Kedainiai.lt : Naujienos

Diena be automobilio

Kėdainių rajone 2010 m. rugsėjo 13–19 d. skelbiama Europos judrioji savaitė, o rugsėjo 17 d. – Diena be automobilio. Judriosios savaitės metu kviečiame gyventojus racionaliai naudotis automobiliais, daugiau važinėti dviračiais, eiti pėsčiomis, naudotis viešuoju transportu. Rugsėjo 17 d. 10 val. Didžiosios Rinkos aikštėje vyks renginys „Diena be automobilio“. Renginio metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių r. policijos komisariato pareigūnai žymės dviračius nuo vagysčių. 13 val. Babėnų miške bus galima išbandyti dar naują mūsų krašte sveikatingumo priemonę – šiaurietišką ėjimą. Šiaurietiškasis ėjimas – efektyvus sveikatos ir fizinės ištvermės gerinimo metodas įvairaus amžiaus žmonėms. Šis ėjimo būdas gerokai efektyvesnis už įprastą, nes vaikščiojant su lazdomis treniruojami ne tik kojų, bet ir rankų bei viršutinės kūno dalies raumenys. Gyventojai, norintys įvertinti šiaurietiško ėjimo privalumus, turi registruotis iki rugsėjo 15 d. tel. (8 347) 57 186 arba užsukti į Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą (Budrio g. 7, Kėdainiai). Rugsėjo 17 d. nuo 10 val. iki 12 val. laikinai bus apribotas eismas Radvilų g. (nuo Senosios g. iki Didžiosios Rinkos a.), Didžiojoje g. (nuo Senosios g. iki Didžiosios Rinkos a.), Didžiosios Rinkos a. Renginius organizuoja Kėdainių rajono savivaldybė ir Visuomenės sveikatos biuras. [end_header]

Informacija apie Saugaus eismo projekto atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą.

Informuojame, kad planuojamai ūkinei veiklai: „Saugaus eismo priemonių diegimas valstybinės reikšmės automobilių keliuose“ poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Planuojami darbai Kėdainių r. savivaldybėje: · kelio Nr. 229 Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 11,11-11,31 km ruože skiriamųjų salelių įrengimas, šalutinio kelio prieigų asfaltavimas, takai tarp sankryžos ir stotelės dešinėje pusėje; Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą priėmė Aplinkos apsaugos agentūra. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima per 10 darbo dienų nuo šio paskelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (užsakovas), J. Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius; Tel. (8-5) 213 13 61. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti ir išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: UAB „Infraplanas“ (atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas) K. Donelaičio g. 55-2, Kaunas LT-44245, Tel. (37) 407548.

Miškų savininkų, valdytojų, naudotojų dėmesiui !

