Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Edgaras Jasenka
atsakingas už kultūros paveldo apsaugą,
kabineto Nr. 602, tel. (8 347) 69 578, el. p. edgaras.jasenka@kedainiai.lt
-------------------------------------------------------------------
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (III) 2023-03-13 nuotolinis posėdis
2023 m. kovo 13 d. 9 val. vyks nuotolinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis.
Planuojama svarstyti
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad 2022 m. lapkričio 28 d. 13 val. Departamento penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje planuojama svarstyti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektus dėl apsaugos reikalingumo naujai atskleistam kultūros paveldo objektui - Kėdainių senųjų kapinių ir Lietuvos partizanų užkasimo vietos ir kapų kompleksui (40470), Kėdainių r. sav., Kėdainių m., Skongalio g., patenkančiam į žemės sklypus unik. Nr. 4400-0539-3993, 4400-2204-8006, kurių valdytojas pagal sudarytą panaudos sutartį yra Kėdainių rajono savivaldybė. Su Akto projektu galima susipažinti: https://dangulys.kpd.lt/index.php/s/HTdSqSFZwWYgTbz
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad 2022 m. gruodžio 5 d. 13 val. Departamento penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje planuojama svarstyti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl apsaugos reikalingumo naujai atskleistam kultūros paveldo objektui – 1863-1864 m. sukilėlių būrio vado Igno Račkausko bei sukilimo rėmėjų Račkauskų kapams (46884), Kėdainių r. sav., Gudžiūnų sen., Paberžės k., patenkantiems į žemės sklypą unik. Nr. 4400-1626-0607, kurio valdytojas pagal sudarytą panaudos sutartį yra Kėdainių rajono savivaldybė. Su Akto projektu galima susipažinti: https://dangulys.kpd.lt/index.php/s/d9kwB5AKZzsYrAN
Kultūros paveldo centro 2022 m. Kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas
Departamento direktoriaus 2022 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Į-15 „Dėl Kultūros paveldo centro 2022 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kultūros paveldo centro 2022 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas (toliau – Kultūros paveldo centro planas), kurį sudaro:
1.1. Statinių ir vietovių, kuriems 2022 m. rengiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektai, sąrašas;
1.2. Vietų, kurioms 2022 m. rengiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektai, sąrašas;
1.3. Objektų, siūlomų registruoti Kultūros vertybių registre kaip kilnojamosios kultūros vertybės ir statinių vertingosios savybės, kurioms 2022 m. rengiama apskaitos dokumentacija, sąrašas.
| `Sakralinis paveldas Kėdainių rajone>> |  |
2020-2021 m. Europos paveldo dienų progą, tradiciškai rengtoms orientacinėms varžyboms Kėdainių rajone, skirta video medžiaga.
- Orientacinės varžybos Kėdainių rajone. Renkuosi Kėdainius. Sakralinis paveldas.
Europos paveldo dienos 2020 m. rugsėjo 15 d.
Įsibėgėjo Europos paveldo dienų „Kultūros paveldas ir edukacija“ renginiai Kėdainių rajono savivaldybėje. Rugsėjo 12 dieną Kėdainių kultūros centras talkininkaujant Architektūros ir urbanistikos skyriui, organizavo orientacines varžybas „Renkuosi Kėdainius. Sakralinis paveldas“.
Renginio idėjos esmė buvo per varžytuves suaktyvinti kėdainiečius geriau pažinti bažnytinį meną. Tokia pažinimo forma reikalauja pastabumo ir žingeidumo. Dalyviai turėjo aplankyti 6 bažnyčias ir atlikti 30 užduočių. Kontrolinis laikas – 4 valandos. Renginys popietėje prasidėjęs, Didžiosios rinkos aikštėje, vakare baigėsi Mikalojaus Daukšos bibliotekos kiemelyje. Varžytuvių dalyvių veidai spinduliavo puikią nuotaiką. Renginį vainikavo varžybų rezultatų paskelbimas, nugalėtojų apdovanojimas ir „Folk Trio“ grupės koncertas.
Projektą finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kėdainių rajono savivaldybė. Rengia Kėdainių kultūros centras.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus mentorius Vytautas Kundrotas
Dėl pastato, vad. Škotų pirklių namu (u. k. 1401), adresu Didžiosios Rinkos a. 6, Kėdainių m. duomenų kultūros vertybių registre patikslinimo
Informuojame, kad 2020-01-20 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) posėdyje buvo nutarta patikslinti Pastato, vad. Škotų pirklių namu (u. k. 1401), adresu Didžiosios Rinkos a. 6, Kėdainių m. duomenis Kultūros vertybių registre, nustatyti vertingąsias savybes, regioninį reikšmingumo lygmenį ir apibrėžti teritorijos ribas.
Pastato, vad. Škotų pirklių namu (u. k. 1401), adresu Didžiosios Rinkos a. 6, Kėdainių m. teritorijai, teritorijoje esantiems pastatams, vertingosioms savybėms yra taikomi Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai.
Vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2012, Nr. 136-6960) 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Su objekto apskaitos medžiaga galima susipažinti Kultūros vertybių registro duomenų bazėje (http://kvr.kpd.lt/heritage/).
Šį pranešimą parengė, ir, iškilus klausimams, reikiamą informaciją Jums suteiks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė Sabina Strazdienė, tel. 8 37 20 62 29, el. paštas: sabina.strazdiene@kpd.lt.
Vertinimo tarybos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Kultūros paveldo centro 2019 m. veiklos planas
Dėl individualių apsaugos reglamentų
Dėl individualių apsaugos reglamentų
APSAUGOS REGLAMENTAI
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Kėdainių rajono savivaldybės administracija biudžeto lėšomis parengė devynių kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ir tvirtinimo aktus:
- Gelnų koplytėlė (u. k. 38359), Gelnų k., Pelėdnagių sen.;Gumbių koplytėlė (u. k. 41948), Margių k., Šėtos sen.;
- Šlapaberžės dvaro sodybos koplytėlė (u. k. 37217), Šlapaberžės k., Dotnuvos sen.;
- Dvarininkų Vendziagolskių šeimos kapas (u. k. 43104), Kauno g. kapinės, Kėdainių m. sen.;
- Dvarčininkų kaimo senosio kapinės (u. k. 37624), Koliupės k., Vilainių sen.;
- Gegužių kaimo senosios kapinės (u. k. 43111), Gegužių k., Pernaravos sen.;
- Okainių kaimo senosios kapinės (u. k. 42953), Okainių k., Truskavos sen.;
- Aukupėnų kaimo kapinių laidojimo koplyčia (u. k. 37328), Užkapių k. Pelėdnagių sen.;
- Paminklo, skirto 1579 m. M. Daukšos įsteigtos Krakių parapijinės mokyklos 400-ųjų metų sukakčiai (u. k. 16735), Betygalos g., Krakių mstl., Krakių sen.
Šių objektų duomenys skelbiami Kultūros paveldo departamento tinklalapyje, Kultūros vertybių registre www.kvr.kpd.lt, įvedus unikalų kultūros vertybių kodą (u. k.) grafoje "Unikalus kodas".
Europos paveldo dienų 2019 m. renginiai Kėdainiuose
Rugsėjo 20−22 d. vyks Europos paveldo dienų renginys KULTŪROS PAVELDAS: PAŽINK IR PRAMOGAUK. Pateikiame programą ir kviečiame dalyvauti.
Sutvarkyti du paveldo objektai
Savivaldybės biudžeto lėšomis sutvarkyti du paveldo objektai Dotnuvos seniūnijoje. Tai klasicizmo stiliaus Šlapaberžės dvaro sodybos koplytėlė ir Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto žuvimo vietos aplinka.
Klasicizmo stiliaus Šlapaberžės dvaro sodybos koplytėlė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 37217, dvaro sodyba, susiformavusi XIX a. pr. – XX a. pr.)
XIX a. pradžioje šios valdos priklausė Gintautams-Dziaveltovskiams. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime Tadas Gintautas dvaro neteko. Per susirėmimus buvo apgriauta pietinė pastato dalis. Tarpukariu dvaras priklausė Lietuvos savanoriui Mykolui Kvintai (1886–1931). 1933 m. dvarą iš varžytinių įsigijo inžinierius P. Morkūnas, kuris 1940 m., nesipriešindamas sovietų valdžiai, šio nekilnojamojo turto atsisakė. Pokario metais rūmuose veikė profesinė techninė Mechanizacijos mokykla, vėliau įrengti butai.
Koplytėlėje yra medinė Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra.
Projektą parengė MB „Archcentras“, projekto vadovė Rūta Margarita Preikšienė. Objekto tvarkybos darbus atliko UAB „AGD Group“ (direktorius Vytautas Nargelavičius) darbams buvo skirta 9 939 eurų.
Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto žuvimo vietos aplinka.
1952 m. rudenį Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas (tuo metu apygarda jau buvo išformuota ir J. Paliūnas vadovavo Povilo Lukšio rinktinei) įsikūrė Petro Krutkio sodyboje Padotnuvio k. Dotnuvos rajone. Čia buvo įrengta ir apygardos laikraščio „Prisikėlimo ugnis“ spaustuvė. Čekistai areštavo partizaną L. Jušką-Kariūną ir, sužinoję J. Paliūno buvimo vietą, 1952-10-01 organizavo operaciją, aptiko bunkerį. Jame J. Paliūnas-Rytas nusišovė.
Objekto tvarkybos darbus atliko UAB „AGD Group“ (direktorius Vytautas Nargelavičius), darbams buvo skirta 0,5 tūkst. eurų.
Baigtas restauruoti paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui
Nuo 2018 m. gruodžio pradžios Pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietos, Taučiūnų k., Vilainių sen., tvarkybos darbai sustabdyti, nes oro sąlygos neatitinko darbui su dažais keliamų reikalavimų. Balandžio pabaigoje darbai atnaujinti ir šiuo metu – baigti.
Paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui pastatytas 1928 m. pagal architekto Vytauto Žemkalnio-Lansbergio projektą. Komunistų partijos Kėdainių komiteto įsakymu 1961 m. nugriautas, 1992 m. atkurtas, remiantis V. Žemkalnio-Lansbergio pasakojimu, archyvine medžiaga, nuotraukomis. Atkurtą paminklą projektavo architektas V. Gabriūnas. Pirminis paminklo variantas – kvadratinio plano, laiptuotos piramidės formos – trys 9 m ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizuoja trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati piramidė reiškia amžinybę.
Povilas Lukšys gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokų kaime, Surviliškio valsčiuje, palaidotas Dotnuvos g. kapinėse, Kėdainiuose. Apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi.
Pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietos paminklas − vienas svarbiausių Nepriklausomybės kovų bei laisvės atgavimo simbolių, todėl, pasitinkant pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio žūties 100-metį, kuris buvo 2019 m. vasario 9 d., paminklas buvo restauruojamas, atkuriant ant laiptų šoninių sienelių stovėjusias vazas-taures. Projektą parengė MB „Archcentras“, projekto architektė Rūta Margarita Preikšienė, darbus atlieka UAB „Doresta“ (direktorius Donatas Masiokas). Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
-----------------------------------------------------------
Kultūros paveldo centro 2020 m. Kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas
1. Statinių ir vietovių, kuriems 2020 m. rengiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektai, sąrašas:
Kėdainių rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus iniciatyva pildomas Akto (Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas) projektas Kėdainių senosios kapinėms ir laidojimų vietai Skongalyje, Kėdainių senojo miesto archeologinėje vietovėje.
1400, S630 Kėdainių gimnazija, Didžioji g. 62, Kėdainių miestas; 26106, S637 Namas, Didžioji g. 27, Kėdainių miestas; 1406,S633 Namas, Radvilų g. 41, Kėdainių miestas; 1398,S627 Pastatas, Didžioji g. /Senoji g. 20/7, Kėdainių miestas.
2. Vietų, kurioms 2020 m. rengiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektai, sąrašas:
1863-1864 m. sukilėlių Račkauskų kapas, Kėdainių r., Paberžės kapinės; Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta, Kėdainių r., Sosių mšk.; Lietuvos partizano Antano Rimavičiaus kapas, Kėdainių r.,
