Išskirtinę vietą ūkiniame ir visuomeniniame miesto gyvenime užėmė evangelikai reformatai, o jų bažnyčia buvo Žemaitijos distrikto, vienos reformatų administracinės padalos Lietuvoje, centras. Čia buvo sutelktos pagrindinės evangelikų reformatų bažnyčios, švietimo ir kultūros institucijos. 1625 metais parapinė mokykla pradėta pertvarkyti į vidurinę, kuri 1647 metais tapo „Gimnasium Illustre“ – Šviesiąja gimnazija. Joje buvo mokoma pažangiais to meto mokymo metodais:  mokiniai mokėsi iš garsaus čekų pedagogo ir filosofo Jano Amoso Komenskio vadovėlio, pamokas vedė garsus pedagogas ir filosofas Adomas Rasijus, gydytojas, karo inžinierius ir filosofas Adomas Freitagas ir kt. 1651 metais prie gimnazijos pradėjo veikti dancigiečio Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė, mieste buvo įsteigta popieriaus dirbtuvė.

Kėdainiuose gyveno ir dirbo žymūs lituanistikos veikėjai Steponas Jaugelis-Telega, Samuelis Tamošauskas, Samuelis Minvydas, Jonas Božimovskis vyresnysis. Jie parengę pagrindinį XVII a. evangelikų reformatų leidinį lietuvių kalba „Kniga nobažnistės krikščioniškos”, kuri 1653 metais buvo išspausdinta J. J. Rheto spaustuvėje. Eilėmis garsėjo miesto burmistras S. Jaugelis-Telega, pripažintas miestietiškos poezijos pradininku lietuvių raštijoje. Kėdainiškis kunigas Jonas Božimovskis vyresnysis recenzavo S. B. Chiilinskio Biblijos vertimą į lietuvių kalbą, išvertė Naująjį Testamentą. Vėliau jo darbus tęsė sūnus Jonas Božimovskis jaunesnysis.