Verslo situacija 2025 m.

Registrų centro duomenimis, 2025 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė  1 481 verslo įmonių. Lyginant su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius ženkliai didėjo 4,18 proc. Pagal verslo įmonių teisinį statusą daugiausiai veikiančių buvo UAB ir MB. Kėdainių rajone UAB ir AB vidutiniškai sudarė 52,71 proc., IĮ – 13,5 proc., o MB  sparčiai ir toliau populiarėjo: jų skaičius didėjo ir sudarė daugiau kaip 39,23 proc. nuo visų veikiančių verslo įmonių. Sparčiai augant mažųjų bendrijų skaičiui, kiekvienais metais mažėja individualių įmonių. Kėdainių rajono savivaldybėje daugiausiai veikia labai mažų ir mažų verslo įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų.

Praeitais metais Kėdainių rajone veikė 4 stambios verslo bendrovės: 3 pramonės įmonės − UAB ,,Krekenavos agrofirma“, AB ,,Lifosa“,  AB ,,LTP Texdan“,  UAB „Transporto vystymo grupė“, UAB Kėdainių konservų fabrikas. Šios įmonės buvo didžiausios mūsų rajono gyventojų darbdavės praeitais metais.

Verslumo lygį nusakantis rodiklis – įregistruotų  ūkio subjektų skaičius. Pagal Registrų centro pateiktus duomenis, 2025 m. Kėdainiuose ir Kėdainių rajone buvo įregistruoti 127 ūkio subjektai. Lyginant su 2024 m., naujai registruotų ūkio subjektų skaičius paaugo 1,57 proc.  Buvo įregistruotos 106 smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Ir toliau išlieka populiariausia verslo forma MB, kuri keičia UAB.  Per 2025 m. registruota UAB − 22,  MB – 83, ŽŪB – 1. 2025 m. buvo įregistruotos ir išregistruotos dvi uždarosios akcinės bendrovės. IĮ tapo nepatrauklia verslo forma ir pernai nebuvo įregistruotos nė vienos.  Augant įmonių skaičiui – jos smulkėja, tai rodo žemą kapitalo koncentraciją, augančią savarankiško verslo kultūrą, bet ir galimą produktyvumo iššūkį.

2025 metais likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų skaičius yra 7 įmonės. Pernai likviduojamos įmonės statusas suteiktas 79 verslo įmonių, iš jų daugiausiai likviduojama individualių įmonių – 64. 2025 m. išregistruota 171 verslo įmonė, net 119 individualių įmonių. 

Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai skatinami užsiimti veiklomis, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Mokiniams ir studentams, tradiciniams amatininkams,  neįgalumą turintiems asmenims nustatomos nuo 20 iki 80 proc. lengvatos verslo liudijimams. Vadovaujantis LR Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, per 2025 m. Kėdainių rajono savivaldybėje buvo išduota 1 017 verslo liudijimų fiziniams asmenims, iš jų  269 fiziniai asmenys (26.45 proc.)  naudojosi Kėdainių rajono savivaldybės teikiama mokestine lengvata. Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, taip pat specialiųjų statybos darbų veiklos Kėdainių krašte yra populiariausios. Šios veiklos, kaip ir visoje Lietuvoje, yra tarp TOP 3 populiariausių veiklų.  Lyginant su ankstesniais metais, žmonės vis labiau legalizuoja gyvenamosios paskirties patalpų nuomą, populiarėja specialioji statybos darbų veikla, 20 proc. mažiau užsiima prekyba ne maisto produktais. Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla lieka nepakitus.

Auganti ekonomika, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, emigracija, įvairios darbo rinkos politikos priemonės, įskaitant nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, lemia darbo užmokesčio kilimą. Valstybės duomenų agentūros pateiktais duomenimis, 2025 m. 3-iąjį ketvirtį  vidutinis bruto darbo užmokestis, be individualių įmonių, Kėdainių rajone buvo 2251,9  Eur, tai sudarė beveik 92,7 proc. šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio. Pagal mokamą vidutinį bruto darbo užmokestį Lietuvoje (2 427,6 Eur)  mūsų savivaldybė buvo 8-oje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse bei Kauno, Vilniaus, Elektrėnų, Mažeikių ir Trakų  rajonų savivaldybėse.

Sėkmingam Kėdainių rajono savivaldybės ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, konkurencingumui ir plėtrai įtaką turi darbo rinkos situacija ir jos pokyčiai. Ilgalaikį nedarbą lemia  kelios priežastys: dauguma darbo rinkai besirengiančių asmenų stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti. Kas ketvirtas neturi galimybių iš gyvenamosios vietos atvykti į darbo vietą, kas devintam apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, kas dešimtas turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 4,2 proc. darbo rinkai besirengiančių asmenų turi žalingų priklausomybių. Įtakos turi vis dar egzistuojantis nelegalus darbas. Darbo vietos dažnai kuriamos aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, nes pastarųjų jaučiamas didelis trūkumas. Esami bedarbiai (neturintys aukštos / tinkamos kvalifikacijos), ypač bedarbiai vyresni kaip 50 metų,  stokoja motyvacijos dirbti, nepasitiki savimi. Todėl atsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją, jiems dažnai siūloma tik šiek tiek didesnis darbo užmokestis negu minimali alga ar prastesnės darbo sąlygos. Bedarbystė Kėdainių rajono kaimo teritorijoje nebeviršija 50 proc. nuo visų bedarbių, gruodžio gale buvo 47,6 proc. Lyginant su 2024 m., kaimiškose vietovėse bedarbių sumažėjo 11,2 proc..Tendencija keičiasi, nes rajone paskutinius penkerius metus įmonių įsteigiama daugiau rajone nei mieste. Žmonėms lengviau pasiekti darbo vietą, kuri yra šalia, nei važiuoti į miestą.

Vadovaujantis LR Užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 m. gruodžio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybėje nedarbas siekė 8,5 proc.: 2025 m. pabaigoje  – 2 399 bedarbiai, 2024 m. pabaigoje – 2 572 asmenys. Bedarbių  iki 29 m. buvo registruota  398 (2024 m. pabaigoje − 460), tai sudaro  5,9 proc. nuo DAG (darbingo amžiaus gyventojai). Bedarbių iki 24 metų nedarbas siekė 4,9 proc. nuo DAG. Moterų nedarbo lygis rajone – 8,9 proc., vyrų – 8,10 proc. Bedarbių, vyresnių nei 50 m. amžiaus,   rajone  – 10,10 proc. Bedarbių, nedirbusių paskutinius 6 mėnesius, skaičius mėnesio pabaigoje, 2025 m. gruodžio duomenimis, – 1 191 asmenų. Kaimo vietovėse nedirbančių metų pabaigoje – 1 142 asmenų. LR užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvos darbdavių nuotaikos – santūresnės nei prieš metus. Palyginti su situacija prieš metus, mažiau jų tikisi paauginti veiklos apimtis, didinti lėšas darbuotojų ugdymui ar technologijoms, daugiau apsisprendusių išlaikyti status quo – nevykdyti plėtros, išlaikyti nekisiančius gamybos ar paslaugų mastus, nedidinti išlaidų technologijoms ir personalo ugdymui. Visgi neigiamus pokyčius šiose srityse numatančių darbdavių reikšmingai nepadaugėjo. Labiau paaugo ne susitraukimą numatančių, o siekiančių išlaikyti nekintančią situaciją dalis. Veiklos vystymo iššūkius 2026 m. daugiausiai darbdavių sieja su augančiais darbo jėgos kaštais ir apsirūpinimu darbuotojais. Sunkumus dėl padidėjusios minimalios algos numatančių – daugiausiai per pastaruosius ketverius metus (47,2 proc.). Prognozuojančių trikdžius dėl darbuotojų trūkumo dalis antrus metus iš eilės perkopia dviejų penktadalių ribą (42 proc.).

Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir visose Lietuvoje, dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, kuris yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo bei konkurencingumo veiksnių, turintis esminį poveikį naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. Siekdama sukurti kuo palankesnę smulkiajam  verslui aplinką bei  prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimo, 2025 m. Kėdainių rajono savivaldybė Kėdainių rajone registruotiems verslo subjektams teikė finansinę paramą iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo pagal 9 priemones. Verslo subjektai kreipėsi paramos pagal 5 priemones. Per 2025 m. Kėdainių rajono smulkiojo verslo rėmimo fondo parama pasinaudojo 9 verslo subjektai, kuriems buvo skirta viso 17 287,91 Eur paramos.

Smulkiesiems verslininkams savivaldybės parama siekė nuo kelių  šimtų eurų iki      3 913,22 Eur vienam paramos gavėjui. Populiariausia Smulkiojo verslo rėmimo fondo paramos priemonė  buvo darbo priemonių įsigijimo dalinis išlaidų kompensavimas (pasinaudojo 7 pradedančiųjų veiklą įmonių). 2025 m. Kėdainių rajono savivaldybės suteiktos vidutinis finansinės paramos dydis vienam verslo subjektui buvo 1 920,87 Eur.

Kėdainių rajono savivaldybės teikiama finansinė parama reikšmingai prisidėjo prie verslo subjektų veiklos plėtros, ypač naujai įkurtų įmonių augimo pradžioje.

Atsižvelgiant į esamas tendencijas, būtina toliau stiprinti verslo aplinkos patrauklumą, skatinti inovacijas, investicijas bei sudaryti sąlygas aukštesnės pridėtinės vertės veiklų plėtrai, užtikrinant subalansuotą viso rajono ekonominį ir socialinį vystymąsi.

Informaciją parengė VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Sonata Gabševičienė