Pavadinimas spalis sako, kad seniau pagrindinis darbas šiuo metų laiku buvo linų apdorojimas. Spalio mėnuo senovėje vadintas septintiniu, spaliniu, spalių mėnesiu, lapkrisčiu, visagaviu. Tai miglų ir šalnų metas, tikras ruduo.

Oficialios atmintinos dienos – aštuonios

Dabar Atmintinų dienų įstatyme surašytos šios atmintinos spalio dienos:

1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena; pirmasis šeštadienis – Kūno kultūros ir sporto diena;

5-oji – Tarptautinė mokytojų diena;

10-oji – Vietos savivaldos diena;

antrasis šeštadienis – Derliaus diena;

16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena;

20-oji – 1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena;

25-oji – Konstitucijos diena.

Kitų minimų dienų – daugybė

Taip pat daugiau ar mažiau minimos Tarptautinė muzikos diena, Tarptautinė vegetarų diena (1 d.), Policijos diena (2 d.), Pasaulinė architektūros diena (3 d.), Pasaulinė gyvūnų globos diena (4 d.), Krašto apsaugos diena (7 d.), Pasaulinė organų donorystės diena  (8 d.), Vilniaus diena (9 d.), Pasaulinė psichinės sveikatos diena (10 d.),Pasaulinė paliatyviosios pagalbos diena (11 d.), Pasaulinė regėjimo diena (13 d.), Pasaulinė standartizacijos diena (14 d.),Pasaulinė baltosios lazdelės diena(15 d.), Pasaulinė maisto diena (16 d.), Tarptautinė kovos su skurdu diena (17 d.), Pasaulinė statistikos diena (20 d.), Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena, Jungtinių Tautų organizacijos diena (24 d.), Lietuvos saugumo darbuotojų diena, Kriminalinės policijos diena (27 d.), Pasaulinė žvynelinės diena (29 d.).

Sunkoka kartais įvertinti šias įsimintinas dienas. Reikėtų gal vertinti pagal tai, kas jas paskelbė, kokios susiklosčiusios tradicijos, kiek viena ar kita minėtina diena mums yra aktuali ir kokio svarbumo pagrindas yra jas paminėti.

Nėra populiari antrąjį spalio mėnesio trečiadienį minima Tarptautinė diena prieš stichines nelaimes. Tokią dieną paskelbė Jungtinių tautų organizacija 2001 m. Taip siekiama atkreipti viso pasaulio šalių dėmesį į pasaulio nelaimes; suteikti informacijos, kaip iš anksto joms pasiruošti ir kaip sumažinti jų padarinius. Nelabai žinome ir apie tokią Pasauline standartizacijos dieną. 1946 m. spalio 14 d. Londone vyko konferencija, kurios metu nuspręsta įsteigti Tarptautinę standartizacijos organizaciją ISO. 1970 m. ISO prezidentas Farukas Sunteris pasiūlė spalio 14-ąją laikyti Pasauline standartizacijos diena, siekiant sureikšminti standartizacijos naudą tarptautinei ekonomikai, prekybai, valdžios organams. Šią dieną pagerbiami žmonės ir organizacijos, palaikančios bendrus pasaulio standartus. Visame pasaulyje rengiamos konferencijos, seminarai, parodos, skirtos standartizacijai.

Tačiau apie Pasaulinę baltosios lazdelės (aklųjų) dieną (spalio 15 d.) turbūt visi girdėjome. Ši  diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare. Daugelyje šalių šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, kad būtų galima iš anksto užkirsti kelią ligai.

Nuo 1948 m. kasmet sausio 19 d. minima Tarptautinė kredito unijų diena. Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Gal dėl to, kad pačios unijos nėra populiarios, tai ir ši diena mažai kam girdėta.

Vis labiau plinta ir dienos su humoro, pramogų atspalviu, pvz., Boso diena (16 d.), Pasaulinė kostiumų diena (13 d.) ir pan. O štai chemikai, sako, spalio 23-iąją švenčia Molekulės dieną.

Spalio pabaigoje –  maišosi rimtis su linksmybėmis

Iš krikščioniškų švenčių spalio mėnesį svarbiausios yra Šv. Angelų sargų diena (2 d.), Šv. Simono ir Judo diena (28 d.).

Spalio 28-ąją lietuviai nuo seno rengdavo didžiausią turgų ir vadino jį Simajudo turgumi. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės. Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo. Spalio 28-oji – pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių, o kitos dvi – jau lapkrity – Visų Šventųjų diena (1 d.) ir  Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena (2 d.). Kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai ir vadino tiesiog vėlių mėnesiais. Liaudis šią šventę vadindavo Paminėklais, Vėlių paminklėliais. Tai tarsi savotiškos rudeninės užgavėnės.

Dabar tarp jaunimo gan populiari paskutinį spalio vakarą švenčiama Vaiduoklių šventė, arba Helovinas. Šios šventės papročiai turi keltiškas šaknis, o žodis ateina iš anglų kalbos (Halloween). Pavadinimas radosi sutraukus ilgesnį šventės pavadinimą All Hallow Even (arba All Saints' Eve) – Visų šventųjų išvakarės (spalio 31 d.). Rašomojoje anglų kalboje balsių ilgumas nėra aiškiai išreikštas, svetimžodis adaptuojamas su trumpuoju i – Helovinas (ne Helovynas). Vienas iš galimų lietuviškų atitikmenų – Vaiduoklių šventė. Jaunimas mėgsta šią šventę, ko gero, todėl, kad tai tarsi savotiška maišto forma – linksmybes priešpastatyti Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos rimčiai.

Savais liaudies papročiais išsiskiriančiomis šventėmis spalio mėnuo labai nepasižymi. Rugsėjo antroje pusėje jau atšvęstas rudens lygiadienis: naktis tapo ilgesnė už dieną. Tarsi pamažu ateina savo darbo vaisių, gyvenimo, savosios esmės ir dvasinės būsenos įvertinimo laikas. Spalio mėnesį švenčiausios Mergelės Marijos garbei kalbamas rožinis. Šį mėnesį prisimename mirusiuosius. Pagal mūsų senolius, nuo Mykolinių (Dagos dienos, rugsėjo 29 d.) iki Martyno (paskutinės rudens šventės, lapkričio 11 d.) yra vėlių metas. Taigi – ramumo metas...

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja