Pagrindinė kojų ir rankų lūžių priežastis žiemą – slidžios gatvės ir kiemai. Traumų būtų mažiau, jei būtų tvarkomasi ūkiškiau ir saugotume savo sveikatą.

              Pirmiausia mums visiems trūksta šeimininkiškumo ir atsakomybės. Apsaugoti save ir kitus nuo traumų yra daugybė būdų. Jei kiekvienas kėdainietis nukastų sniegą ne tik savo kieme, bet ir už tvoros, nuo šaligatvio, ar pabarstytų jį sniegą tirpdančiomis medžiagomis, būtų daug saugiau jam pačiam, kaimynui ir praeiviui. Jei su kastuvais išeitų į kiemą daugiabučio gyventojai – smagiai pabendrautų, pasimankštintų ir jų kojos bei automobiliai neklimptų sniege. Tačiau kol šios galimybės neišnaudojamos.

              Visiems pirmiausia reiktų klausytis orų prognozės ir prieš išeinant iš namų pažvelgti pro langą. Slydmečiu be reikalo neiti iš namų rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų kaulai trapesni, todėl paslydus ir parkritus čiurnos, blauzdikaulio ar šlaunikaulio lūžis garantuotas.

              Plikledis ir lijundra apsunkina, o nelygiose vietose ir visai sustabdo automobilių transportą, trikdo normalias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vaikščioti tokiomis sąlygomis pasidaro itin sunku, todėl daugėja traumų.

Esant plikledžiui ir lijundrai patariama:

• vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sunkiai vaikštantiems, patariama likti namuose, o išėjus į lauką reikia turėti lazdą su guminiu antgaliu ar slidžių lazdą;
• plikledžio ir lijundros metu būkite ypač atsargūs vairuodami automobilį, vaikščiodami šaligatviais ir keliais;
• leisdamiesi ar kildami laiptais, laikykitės už turėklų, medžių ar krūmų;
• esant lijundrai ir labai slidiems keliams, geriausia likti namuose, ypač pagyvenusiems žmonėms;
• prie namų apibarstykite laiptus ir pėsčiųjų takelius smėliu;
• nelaikykite rankų kišenėse – tai tik didina galimybę netekti pusiausvyros ir pargriūti, gauti sunkią traumą;
• plikledžio metu labai svarbu mokėti griūti. Geriausia išeitis – griūti ant šono. Pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai. Nugriuvus ant šono, rūbai gali atlikti savotišką pagalvės vaidmenį ir sušvelninti smūgį. Pajutę, kad griuvimo neišvengsite, stenkitės pritūpti;
• norint išvengti griuvimo, reikia išmokti taisyklingai vaikščioti. Esant slidiems keliams ar šaligatviams, reikia eiti lėtai, mažais žingsneliais. Einant per slidžiausias vietas, reikia stengtis statyti koją pilnu padu, truputį palinkus, kad svorio centras nukryptų į priekį;
• avėkite žemakulniais batais nelygiu padu. Plikledžio ir lijundros metu visiškai netinka aukštakulnė, smailiakulnė, plokščiapadė avalynė ir avalynė platforminiu padu. Geriausia, kad batų kulnas būtų kvadratinis ir ne aukštesnis kaip 3 cm, o patys batai – storu, nelygiu padu, geriausia guminiu. Batai turėti būti aukšti, tai gali apsaugoti nuo čiurnos traumos;
• kad batai neslystų, ant pado galima užklijuoti paprastą pleistrą medžiaginiu pagrindu, ploną švitrinio popieriaus lapelį. Ant batų kulno galima priklijuoti porolono gabalėlį;
• jokiu būdu nelieskite elektros laidų, venkite būti po elektros perdavimo ir ryšių linijomis, netoli jų atramų. Prasidėjus šlapdribai ir šąlant, pučiant stipriam vėjui elektros perdavimo ryšių linijos, stogai, įvairios atramos ir konstrukcijos, taip pat medžių šakos aplimpa sniegu ir apledėja, jie nuo sniego ir ledo svorio gali trūkti arba lūžti;
• plikledžio, lijundros metu galimi elektros, telefoninio ryšio nutrūkimai, todėl gelbėjimo tarnybos gali vėluoti teikti būtinąją pagalbą;
• šiais patarimais pasidalykite su šeimos nariais, artimaisiais, kaimynais.

 

Paruošė Ramunė Kabošienė, vyr. specialistė (savivaldybės gydytoja)