Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos konkurso nuostatai 

Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureatai:
2011 m. – Algirdas Juknevičius, archeologas. Premija skirta už ilgametę Kėdainių miesto archeologinių, istorinių tyrinėjimų ir jų populiarinimo veiklą.
Savo archeologiniais tyrinėjimais ir straipsniais A. Juknevičius atskleidė daug naujų, iki tol nežinotų faktų apie Kėdainių miesto istoriją. Ypač didelę svarbą miesto istorijai ir paveldui turi jo atrastos XIV–XV a. gyvenvietės Didžiosios Rinkos aikštės prieigose, spėjama XVI a. pabaigos pirmosios rotušė vieta Senosios Rinkos aikštėje, Šviesiosios gimnazijos rūsiai, nustatyta XVII a. Kėdainių dvaro vieta. Šie tyrinėjimai ir jų publikavimas spaudoje papildė Kėdainių miesto istoriografiją iki šiol nežinotais faktais bei populiarina istoriją ir paveldą kėdainiečių tarpe bei garsina miestą visoje šalyje.

2016 m. – Vaida Kamuntavičienė, istorikė, VDU profesorė, ir Laima Šinkūnaitė, menotyrininkė, VDU profesorė. Premija skirta už parengtą ir išleistą monografiją „Apytalaukio parapija: Mikrobendruomenės istorija“.
Tai bene pirmasis profesionalių mokslininkų darbas, skirtas detaliai atskleisti su Česlovu Milošu susijusios vienos iš seniausių Kėdainių krašto bažnyčių ir parapijų istoriją. Knygoje detaliai nagrinėjami istorijos šaltiniai: bažnyčių fundacijos, inventorių ir vizitacijų aprašymai, didikų ir kunigų testamentai, Kėdainių apylinkių dvarų dokumentai. Gyvu stiliumi parašyta ir gausia autentiška archyvine medžiaga pagrįsta mokslo monografija iš esmės atspindi Lietuvos istoriją, perteiktą per eilinės mikrobendruomenės potyrius.

2019 m. – Vytas Dekšnys, poetas, vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Premija skirta už Andrzejo Franaszeko knygos „Miłoszas. Biografija“ vertimą iš lenkų kalbos.
2011-aisiais minint Nobelio premijos laureato šimtmetį išleista Andrzejaus Franaszeko knyga stebina ne tik savo įspūdinga apimtimi, erudicija, daugybe nežinomos medžiagos ir naujų faktų, skaitytojams patraukliu, bet nepaviršutinišku pasakojimu. Kaip teigia knygos pratarmės lietuviškajam leidimui autorius Mindaugas Kvietkauskas: „Didelis gyvenimas – didelė ir knyga. Iš jos autoriaus, iš profesionalaus vertėjo Vyto Dekšnio ir „Apostrofos“ leidyklos ji reikalavo atletiškų pastangų“. V. Dekšnys rašo eilėraščius, verčia poeziją, prozą, eseistiką, publicistiką, humanitarinių mokslų literatūrą daugiausiai iš lenkų, ukrainiečių ir kitų Rytų bei Vidurio Europos kalbų. Savo kūrybą ir vertimus yra publikavęs įvairiuose rinkiniuose, almanachuose, antologijose Lietuvoje ir užsienyje. V. Dekšnio kūriniai yra išversti į anglų, baltarusių, hebrajų, lenkų, slovėnų kalbas.

2021 m. – Giedrė Kadžiulytė, redaktorė, leidėja, kultūros renginių organizatorė bei leidyklos „Apostrofa“ vadovė. Premija skirta už leidybinę veiklą, skirtą Česlovo Milošo kūrybai ir jo kūrybos vertimus.
Giedrės Kadžiulytės įsteigtoje leidykloje „Apostrofa“ išleistos tokios knygos, kaip „Gimtoji Europa“, „Czeslawo Miloszo Vilnius: tekstai ir fotografijos“, Andrzejaus Franaszeko knyga „Miloszas: biografija“. Jos iniciatyva sudaryta speciali jubiliejinė Milošo kūrybos serija „Milosz 100“, apjungusi šiam projektui skirtingas Lietuvos leidyklas, kurios išleido penkias vienodai apipavidalintas Milošo knygas: „Pavergtas protas“, „Isos slėnis“, „Gimtoji Europa“, „Tėvynės ieškojimas“, „Eilėraščių rinktinė“. Jubiliejiniams Česlovo Milošo metams, 2021 m. pradžioje išleido vieną svarbiausių Milošo poetinių knygų „Poetinis traktatas (su mano komentarais)“. Leidykla „Apostrofa“ knygą išleido dvikalbę – originalo (lenkų) ir lietuvių kalbomis.

2023 m. – Margarita Matulytė, humanitarinių mokslų daktarė, fotografijos istorikė, knygos „Vinco Svirskio mediniai stebuklai“ sudarytoja. Premija skirta už knygos „Vinco Svirskio mediniai stebuklai“ sudarymą, kuri yra didelis indėlis išsaugant ir populiarinant Lietuvos ir Kėdainių krašto kryždirbystės tradiciją, V. Svirskio kūrybinį palikimą.
Knygoje „Vinco Svirskio mediniai stebuklai“ atskleidžiamas kryždirbio fenomenas ir apibendrinamas jo palikimas. Publikuojami Vinco Svirskio kūriniai, jo darbų topografija ir iki šių dienų išsaugoto paveldo sąvadas. Surinktos Adomo Varno ir Balio Buračo tarpukariu darytos liaudies menininko kryžių ir koplytstulpių fotografijos, kuriose jie užfiksuoti autentiškoje aplinkoje: laukuose, sodybose, prie vieškelių, kapinėse.

2024 m. – Regina Lukminienė, knygos „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ autorė, Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė. Premija skirta už sudarytą ir išleistą knygą „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“.
Regina Lukminienė daugiau kaip dvidešimt metų fiksavo vietinių gyventojų prisiminimus, pasakojimus apie jų šeimų likimus ir tradicinį gyvenimo būdą ir daugybę kitų sakytinės tautosakos liudijimų. Pagrindinė knygos siužetinė linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės bei jaunystės istorijos įdomios ir siurbte įsiurbia į praėjusio laiko realijas. Palyginti nesenuose prisiminimuose atrandami ne tik krikščioniškos, bet ir senovinės baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose daugybė „senažodžių“. Tai etnografinė Kėdainių krašto tarpukario buities ir būties išklotinė. Ši kraštotyrinė medžiaga supažindinanti su Kėdainių krašto nematerialiuoju paveldu, jo tapatumo ženklais, tapo tolesnių etninės kultūros tyrimų šaltiniu.