2005-04-23 Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-146 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimo Kėdainių rajone tvarka (toliau – tvarka). Tvarka reglamentuoja medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių (toliau – prevencinės priemonės) Kėdainių rajono teritorijoje diegimą. Kiekvienas miško savininkas, valdytojas ar naudotojas, numatęs įdiegti miške prevencines priemones, gali pateikti paraišką ir gauti finansavimą šioms priemonėms įgyvendinti. Tvarkos aprašo nuostatos netaikomos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai atlyginti. Primename, jog miško sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkų, valdytojų arba naudotojų medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinės priemonės finansuojamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau - Specialioji programa). Šiomis priemonėmis laikoma: [end_header] 1. želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis; 2. želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, auginimas; 3. kartografinės ir kitos medžiagos įsigijimas pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti; 4. kitos priemonės, padedančios išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui. Miškų sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai arba naudotojai, pateikdami paraiškas, turi nurodyti numatomas vykdyti prevencines priemones, vykdymo terminus bei lėšas, reikalingas joms įgyvendinti. Paraiškose nurodytos prevencinės priemonės turi būti įdiegtos numatytais terminais, bet ne vėliau kaip 2011-12-01. Nevisiškai ar ne laiku įdiegtų prevencinių priemonių sąnaudos nekompensuojamos. Miško sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai arba naudotojai, sodinantys mišką, gali kreiptis dėl plastikinių apsaugų medeliams ir kuolų jiems sutvirtinti įsigijimo. Specialiosios programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitais metais numatytoms priemonėms įgyvendinti ir paskirstomos bendra tvarka. Labai gerai išnaudoja skirtas lėšas Kėdainių miškų urėdija. Deja, privačių miškų savininkai vangiai teika paraiškas dėl lėšų savo miškams apsaugoti nuo laukinių gyvūnų daromos žalos. Norime pažymėti, kad tinkamos išlaidas, numatytos ir patvirtintos miškų apsaugai, apmokamos 100 proc. Šių lėšų gražinti į biudžetą nereikia. Paraiškų pateikimo laikas iki 2010-10-01. Taigi laukiame jūsų paraiškų! Jei visose gautose paraiškose pageidaujamos lėšos, reikalingos prevencinėms priemonėms diegti, viršija Specialiosios programos tikslines lėšas, jos paskirstomos proporcingai miškų sklypų plotams ir pagal kategorijas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams gyventi ir veistis. Prevencinių priemonių diegimui kompensuoti skiriamas lėšas miškų sklypų savininkai, valdytojai, naudotojai gali kooperuoti. Apie tokį tarpusavio susitarimą savivaldybės administracija informuojama raštu pateikiant paraišką. Lėšos prevencinių priemonių diegimui kompensuoti numatomos Specialiosios programos sąmatoje, kurios projektą rengia savivaldybės administracijos Ekonomikos ir finansų departamentas, o tvirtina savivaldybės taryba. Paraiškas planuojamoms prevencinėms priemonėms diegti vertina bei lėšas kompensavimui skiria administracijos direktoriaus sudaryta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir prevencinių priemonių vertinimo komisija (toliau – komisija). Komisijos aktą tvirtina administracijos direktorius. Apie numatytas skirti lėšas prevencinių priemonių diegimui kompensuoti paraiškas pateikę miškų sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai informuojami per 10 kalendorinių dienų po komisijos akto patvirtinimo. Prevencinių priemonių diegimo išlaidos kompensuojamos per 30 kalendorinių dienų įvykdžius paraiškoje numatytus darbus, patikslinus turėtas išlaidas ir pasirašius darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Prevencinių priemonių įdiegimo darbų perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo seniūnijos, kurioje yra miško sklypas, seniūnas ir miško sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas, įdiegęs prevencines priemones. Jei prevencines priemones įdiegė miško sklypo naudotojas, darbų perdavimo ir priėmimo aktą taip pat pasirašo miško sklypo savininkas ar valdytojas. Miško sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai, įdiegę prevencines priemones, savivaldybės administracijai pateikia prašymą kompensuoti jų įdiegimo išlaidas, darbų perdavimo ir priėmimo aktą, mokėjimo dokumentus, įrodančius medžiagų, paslaugų ar darbų pirkimą. Smulkesnę informacija galima gauti Architektūros ir urbanistikos skyriuje J. Basanavičiaus g. 36, 601 kabinete, arba telefonu 69545.

Minėsime krašto garbės piliečių sukaktis

Šių metų rugpjūčio 16 dieną sukako 90 metų, kai Gudžiūnuose gimė Kėdainių krašto garbės pilietis istorikas, kunigas, daktaras Paulius Rabikauskas. 100 metų sukaktį rugpjūčio 14 dieną būtų minėjęs ir kitas Kėdainių krašto garbės pilietis kalbininkas, korespondentas, nusipelnęs mokslo veikėjas Kazys Ulvydas. Garbės piliečių Pauliaus Rabikausko ir Kazio Ulvydo jubiliejinėms sukaktims paminėti skirtas renginys vyks Daugiakultūriame centre š.m. rugsėjo 9 d. 17.00 valandą. Maloniai kviečiame dalyvauti! [end_header]

-

AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. šilumos ir karšto vandens kainos išlieka nepakitusios. Gyventojai už šilumą mokės 22,56 ct/kWh su 9 proc. PVM. AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos paskutinį kartą kito nuo 2010 m. liepos 1d. [end_header]

UAB „Panevėžio energija“ informuoja: aktualu karšto vandens vartotojams

AB „Panevėžio energija“, pateikusi sąskaitas už suvartotą šilumą ir karštą vandenį, kiekvieną mėnesį sulaukia daug skambučių dėl priskaitomo karšto vandens kiekio. Gyventojai teiraujasi, kodėl jiems priskaičiuojamas karšto vandens suvartojimas pagal savivaldybės nustatytas karšto vandens vartojimo normas, jei jie karšto vandens nevartojo ar pagal skaitiklių rodmenis suvartojo mažesnį kiekį nei jiems priskaičiuota mokėtina suma. Į klausimą atsako AB „Panevėžio energija“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Žalkauskas. [end_header] Gyventojai, karšto vandens vartotojai, suvartotus karšto vandens kiekius pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis privalo deklaruoti kiekvieną mėnesį, apmokėdami sąskaitas už šilumą ir karštą vandenį. Vadovaujantis 2009 m. gruodžio 22 d. LR energetikos ministro patvirtintais Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimais, jei karšto vandens vartotojai, apmokėdami tiekėjo sąskaitas, dėl kokių nors priežasčių nedeklaruoja (nepraneša) karšto vandens skaitiklių rodmenų, tiekėjas privalo skaičiuoti karšto vandens suvartojimo kiekį pagal nustatytas karšto vandens suvartojimo normas. Daugiabučiuose namuose šiuo metu nustatyta karšto vandens norma vienam gyventojui yra 92 litrai per parą. Vartotojams primename, kad apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „nuo“ ir „iki“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė. Suvartojus karšto vandens mažiau nei 1 m3, galima deklaruoti sunaudotą kiekį vieno arba dviejų skaičių po kablelio tikslumu, pvz.: 5,35 m3 arba 5,4 m3. Vartotojui vėliau pranešus apskaitos prietaisų rodmenis, suvartoto karšto vandens kiekis įvertinamas, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius iš eilės, atliekant perskaičiavimus kitą mėnesį. Vartotojai, kurie žino, kad išvyks ir nebus namuose ilgiau nei 3 mėnesius bei karšto vandens tikrai nevartos, turi tiekėjui apie tai pranešti raštu. Tokiu atveju tiekėjas nepriskaičiuos mokesčio už karštą vandenį pagal minėtas normas. Pažymėtina, kad vartotojo išvykimas ilgesniam laikui neatleidžia jo nuo prievolės kas mėnesį mokėti už bute sunaudotą šilumą šildymui ir karšto vandens cirkuliacijai. Mokesčius galima sumokėti internetu arba pavesti juos sumokėti kitiems asmenims. Atkreipiame vartotojų dėmesį, kad jei karšto vandens suvartojimas buvo priskaičiuotas pagal normas, kiekvienam vartotojui pateiktos šilumos ir karšto vandens sąskaitos kitoje pusėje užrašoma informacija - paaiškinimas, dėl ko atliktas toks skaičiavimas.

Svarbi informacija ikimokyklinukų tėveliams

Nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.50-2454) patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai.“ Higienos norma reglamentuoja vaikų, lankančių ikimokyklines įstaigas, priėmimo į ugdymo įstaigą tvarką. Dokumente nurodoma, kad priimant vaiką į įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a). Tai reiškia, kad vieną kartą per kalendorinius metus darželį lankančiam vaikui turi būti patikrinta sveikata. Tėveliai, kurių vaikams darželinukams šiais metais nebuvo patikrinta sveikata ir neišrašytas Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a), turėtų registruoti vaiką pas apylinkės gydytoją profilaktiniam sveikatos patikrinimui planine tvarka. Šis pažymėjimas išrašomas ir vaikams, kurie tik pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Jei vaikas nelankė darželio dėl ligos, pasveikus jam išrašoma medicininė pažyma (forma Nr. 094), nurodant ligos trukmę bei diagnozę. Jei vaikas nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigos dėl kitų priežasčių (buvo išvykęs, atostogavo ir kt.), medicininės pažymos (forma Nr. 094) į ugdymo įstaigą pristatyti nereikia. Kėdainių rajono savivaldybės gydytojaRamunė Kabošienė Jūratė Judickienė VšĮ Kėdainių PSPC vyr. gydytojos-direktorėspavaduotoja organizaciniam-metodiniam darbui

Kėdainių rajone tęsiamas suaugusiųjų skiepijimas difterijos ir stabligės vakcina

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius informuoja, kad tęsiama suaugusiųjų vakcinacija difterijos ir stabligės vakcina. Iki šių metų liepos 1 dienos Kėdainių rajone paskiepyti 1279 asmenys. Vyresni nei 26 m. amžiaus suaugusieji, per pastaruosius 10 metų neskiepyti difterijos ir stabligės vakcina, nemokamai skiepijami visose Kėdainių rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Negalintiems palikti savo darbo vietų Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras siūlo galimybę pasiskiepyti ten, kur dirbate. Vakcina ir medikų komandos paslaugos – nemokamai. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių difterijos ir stabligės komponentų turinčia vakcina pradedama skiepyti nuo 2 mėn. amžiaus. Vakcinacija baigiama, kai vaikui sukanka 15-16 metų. Tačiau, laikui bėgant, susiformavęs atsparumas šioms ligoms silpsta, todėl suaugusiems asmenims kas 10 m. reikalingas imuniteto sustiprinimas papildoma vakcinos doze. Vasara, kai nesiaučia gripas ir daug keliaujama, itin palankus metas sustiprinti šioms ligoms vaikystėje įgytą imunitetą. Difterija ir stabligė – vienos iš sunkiausių užkrečiamųjų ligų, pasižyminčių dideliu mirtingumu, todėl nuo jų stengiamasi apsaugoti kaip galima daugiau žmonių. Primename, kad difterija užsikrečiama nuo kalbančio, čiaudinčio, kosėjančio ligonio ar bakterijų nešiotojo, rečiau – naudojantis apkrėstais daiktais. Difterijos sukėlėjas cirkuliuoja mūsų aplinkoje, o po skiepijimų kampanijos šalyje 1995–1996 m. praėjo daugiau nei 10 m., tad galima prognozuoti šios ligos padažnėjimą. Ketinantiems poilsiauti Latvijoje naudinga žinoti, kad šioje šalyje pastaraisiais metais nustatytas sergamumo difterija padidėjimas. Reikėtų į tai atsižvelgti ir, prieš vykstant į tą šalį, pasiskiepyti nuo šios ligos. Stabligės sukėlėjų sporų yra dirvožemyje. Šia liga žmogus užsikrečia, jei susižaloja žemės ūkio įrankiais ar kitaip susižeidžia dirbdamas žemės ūkio darbus. Pakanka beveik nepastebimo odos pažeidimo, kad stabligės bakterijos spora patektų į žaizdelę ir vėl tapusi bakterija pradėtų gaminti toksinus, kurie itin pavojingi centrinei nervų sistemai. Stablige galima užsikrėsti net ir neišėjus iš namų – skutant bulves, valant žemėtas daržoves. Kartais stablige užsikrečiama stipriai nušalus, nudegus ar sužalojus gyvūnams. Užsikrėsti stablige galima ir Lietuvoje, ir keliaujant po užsienio šalis, nes nesame apsaugoti nuo galimybės susižeisti. Pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės rekomenduojama vykstant į Amerikos žemyną, Afriką, Aziją, Europą, Indijos vandenyno salas (Komorų, Madagaskaro, Mauricijaus, Majoto ir Seišelių), Okeaniją (Australija, Kuko sala, Fidžis, Havajai, Kiribatis, Maršalo salos, Mikronezija, Nauru, Naujoji Kaledonija, Naujoji Zelandija, Papua Naujoji Gvinėja, Prancūzijos Polinezija, Solomono Samoa salos, Tuvalu, Vanuatu salos), Viduriniuosius Rytus (Afganistanas, Saudo Arabija, Bahreinas, Kipras, Arabų Emyratai, Irakas, Iranas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libija, Omanas, Otaras, Sirija, Turkija, Jemenas). Difterijos ir stabligės vakcinos apsauginio veikimo trukmė – 10 metų. Jūsų sveikata – jūsų rankose! Tad nepraleiskite progos ja pasirūpinti. Visi norintys pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės suaugę asmenys turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Dėl skiepijimo darbo vietoje reikia kreiptis į VšĮ Kėdainių PSPC vyriausiojo gydytojo-direktoriaus pavaduotoją Laimą Juodeikienę tel. (8 347) 51485. Pageidaujančių skiepytis darbuotojų sąrašus galima siųsti el. paštu a.stonkiene@vlk.lt Parengė Lolita Menčikovienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 347) 60422.

Dėl poilsio dienų perkėlimo

LR Vyriausybė 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1669 nutarė perkelti poilsio dienas įmonėse, įstaigose ir organizacijose, finansuojamose iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, 2010 metais: iš vasario 20 d., šeštadienio, į vasario 15 d., pirmadienį; iš kovo 20 d., šeštadienio, į kovo 12 d., penktadienį; iš birželio 19 d., šeštadienio, į birželio 25 d., penktadienį; iš liepos 10 d., šeštadienio, į liepos 5 d., pirmadienį. Tokį nutarimą Vyriausybė priėmė vadovaudamasi Darbo kodeksu, kuriame numatyta, kad, derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis, poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos. Kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms šis nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, 2010 metais bus ir daugiau ilgesnių – 3 dienų savaitgalių, kurių dienų nereikia perkelti – Naujieji metai (sausio 1–3 dienos), Velykos (balandžio 3-5 dienos) ir Vėlinės (spalio 30 d. – lapkričio 1 d.).