Radiacinės saugos centras, siekdamas įvertinti radono sukeliamą apšvitą gyventojams, tyrė radono kiekius gyvenamosiose patalpose Kėdainių rajone ir nustatė, kad radono tūrinis aktyvumas neviršija Lietuvos higienos normos nustatytų lygių. Tyrimas apėmė beveik pusę rajono teritorijos. Matavimai dar bus atliekami rudenį.

Radiacinės saugos centro radiologinių tyrimų vyr. specialistas R. Kievinas, bendradarbiaudamas su Kėdainių rajono savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos vyriausiuoju specialistu Stasiu Okunevičiumi bei vyresniuoju specialistu Jonu Seneta, radono tūrinį aktyvumą išmatavo 15-oje taškų visame Kėdainių rajone. Patalpose trims savaitėms buvo palikti radono matuokliai, kurie yra nepavojingi gyventojams, o namų savininkai buvo supažindinti su matavimo prietaiso veikimu bei jiems suteikta visa informacija apie radono žalą ir keliamą pavojų sveikatai.

Gamtinės kilmės radioaktyvios dujos - radonas yra vienas didžiausių žmonių gamtinę apšvitą sukuriančių šaltinių. Atmosferoje šios radioaktyvios dujos, sklindančios iš grunto, išsisklaido ir jų kiekis paprastai yra labai mažas. Uždarose erdvėse, pavyzdžiui, pastatų viduje, radonas gali kauptis ir pasiekti didelį tūrinį aktyvumą, tuo sukeldamas neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.

Radono kiekio ištyrimas gyvenamuosiuose pastatuose yra atliekamas visame pasaulyje. Nuo 1995 metų Lietuvoje yra atliekami radono kiekio patalpose tyrimai, siekiama nustatyti, kiek šios medžiagos yra Lietuvos gyvenamuosiuose namuose, mokyklose ir darželiuose. Pirmieji matavimai pradėti gavus Švedijos radiacinės saugos instituto paramą. Šiuo metu Lietuvoje jau ištirta per 3 000 taškų.

Radiacinės saugos centras yra atsakingas už gyventojų apšvitos įvertinimą bei priemonių jai sumažinti teikimą. Centras, atlikdamas matavimus, prisideda prie Europos Komisijos jungtinių tyrimų centro, Darnios plėtros instituto atliekamos radioaktyvios aplinkos stebėsenos. Viena iš stebėsenos priemonių – Europos radono žemėlapio sukūrimas.

Ką turime žinoti apie radoną:

• Radonas yra radioaktyviosios bespalvės ir bekvapės inertinės dujos. Jų susidaro skylant radžiui, kuris savo ruožtu yra nuo pat Žemės atsiradimo gyvuojančio urano izotopo 238U skilimo grandinės narys. Didžiąją dalį radono ir jo skilimo produktų spinduliuotės nesunkiai sugeria žmogaus odos paviršius, todėl galima vidinė apšvita.

• Radonas ir jo skilimo produktai į kvėpavimo takus patenka žmogui kvėpuojant, nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų sienelių, skildami švitina ir pažeidžia epitelio ląsteles. Nors radonas ir jo skilimo produktai gali pažeisti tik bronchų paviršiaus epitelio ir plaučių audinio ląsteles, tačiau poveikis yra gana stiprus ir per 15–40 metų gali išsivystyti plaučių ar  kvėpavimo takų vėžys.

• Radono yra visur – lauke ir patalpose. Į patalpas jis gali patekti iš grunto, statybinių medžiagų, vandens, gamtinių dujų ir atmosferos. Kompleksiškai ištyrus radono patekimo į patalpas priežastis Lietuvoje, nustatyta, kad daugiausia radono į patalpas patenka iš grunto. Matavimai parodė, kad vidutinis radono kiekis individualiuose namuose yra 55±4 Bq/m. Didelė miestų gyventojų dalis gyvena daugiaaukščiuose namuose. Vidutinis radono kiekis šiuose namuose yra 19 Bq/m.

• Lietuvoje leistinuosius radono kiekius gyvenamosiose patalpose ir geriamajame vandenyje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“. Šiame dokumente nurodyta, kad nauji gyvenamieji pastatai turi būti projektuojami ir statomi taip, jog vidutinis radono kiekis juose būtų ne didesnis kaip 200 Bq/m3. Iki 1998 metų pastatytuose gyvenamuosiuose pastatuose vidutinis radono kiekis neturi viršyti 400 Bq/m3.