnių darbų (kursinių, diplominių ar pan.) turi mokyklos, bibliotekos, muziejai, universitetai? Būtų gražus bendradarbiavimas. Prašyčiau atsiliepti, pasiūlyti.

Kaip ten bebūtų, kalbininkas gali tik pasakyti – ar tai taisyklingas pavadinimas, ar ne, gali patarti, atkreipti dėmesį, pateikti pastabų, padėti rasti tinkamesnį, galbūt gražesnį žodį, bet ne išrinkti ir sugalvoti naują vardą. Patys gyventojai turi nuspręsti, koks pavadinimas tinkamiausias.

To ir linkiu – lakios fantazijos, kantrybės ieškant gerų sprendimų. Gatvei ar kitam objektui pavadinimo suteikimas – lyg žmogui vardo išrinkimas: vardas lemia likimą. Neužmirškim to požiūrio taip pat.

Kviečiu išsakyti savo nuomonę: diskutuokim, tarkimės – tik išsiaiškinę ir radę kompromisus bei geriausius sprendimus, galėsime kažką geriau padaryti realiai.

Kėdainių istoriko V. Banio nuomonė

Krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys giria iniciatyvą gatves pavadinti senaisiais gyvenamųjų vietų pavadinimais, vandenvardžiais, žemėvardžiais. Galbūt jis parengs istorinio pobūdžio straipsnį apie kai kurių vietovardžių atsiradimą ir pan., dabar kol kas išreiškia tokią savo nuomonę: „Mano įsitikinimu, gatvės pavadinimas turi atspindėti realybę. Jei gatvėje auga, pvz., akį traukianti klevų alėja, tai nėra nieko blogo, jei gatvė ir vadinsis klevų. Ir gal nieko baisaus, jei gretimame kaime bus dar viena Klevų gatvė, svarbu, kad joje tikrai augtų klevai. Jei gatvė veda link tvenkinio, tai ji ir gali būti Tvenkinio, jei link kapinių – tai nematau priežasties, kodėl reikia vengti Kapų gatvės pavadinimo. Gatvės pavadinimo pagrindas turi būti funkcionalumas ir informatyvumas, o ne poetiniai sentimentai. Jei naujoje gatvėje būtų pastatyti namai, kuriuose apsigyventų statybininkai, tai būtų puiku, jei ji ir pasivadintų Statybininkų – taip buvo visais amžiais iki pastarųjų dešimtmečių, kai gatvės pavadinimas ėmė nieko nebereikšti. Todėl ir tiražuojami dešimtimis Vyturių, Lakštingalų, Tulpių ir panašūs pavadinimai, kurie vietovardžiams niekada nebuvo būdingi. Kad ir kaip mūsų protėviai žavėjosi lakštutės čiulbėjimu, kažin ar Lietuvoje rasi jos garbei (ne dabartiniais laikais) pavadintą kaimą, nes toks vietovardis yra neinformatyvus ir beprasmis.“

Labai prašom atsakyti į šiuos klausimus:

Prašom atsiųsti e. paštu ruta.svediene@kedainiai.lt

GATVIŲ PAVADINIMŲ ĮVERTINIMO APKLAUSOS ANKETA

1.      Kurio tipo gatvių pavadinimai Jums gražiausi? Pasirinkite iš pavyzdžių:

1.1. Abstrakčios reikšmės daiktavardžiai: Vilties, Ateities, Draugystės, Vienybės, Pergalės, Pažangos,  Vakarų.

1.2. Gamtos reiškinių bei objektų  pavadinimai: Aušros, Pavasario, Vasaros, Šviesos, Gelmės,  Kalno, Kranto, Šlaito, Žaros, Rasos, Ryto, Rudens, Sietuvos, Versmės.

1.3. Susiję su toje gatvėje esančiu  ar buvusiu objektu: Mokyklos, Bažnyčios, Elevatoriaus, Gamyklų, Tilto, Tvenkinio, Kapų, Sandėlių, Instituto, Stoties, Darželio, Dirbtuvių.

1.4. Istoriniai: Dvaro, Radvilų, Didžiosios Rinkos, Knypavos Vokiečių, Žydų, .

1.5. Augalų pavadinimai: Rūtų, Eglių, Liepų, Gėlių, Ievų, Kaštonų, Paparčių, Pušynėlio, Pušyno, Putinų, Samanų, Šermukšnių, Skroblų, Dobilo, Alyvų.

1.6. Gyvūnų, paukščių pavadinimai: Elnių, Sliekų, Kėkštų, Zuikių, Pempių, Šermuonėlių, Vyturių, Bebrų, Gylių, Lakštingalų.

1.7. Apibūdinamosios reikšmės žodžiai: Didžioji, Senoji, Ilgoji, Linksmoji, Žalioji.

1.8. Žymių žmonių vardai (susiję su mūsų kraštu): Jurgio Lebedžio, Juozo Paukštelio, Česlovo Milošo, Pauliaus Rabikausko, Kazio Ulvydo, A. Kanapinsko.

1.9. Žymių žmonių vardai (nesusiję su mūsų kraštu): Mindaugo, Birutės, Vydūno,  Gedimino, Vytauto, Kęstučio, J. Basanavičiaus, Dariaus ir Girėno.

1.10.             Profesijų pavadinimai: Kosmonautų, Statybininkų, Melioratorių, Miškininkų, Biochemikų, Sodininkų, Žemdirbių.

1.11.             Gyvenamųjų vietų vardai: Elektrėnų, Klaipėdos, Ukmergės, Josvainių, Kauno, Palangos, Daumantų,  Jaunakaimio, Pilionių, Pagirių, Ramygalos, Danilavos, Antušavos, Jokūbaičių, Gumbinės, Čeponiškių.

1.12.             Vandenvardžiai:  Dotnuvėlės,  Jaugilos, Smilgos, Smilgaičio, Lankesos, Sakuotos, Pantupio, Šušvės, Nevėžio, Ašarėnos.

P. S. Anketą sudarant, grupuojant, naudoti  dabar esami būdingiausi Kėdainių rajono gatvių pavadinimai. Pvz., mūsų rajone yra vos po vieną kitą pavadinimą, susijusį su žymiais įvykiais (Liepos 6-osios g.), o susijusių su mitologinių būtybių, dievybių vardais, krikščionišku ar pagonišku tikėjimu surasti iš viso nepavyko (tokių esama kitose savivaldybėse). Tad tokie pavadinimai čia ir neįtraukti.

2.      Kokie gatvių pavadinimai Jums gražiausi ir kokie negražiausi?

3.      Kaip vertinate gatvių pavadinimus, sudarytus su vardu ir pavarde?

4.      Ką manytumėte apie gatvių pavadinimus, sudarytus su senaisiais, dabar jau užmirštais žodžiais?

a) Kaip patiktų pavadinimai su senaisiais, dabar nebevartojamais  žodžiais arba su retesnių formų žodžiais, tokiais kaip: Liepažydžio, Liepyno, Liepyčių, Liepojo, Liepuonėlių, Lakštučių, Lakštangių, Lakštingų, Lakštinguolių, Lakštuolių, Gėlaitės ir pan. gatvės.

b) Kaip patiktų pavadinimai su senaisiais vietovardžiais (dabar nebevartojamais), tokiais kaip: Daškupio, Santakų, Juodenės, Sartupio, Žvirblynės, Juozapynės, Adomiškių  ir pan. gatvės.

5.      Kas turėtų nuspręsti, kaip pavadinti gatvę?

Anketą parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja