Povilas Lukšys – pirmasis žuvęs Lietuvos nepriklausomybės kovų 1919–1920 m. savanoris. Vasario 9-jąją Kėdainiuose paminėtos 93-iosios jo žūties metinės. Vilainių seniūnijoje, Taučiūnų kaime, Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, Kėdainių šauliai, mokytojai ir kiti asmenys padėjo gėlių prie paminklo Povilo Lukšio žūties vietoje, uždegė žvakelių.

Kėdainių krašto muziejuje, V. Svirskio kryžių salėje, buvo atidaryta paroda, skirta šioms metinėms, o muziejaus vyr. specialistė R. Adomaitienė perskaitė įdomų pranešimą „Nepriklausomybės kovos Kėdainių krašte 1919 m.“

R. Adomaitienė akcentavo, kad 1919 m. vasario pradžioje ties Kėdainiais vykusios kautynės  turėjo įtakos šalies laikinosios sostinės Kauno ir  jaunos Lietuvos Respublikos likimui. Kėdainiai tuo metu buvo svarbūs ypač dėl to, kad saugojo Kauno prieigas, tad mūšiai ties Kėdainiais buvo pasipriešinimo bolševikams  labai svarbi dalis.

Kėdainių miestą gynė Panevėžio ir Kėdainių savanoriai, kuries vadovavo Panevėžio rinktinės vadas karininkas J. Variakojis bei Kėdainių srities apsaugos viršininkas karininkas J. Šarauskas. Tarp pirmųjų savanorių buvo ir Povilas Lukšys. Žuvo jis vykdydamas žvalgybą ir netikėtai susidūręs su priešu.

P. Lukšys palaidotas Dotnuvos gatvės kapinėse Kėdainiuose. Po mirties apdovanotas Vyčio kryžiumi. Jo vardu pavadintos gatvės Kėdainiuose ir kituose Lietuvos miestuose bei geležinkelio stotis.

Kas nori sužinoti daugiau, kviečiami ateiti į Kėdainių krašto muziejų (Didžioji g. 19).

 Paminėjimo akimirkos

 Parengė Rūta Švedienė