Rugpjūčio mėnesio šventės ir atmintinos dienos

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad rugpjūčio mėnesį yra tik viena valstybinė šventė – rugpjūčio 15-oji Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Tai viena svarbiausių katalikiškų švenčių. Iš pradžių švęsta kaip atmintina valstybės diena (nuo 1998 m.), vėliau (nuo 2000 m. ) paskelbta valstybine švente.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios rugpjūčio dienos: 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena, 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena, rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena.

Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena LR Seimo nutarimu (2009 07 22) paskelbta rugpjūčio 23-ioji – nusikaltėliško sovietų ir nacių Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo Maskvoje diena. Iki tol minėta kaip Juodojo kaspino diena (nuo 1997) ir Baltijos kelio diena (nuo 2005). Europos Sąjungoje minima nuo 2008 m. Tai Valstybės vėliavos kėlimo diena.

1989 m. rugpjūčio 23 dieną įvyko Baltijos šalių tautinių judėjimų suorganizuota manifestacija – Baltijos kelias: minint 1939 m. J. Stalino ir A. Hitlerio suderėto Molotovo–Ribentropo pakto 50-ąsias metines, buvo sudaryta apie 650 km ilgio gyva grandinė, sujungusi nuo Vilniaus iki Talino apie 2 mln. rankomis susikibusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių, reikalaujančių nepriklausomybės nuo okupacinės  Sovietų Sąjungos.

LR Seimo 1997 07 03 nutarimu rugpjūčio 31-oji paskelbta atmintina valstybės diena – Laisvės diena, nes šią dieną 1993 m. buvo baigti išvesti paskutiniai sovietų okupacinės kariuomenės likučiai. Tai Valstybės vėliavos kėlimo diena.

Tradicinės kalendorinės ir katalikiškos šventės: Švč. Mergelė Marija Angelinė, arba  Ubagų diena (2), Kristaus atsimainymas, arba Obuolių šventė (6), Šv. Laurynas, arba Paskutinė iš Perkūno dienų, medaus šventinimo diena (10), Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų, arba Derliaus šventinimo, giminių susitikimo diena (15), Šv. Rokas, ligonių slaugytojas (16), Šv. Jackus, keliautojų globėjas, arba Kviečiapjūtės pradžios diena (17), Šv. Baltramiejus, arba Gandrų išskridimo diena (24).

Svarbiausia šventė – Žolinė

Krikščioniškasis pasaulis mini Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Ši diena yra valstybinė šventė ne tik Lietuvoje, – Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje,  – taip pat.

Paprotys per šventines pamaldas šventinti gėles, žolynus ir vaisius kildinamas iš legendos, kad, atėję aplankyti Marijos kapo, apaštalai kapo rūsyje vietoj jos kūno rado tik gėlių. Etnologai mano, kad ši šventė pirmiausia yra krikščioniška šventė, bet šventės tradicijos labai persipina su pagonybės laikų papročiais. Rugpjūčio viduryje lietuviai jau nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti.

Mes, ar esame tikintys Dievą ar ne, turime tą dieną laisvą, galime neiti į darbą, neskubėti, pailsėti. Ir netikintiesiems verta nueiti į bažnyčią. Vien jau pasigrožėti tomis baltomis skarelėmis ryšinčiomis močiutėmis, nešinomis margaspalvių gėlių puokštėmis, pajusti tą ypatingą nuotaiką – siekimo gyventi šviesiau, tikėti tuo, kas šventa ir kilnu, būti dėkingam. Ko gero, vos ne kiekvienas jaučiame sentimentų šiai šventei. Tą dieną turime laiko pasidžiaugti visu tuo, ką mums davė gamta ar užaugino Dievas, o ir mes patys sukūrėme savo darbu. Smagu susirinkti giminėms, pabendrauti. Anksčiau žmonės sakydavo: „Kuo daugiau giminių susirenka per Žolinę, tuo geresni ir linksmesni bus kiti metai“, „Kas neateina per Žolinę, tas bus neturtingas“. Obuoliai, bulvės, grybai, mėlynės, šiluma, dar žalia žolė – gražios ir šventos gamtos dovanos. Ši diena turi būti skirta susimąstyti ir ramiai pasidžiaugti, kad gamta, o ir visas gyvenimas, yra tikras stebuklas.

Ne tik Žolinių dieną, bet ir visą rugpjūčio mėnesį, kitados turėjusį Pjūčio, Degėsio, Šiliaus, Paukštlėkio, Pjūmonies mėnesio vardus, galima džiaugtis vasaros dosnumu, dar mėgautis šiluma, atostogauti. Ir jau ruoštis šaltajam metų periodui.

Po Žolinės jau ryškėja rudens nuojauta... Po vasarvidžio dienos trukmė sutrumpėjo jau dviem su puse valandos, rytais jau šaltos rasos... Greit vakarieniausim prie uždegtos šviesos...

Kalbiškai apie Žolinę

 Žolinė ar Žolinės? Žolìnė ar Žõlinė?

Oficialus šventės pavadinimas – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Tik vienaskaitos forma (Žolinė) teikiama ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000), ir „Lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, t. 20).

Daugiskaitos forma kartais pavartojama dėl analogijos su daugiskaitiniais švenčių pavadinimais (plg. Kalėdos, Velykos, Joninės, kazimierinės, petrinės).

Šventės pavadinimas kirčiuojamas dvejopai. Pirmenybė teikiama 2-ajai kirčiuotei – Žolìnė, Žolìnės, Žolìnę (dgs. G. Žolinès)..., tačiau pripažįstamas ir 1-osios kirčiuotės variantas – Žõlinė, Žõlinės, Žõlinę (dgs. G. Žõlines). (žr. www.vlkk.lt)

Žolinė – ne tik šventės pavadinimas, Žolinėlė – kita šventė

Žolinė – tai žolių, gėlių puokštė: Kiekviena moteriškė su žoline kaip su šluota rankoj, suskinta visokių lauko žolelių; žolių arbata, žolynė: Motina man davė išgert šiltos žolinės ir vėl suklostė pagulėt; žolė: Štai, daviau jumus visokią žolinę sėjančią sėklę; vikšras.

Žolinė̃lė – Mergelės Marijos gimimo dienos šventė (rugsėjo 8 d.): Žolinė̃lė – rugsėjo aštunta, Marijos gimimo diena.

(Pavyzdžiai iš didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“, http://www.lkz.lt/startas.htm.)

Lenkai šią šventę vadina Zielna, latviai – Zālu Tēja, vokiečiai – Mariä Himmelfahrt, čekai – Nanebevzeti Panny Marie, anglai – Assumption (of the Blessed Virgin), italai – l'Assunzione.

Dzūkai vadindavo ir Kopūstine, nes jiems priimtina šventinti ne tik žolynus, bet ir daržoves.  

Gero Jums rugpjūčio su visomis šventėmis ir darbais!

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja