Dabartinis oficialusis kaimo vardas – Šetẽniai, bet nuo seno būta (o ir dabar pasakoma) kelių variantų: Šeteniai, Šateniai ar Šateiniai. Spėjama, kad šis kaimo vardas kilęs iš asmenvardžių Šateinis ar Šetenis, Šatenis. Apie tai – Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkės Rūtos Švedienės straipsnyje.

Dvejopas pavadinimas –  ne tik žymiojo poeto  gimtinės

Dabartinis oficialusis kaimo vardas – Šetẽniai. Variantų Šeteniai, Šateniai ar Šateiniai būta nuo seno. Ir taip yra ne tik su šios vietovės  pavadinimu. Pvz., ir Guptelčiai, ir Guptilčiai – abu geri, taisyklingi, bet norminis ir oficialus yra Guptilčiai; ir Anseiniai, ir Ansainiai – abu geri, taisyklingi, nuo seno vartoti, bet pripažintas norminiu ir registruotas VĮ Registrų centre  – Ansainiai. Variantai kalboje greičiausiai gyvi dėl tarmės fonetinių ypatumų, kurių norminant (teikiant bendrine kalba) atsisakoma. Verta priminti, kad pagrindinis vietovardžių norminimo principas, kuriuo vadovaujamasi, tvarkant lietuvių vardyną, yra toks: norminiu laikyti ne tarminį, o bendrinį vietovardžių rašymą. Pats bendriausias ir svarbiausias vietovardžių kirčiavimo principas yra toks: bendrinėje kalboje vietų vardai kirčiuojami taip, kaip juos kirčiuoja vietos žmonės.

Nieko blogo, jei kalbant ar rašant paprastą tekstą bus pavartotas neoficialus variantas, bet oficialiame rašte, dokumente, kelio rodyklėse ir pan. turi būti autentiška ir oficiali forma.

Kartais keli variantai atsiranda ne dėl būtų iš senovės kelių formų, bet tiesiog vietovardį užregistravus, įrašius į tvirtinamus sąrašus su korektūros klaida. Taip yra atsitikę su pavadinimu Anciškis – tokia forma yra norminė ir oficiali, bet, deja, net dokumentuose dažnai rašoma Ančiškis, Ančiškiai. Norisi pridurti, kad naujausiame šaltinyje – „Lietuvos vietovardžių žodyne“ (T. 1 (A–B), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008) – šis gyvenamosios vietovės vardas, dar Anciškiai, taip pat Ancinės, Ancinės, Anciuškos, siejami su asmenvardžiais Ancis, Ancius, Anca, Ancas, Ancė.

Su klaida yra užregistruotas ir Kezų pavadinimas (turi būti Kėzai), ir Janušavos pavadinimas (turi būti Jonušava), tačiau dabar tų pavadinimų keitimo inicijuoti neketinama dėl to, kad tai sukeltų daug nepatogumų žmonėms. Bet reikia žinoti, kad jeigu žmogus kokiame neoficialiame tekste parašys Kėzai ir Jonušava – jis vartos tikrąjį, be klaidos variantą. Oficialiame rašte, žinoma, privalome vartoti tokį  variantą, kuris yra registruotas Registrų centre.

Taisyklingas ir oficialus pavadinimas –  Šetẽniai

Grįžkim prie Šetenių, Šatenių, Šateinių. Anot dr. Laimučio Bilkio, pirmuoju gyvosios kalbos faktu laikytina Vaižganto 1904 m. „Dirvoje“ publikuotame „Geografiškųjų vardų sanraše“ užrašyta forma Šetẽniai. Tarpukariu vartoti du variantai ir VLKK svarstytame „Vietovardžių žodyne“ (2002) teikiami du norminiai variantai – Šeteniai ir Šateiniai. XX a. vid. sudarytuose Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų sąrašuose greta Šetenių dar užrašyti ir Šateniai.  Abu variantai 2-osios kirčiuotės, taigi kirtis krenta į galūnę galininke: Buvo užsukęs į Šeteniùs (Šateiniùs).

Dabar oficialus variantas Šeteniai užrašytas ir jau po karo leistuose administracinio teritorinio suskirstymo žinynuose (1959, 1976). Tad reikėtų jau priprasti prie šio oficialaus pavadinimo. Bet, kaip jau ir minėta, nieko blogo neoficialiuose raštuose parašyti ir šalutinį taisyklingą variantą – Šateiniai.

Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojo dr.  L. Bilkio spėjama, kad šis kaimo vardas kilęs iš asmenvardžių  Šateinis ar  Šetenis (Šatenis). Kad tokių asmenvardžių galėjo būti, rodo Surviliškio valsčiuje užrašyta pavardė Šatas, Kėdainių valsčiuje – Šatinskas, taip pat pavardės Šetaitis, Šetūnas. Plačiau galima pasiskaityti L. Bilkio straipsnyje „Kodėl yra dvejopas Česlovo Milošo gimtinės pavadinimas – Šeteniai ir Šateiniai?“ – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 6. 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė