Kėdainių rajono savivaldybė - Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Kėdainių rajono savivaldybėje (NATURA 2000 tinklo dalis)

2004-2005 m. saugomų teritorijų sistema papildyta Europos Bendrijos svarbos Natura 2000 teritorijomis, steigiamomis įgyvendinant Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus. 41 Lietuvos saugoma teritorija arba jos dalis įtraukta į paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, įsteigtos 32 naujos paukščių apsaugai svarbios teritorijos, parengti ribų planai dar 4-ioms paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms įkurti. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas potencialių buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas. Natura 2000 teritorijų tinklas maksimaliai integruojamas į nacionalinių saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu Natura 2000 teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, nacionaliniams ir regioniniams parkams, biosferos rezervatui) arba jų dalims.

Kėdainių rajone yra trys NATURA 2000 teritorijos:

Labūnava (Labūnavos miškai)

Teritorijos plotas 5 662,7 ha.

Apie 10 km į pietus nuo Kėdainių miesto nutolę miškų masyvai su vyraujančiais lapuočiais medžiais (daugiau kaip 70 %). XX a. šeštajame-aštuntajame dešimtmečiais giria buvo stipriai nusausinta, o gilūs drenažo grioviai funkcionuoja ir šiandien. Daugumoje pamiškės teritorijų vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla.

Ornitologinės vertybės: mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina) - 8-10 porų.

Kitos ES svarbios rūšys: juodasis gandras (Ciconia nigra) - 3 poros, juodasis peslys (Milvus migrans) - 1 pora, griežlė (Crex crex), gervė (Grus grus) - 3-4 poros, baltanugaris genys (Dendrocopos leucotos) - 8 poros, vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius) - 10 porų.

Lančiūnava (Lančiūnavos miškai)

Teritorijos plotas 5 222,29 ha.

Apie 10 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių miesto nutolę miškų masyvai su vyraujančiais lapuočiais medžiais (daugiau kaip 75 %). Trake gausiai auga lazdynai, sausmedžiai, ievos. XX a. šeštajame-aštuntajame dešimtmečiais miškai buvo stipriai nusausinti, natūralūs upeliai kanalizuoti. Daugelyje pamiškės teritorijų vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla, buvusios natūralios pievos sukultūrintos arba paverstos ariamąja žeme.

Ornitologinės vertybės: mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina - 8-10 porų, pilkoji meleta (Picus canus) - 10-14 porų, vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius) - 20-30 porų, baltanugaris genys (Dendrocopos leucotos) - 20-25 poros.

Kitos ES svarbios rūšys: juodasis gandras (Ciconia nigra) - 1 pora, jūrinis erelis (Haliaetus albicilla) - 1 pora, vapsvaėdis (Pernis apivorus) - 2 poros, jerubė (Bonasia bonasia) - 10 porų, griežlė (Crex crex), gervė (Grus grus) - 12-16 porų.

Dotnuva (Dotnuvos ir Josvainių miškai)

Teritorijos plotas 5 781,8 ha.

Apie 15 km į vakarus nuo Kėdainių miesto nutolę miškų masyvai su vyraujančiais lapuočiais medžiais (daugiau kaip 75 %). Trake gausiai auga lazdynai, sausmedžiai, ievos. XX a. šeštajame-aštuntajame dešimtmečiais miškai buvo stipriai nusausinti. Nors dauguma upelių kanalizuoti, išliko nemažai natūralių jų ruožų.

Ornitologinės vertybės: juodasis gandras (Ciconia nigra) - 6-8 poros, vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius) - 20-30 porų.

Kitos ES svarbios rūšys: mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina - 13-17 porų, vapsvaėdis (Pernis apivorus) - 1 pora, pievinė lingė (Circus pygargus) - 1-2 poros, jerubė (Bonasia bonasia) - 10 porų, gervė (Grus grus) - 10 porų, juodoji meleta (Dryocopus martius) 5-8 poros, pilkoji meleta (Picus canus) - 1-3 poros, baltanugaris genys (Dendrocopos leucotos) - 5-8 poros, mažoji musinukė (Ficedula parva) - 10 porų, paprastoji medšarkė (Lanius colurio) - 10 porų.