Spausdinti
Logotipai Versija neįgaliesiems
English
Kėdainių r. savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Juridinių asmenų registras
Kodas 188768545
Tel. (8 347) 69 550, Faks. (8 347) 61 125
E.p. administracija@kedainiai.lt

Teisės aktų paieška
Viešojo administravimo kokybės politika
Elektroninės paslaugos
Strateginis veiklos planas
Kėdainių miesto bendrasis planas 2010-2020 metams
E. Žemėlapis
Tarybos posėdžių transliacija

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728010203
Vasaris
    2019     
Naujienos
2018-12-20
Tiltas per Nevėžį veža!

Ketvirtadienį vakarop atidarytas įspūdingas Kėdainių pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. Jei jau mūsų pagrindinė upė Nevėžis pagal žodžio darybą gal ir neveža, tai naujasis tiltas pagal dabartinį žargoną tikrai veža: yra labai įspūdingas ir įkvepiantis, nestandartinis ir tokio tikrai dar nebuvo. Simboliška: skambant smagiai muzikai, pirmieji juo perėjo jaunosios kartos atstovai − Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokiniai ir Kėdainių kalbų mokyklos bendruomenė kartu su personažu – meška. 

Tiltą atidarant sveikinimo kalbas sakė bei juostelę perkirpo Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, architektas prof. Jurgis Rimvydas Palys, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. Tiltą pašventino Kėdainių Šv. Juozapo parapijos dekanas kunigas Norbertas Martinkus ir evengelikų reformatų superintendentas Rimas Mikalauskas.

Istorinių žemių ir tikėjimų jungtis

Rupi, vyriškai suręsta medinė tilto santvara, tarsi nutūpusi ant betoninių atramų, sukuria ne tik konstruktyvų pagrindą grakščiam tilto-tako šuoliui per Nevėžį, bet ir suformuoja įspūdingą erdvinį koridorių į aikštę. Šis tiltas nėra tik eilinis infrastruktūros elementas, leidžiantis miestiečiams pereiti į kitą Nevėžio pusę. Šis tiltas jungia ne tik dvi istorines Lietuvos žemes – Aukštaitiją ir Žemaitiją, kartu jis jungia ir du tikėjimus – Evangelikų reformatų ir Šv. Jurgio bažnyčias. Tai yra labai svarbus kultūrinis emocinis akcentas, todėl jis tiesiog negali būti nepastebimas. Išskirtinė prasmė reikalauja išskirtinės išraiškos.

Ant naujojo tilto kairiojo kranto pilono pakabintas Aukštaitijos herbas, ant dešiniojo − Žemaitijos herbas. Taip pat ant dešiniojo kranto šiaurinio pilono kabo Kėdainių mūšio, įvykusio 1831 m. balandžio 29 d. batalinės scenos bronzinis bareljefas. Kėdainiečiams, žinoma, malonu, kad šį bareljefą sukūrė jaunas, bet savo darbais jau žinomas skulptorius kėdainietis Mindaugas Junčys.

Tokio dar nebuvo

Šio nestandartinio tilto architektas – prof. Jurgis Rimvydas Palys, žymus Lietuvos architektas, urbanistas ir paminklosaugininkas, auksinio Architektūros riterio ordino kavalierius. Bendraautorė – architektė Ieva Palytė-Veilandienė.

„Tiltas į pagrindinę Kėdainių senamiesčio aikštę – man buvo didelis iššūkis. Gal net didžiausias gyvenime. Čia gi Radvilų miestas, vienas pažangiausių ano meto Europoje!“ − sako architektas J. R. Palys.

Pasak architekto, prieš kelis metus jis buvo sukūręs šio tilto projektą. Tačiau tuomet pritrūko lėšų ir jo sumanymas nebuvo įgyvendintas. Profesorius J. R. Palys tai vadina savita likimo dovana. Nes kiek vėliau, dabartiniams savivaldybės vadovams radus noro ir lėšų, pagaliau kapitaliai sutvarkyti avarinės būklės, sovietmečiu statytą tiltą, kreiptasi į architektą ir bendrovę „Sweco Lietuva“.

Taigi projektą parengė UAB „Sweco Lietuva“ (projekto vadovas Darius Novikas). Rangovas − AB „Kauno tiltai“ (generalinis direktorius Aldas Rusevičius).

J. R. Palys sako turėjęs šansą į savo ankstesnį projektą pažvelgti iš šalies, jį maksimaliai patobulinti. Galiausiai žinomas architektas Kėdainiams sukūrė unikalų, analogų šalyje neturintį tiltą, kuris neabejotinai taps dar vienu ryškiu miesto architektūriniu akcentu.

Modernus tiltas − įsiliejantis į senamiesčio architektūrinę visumą

Projekto autorius prisimena, jog vienas pagrindinių tikslų kuriant tiltą, buvo rasti tinkamą sprendimą, kad šis statinys derėtų su istoriniu Kėdainių senamiesčiu, virstų jungtimi tarp dviejų miesto dalių – senosios bei naujosios.

Kitaip tariant sukurti tiltą, kuris įsilietų į senamiesčio architektūrinę visumą ir tuo pačiu būtų šio laikmečio, šios epochos ženklu. Projektas derintas ne tik su rajono savivaldybe, bet ir su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu.

„Reikėjo rasti sąskambį tarp to, kas tikra, kas sena ir kas nauja. Kad jis nevaidintų senovės, nebūtų primityviai plokščias. Siekėme, kad tai būtų tiesiog tikras, geras daiktas“, – prisimena R. J. Palys.

Unikalias formas išryškina apšvietimas

Pėsčiųjų tilto per Nevėžį statinio statybos darbų vertė per 1,4 mln. eurų. Lėšos − iš Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžetų.

Pagal 2007 metais parengto projekto sąmatą šių darbų kaina buvo didesnė – daugiau kaip 5 mln. 730 tūkst. Lt (apie 1,66 mln. Eur). Nepaisant to, jog per 10 metų visos kainos darbų ir medžiagų tik augo, įspūdingą tiltą pavyko pastatyti už 1,4 mln.

Vietoje buvusių penkių gelžbetoninių atramų įrengtos keturios, tilto paklotą laikančios konstrukcijos − stačiakampio skerspjūvio klijuotos medienos elementų santvaros, paklotas įrengtas iš rifliuoto profilio medinių lentų.

Įrengtas trijų tipų apšvietimas: funkcinis, dekoratyvinis ir proginis. Funkcinis apšvietimas apšvies tilto taką, dekoratyvinis apšvietimas, įrengtas ant tilto santvarų išorinės pusės LED juostomis, pabrėš tilto kontūrą bei LED prožektoriais išryškins tilto atramas, o proginis apšvietimas kas kartą galės būti skirtingas.

Tiltas − lyg švenčių dovana ir gausių darbų užbaigtuvės

Rajono meras S. Grinkevičius akcentavo, kad išskirtinio tilto atidarymas tarsi vainikuoja visus darbus, kurie šiais, 2018 metais, vyko Kėdainiuose. Pasak politiko, galima tik pasidžiaugti, jog viskas, kad buvo suplanuota, atlikta be didesnių trikdžių.

„Šis tiltas per Nevėžį – paskutinis objektas iš šiais metais suplanuotų ir baigtų darbų. Iš tiesų džiugu, kad viską mums pavyko įgyvendinti, tai ir Vytauto parko rekonstrukcija, gatvių ir pėsčiųjų perėjų apšvietimo, šaligatvių sutvarkymas, stovėjimo aikštelės, A. Kanapinsko gatvės rekonstrukcija, tiltas per Smilgos upelį, bibliotekos filialo užbaigimas. Smagu, kad šie darbai padaryti ir aš su optimizmu žvelgiu į kitus metus, nes taip pat laukiama daug reikšmingų darbų. Tai miesto parko sutvarkymas, kvartalinė daugiabučių renovacija, paplūdimio įrengimas ir kiti darbai“, – kalbėjo rajono meras Saulius Grikevičius.

Tiltas – didelio projekto dalis

Kėdainių rajono savivaldybė vykdo projektą „Kompleksiškas Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymas, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui“.

Projekto įgyvendinimo tikslas buvo sukurti palankias sąlygas paslaugų sektoriui, prisidėti prie gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimo Kėdainių mieste.

Vykdant šį projektą, neseniai buvo atidarytas pėsčiųjų tiltas per Smilgos upelį ir sutvarkyti teritorijoje esantys pėsčiųjų-dviračių takai; įrengta ir jau naudojama automobilių stovėjimo aikštelė su laisvalaikio zona ir mažosios architektūros elementais Didžiosios Rinkos a. 5, automobilių stovėjimo aikštelės Radvilų ir Josvainių gatvėse, suremontuotas pėsčiųjų tunelis po Tilto gatve ir rekonstruoti pėsčiųjų, dviračių takai tarp Tilto, Smilgos ir Žemaitės gatvių.

Istorija byloja

Pirmą kartą Aukštaitijos vardas paminėtas Petro Dusburgiečio Prusijos žemės kronikoje kalbant apie 1294 m. kryžiuočių karo žygius. Žemaitija pirmą kartą paminėta 1219 m. Žemaičių vyresniojo kunigaikščio Erdvilo taikos sutartyje su Voluine. 1420 m. kovo 17 d. LDK Didysis kunigaikštis Vytautas laiške Šv. Romos imperatoriui Zigmantui paaiškina, kur yra žemaičių ir aukštaičių žemės. Jau XIV a. šaltiniuose kaip skiriamoji Aukštaitijos ir Žemaitijos riba išryškėja Nevėžis. XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administraciniame žemėlapyje pažymėta riba tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos žemių Nevėžio upe.

Kėdainiai nuo 1532 m. iki 1589 m. ir nuo 1646 m. iki 1653 m. buvo Žemaitijos sostinė (Čia rezidavo Žemaitijos seniūnas ir vyko Žemaitijos seimeliai).

Per Kėdainius ėjo pagrindiniai strateginiai keliai, jungiantys Vilnių, Kauną, Ukmergę su Kražiais Raseiniais, Karaliaučiumi.

Pirmasis tiltas per Nevėžį Kėdainių mieste minimas 1602 metais. Privilegiją imti muitą už važiavimą tiltu Kėdainių savininkui Stanislovui III Kiškai suteikė Abiejų Tautų Respublikos karalius Zigmantas III Vaza. Manoma, kad tiltas buvo medinis. S. Kolupaila veikale „Nevėžio tiltai“ rašo, kad 1659 m. naują tiltą (dabartinėje vietoje) pastatė Kėdainių savininkas Šv. Romos kunigaikštis Boguslavas Radvila. Medžio konstrukcijų tiltas buvo pastatytas ant plytų ir akmenų mūro atramų. Vėliau tiltas ne kartą buvo remontuojamas ir atnaujinamas. Paskutinį kartą tiltas šioje vietoje buvo perstatytas XX a viduryje ir tapo pėsčiųjų tiltu.

Todėl ant naujojo tilto kairiojo kranto pilono pakabintas Aukštaitijos herbas, ant dešiniojo − Žemaitijos herbas. Taip pat ant dešiniojo kranto šiaurinio pilono kabo Kėdainių mūšio, įvykusio 1831 m. balandžio 29 d. batalinės scenos bronzinis bareljefas.

Kėdainių mūšio svarba 1831 m. sukilėlių kovose didelė ta prasme, kad 280 sukilėlių karių, vadovaujamų grafo Mauricijaus Prozoro, sugebėjo pasipriešinti galingoms – 5000 jungtinėms Rusijos carinės kariuomenės pajėgoms ir privertė caro kariuomenę nutraukti atakas.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, 69543, 69559

Daugiau nuotraukų rasite feisbuko paskyroje

Cituojant arba kitaip platinant Kėdainių rajono savivaldybės informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį


Atgal  Atgal  
Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai

Prisijungti galite čia

 
 
   
   
           
© Kėdainių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, naudojama SmartWeb sistema