Žvarbų rudenį išskridus paukščiams ir vėjui draskant paskutinius medžių lapus, Ilgių ir Vėlinių išvakarėse prisimename netektis, Anapilin išėjusius artimuosius ir mūsų kraštui bei Lietuvai nusipelniusius žmones. Visi, kuriuos praradome, kaip šeimos ar bendruomenės narius, buvo ir yra svarbūs artimiesiems, draugams, bičiuliams, kolegoms. Su žmogaus sielą skaistinančia ilgesio nuotaika aplankykime jų kapus ir mintimis kartu pabūkime, nes būtis nesibaigia mirtimi – baigiasi tik žemiškasis jos laikas.

Nijolė Naujokienė

Kėdainių rajono savivaldybės merė