Kėdainių kultūros centras vykdo šias pagrindines steigėjo, t. y. Kėdainių rajono savivaldybės, deleguotas funkcijas:
organizuoja įvairaus pobūdžio renginius įvairių visuomenės sluoksnių poreikiams tenkinti,
skatina ir ugdo meninę veiklą, telkia įvairių žanrų mėgėjų kolektyvus,
rengia meno mėgėjų festivalius, įvairių žanrų konkursus, šventes, koncertus,
propaguoja profesionalųjį meną,
puoselėja etnokultūrą,
organizuoja valstybinių, kalendorinių, profesinių švenčių, jubiliejinių datų paminėjimus,
teikia metodinę pagalbą rajono kaimiškųjų seniūnijų klubinėms įstaigoms,
organizuoja pramoginius renginius,
kaupia ir skleidžia kultūrinę informaciją.
Visko nesusakysi ir nesurašysi.

Taigi, Kultūros centre naudojamos šios pagrindinės kultūrinės veiklos priemonės: kultūrinė edukacija, pramoginė veikla, sociokultūriniai renginiai, mėgėjų meno kolektyvų veikla.
Įstaigos veikla vykdoma remiantis geru patyrimu, tradicijomis, nuolat jas tobulinant, ieškant populiarių, atitinkančių laikmetį darbo formų ir siekiant aukščiausio rezultato.
Per metus kultūros centras surengia vidutiniškai 200 renginių, kuriuose apsilanko apie 40 000 žiūrovų. Kultūros centre veikia ne vieną kūrybinės veiklos dešimtmetį skaičiuojantys mėgėjų meno kolektyvai, iš jų du už meninį lygį įvertinti aukščiausia Lietuvoje – ,,Aukso paukštės“ nominacija, kuriasi ir nauji kolektyvai. Prie kultūros centro buriasi nevyriausybinės organizacijos, klubai pagal interesus – jau 50 metų Kultūros centre veikia kino studija ,,Mėgėjas“, pastaraisiais metais susikūrė pagyvenusių žmonių klubas ,,Rudenėlis“, našlių klubas ,,Citadelė“, jaunimo salsos klubas, o visai neseniai ir Kėdainių ledinis choras.
Kultūros centre dirba 20 kultūros ir meno darbuotojų, iš jų – 15 su specialiuoju aukštuoju universitetiniu išsilavinimu. 2011 m. įstaiga steigėjo akredituota pagal veiklos rezultatus, Kėdainių kultūros centrui suteikta aukščiausia kategorija.
Kultūros darbuotojai imlūs naujovių: įvertino ir galimybę ateityje pritraukti į kultūros centrą mokinio krepšelio lėšas papildomam ugdymui (tam būtinos pedagogikos ir psichologijos žinios ir atitinkamas pažymėjimas), todėl tam ruošiasi – 5 kultūros centro darbuotojai šiuo metu lanko kursus J. Radvilos kolegijoje. (Beje, mokestį už kursus darbuotojai apmokėjo savo lėšomis.)
65 metus Kėdainių mieste veikianti kultūros įstaiga stengiasi žengti kartu su laikmečiu ir nuolat ieško naujų veiklos formų.

Apie tai, kas negerai, ko trūksta
Vykdant daugiafunkcę kultūrinę veiklą, išryškėjo objektyvios priežastys, susijusios su kultūros centro pastato nefunkcionalumu, trukdančios teikti kokybiškas, atitinkančias laikmečio reikalavimus, kultūrines paslaugas Kėdainių bendruomenei, o ypač jaunimui.
Kultūros centro direktorė O. Mikalauskienė nedejuoja apie sunkią centro padėtį, bet konkrečiai išvardija pagrindinius trūkumus:
1. Dėl patalpų trūkumo, vykstant renginiams, negali repetuoti meno mėgėjų kolektyvai.
2. Dėl mažos scenos ir techniškai pasenusios jos įrangos kultūros centre negali gastroliuoti teatrinės ir koncertinės organizacijos su naujais pastatymais, moderniais šiuolaikiniais projektais. (Na, jei Jonavos kultūros centras gali priimti 600 žiūrovų, tai kodėl su tais pačiais kaštais artistams reikėtų važiuoti į Kėdainius, kur salėje daugiausia gali laukti 300 žiūrovų, netelpa dekoracijos, o ir patys artistai.) Dėl šios priežasties šį kovą į tradicinį teatrų festivalį neatvyksta Nacionalinis dramos, Keistuolių, Valstybinis jaunimo teatrai. Į spektaklius pirmiausia išperkami bilietai, tad daugiausia iš šių renginių ir gaunama lėšų už teikiamas paslaugas – patalpų nuomą, o centrui tai nemaži pinigai, kuriais galima pasigerinti sąlygas, nusipirkti priemonių, reikalingų renginiams rengti.
3. Trūksta artistų persirengimo kambarių, nėra higienos patalpų.
4. Maža rūbinė.
5. Rūbinė ir repeticijų kambariai yra nesujungti su scena (Koncertų metu atlikėjai iš pasirengimo patalpų į sceną eina per lauką. Tai ypač problematiška, turint omenyje, kad pagrindinis koncertinis sezonas yra šaltasis metų laikas. Dėl šios priežasties Kėdainių kultūros centro patalpos nėra nuomojamos dideliems respublikiniams renginiams – taip prarandama galimybė gauti nemažas lėšas už patalpų nuomą, o bendruomenė neturi galimybių pamatyti tokio pobūdžio renginių.)
6. Per maža salė, skirta vakaronėms, poilsio vakarams, priėmimams.
7. Trūksta patalpų meno mėgėjų repeticijoms. Nėra kolektyvų vadovų darbo kambarių.
8. Nėra patalpų jaunimo ir pagyvenusių žmonių klubų veiklai plėtoti.
9. Techniškai pasenusi ir įrengta nepatogioje vietoje garso operatorinė.
10. Būtina pastato vidaus ir aplinkos inžinerinių tinklų renovacija.
11. Maža automobilių stovėjimo aikštelė prie kultūros centro pastato.

Vietos atžvilgiu kultūros centras yra patogioje vietoje – miesto centre, aplink jį yra 1 ha žemės plotas. Pastate įrengta autonominė katilinė, kuri turi šilumos tiekimo galingumo rezervą. Siekiant gerinti teikiamų kultūrinių paslaugų kokybę Kėdainių miesto ir rajono gyventojams ir plėsti veiklos diapazoną, būtina pastato rekonstrukcija, pristatant naują, modernią žiūrovų salę. Suprojektavus priestato ir esamų patalpų sujungimą, būtų galima išspręsti patalpų trūkumo problemą.

Pirmiausia norėtų rūsio remonto ir... pianino
Šiuo metu tiek Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, tiek Jaunimo reikalų taryba skiria didelį dėmesį neformaliam jaunimui ir kultūros centrai raginami prie įstaigų kurti atviras erdves jaunimui. Kultūros centras turi idėją įkurti tokią erdvę Kultūros centro rūsio patalpose, per projektinę veiklą įsigyti karaokės įrangą, garso įrašų aparatūrą, kompiuterį su programa montuoti mėgėjiškomis kameromis ir fotoaparatais nufilmuotiems filmukams, įsigyti muzikos instrumentų (būgnus, gitaras, klavinolą). Būtent šia veikla neformalusis jaunimas ypač domisi. Tačiau Kultūros centras negali dalyvauti projektuose, nes projektai nefinansuoja patalpų remonto, o patalpų trūksta net jau esamai veiklai.
Direktorė sakė, kad būtų labai didelis džiaugsmas nusipirkti bent pianiną, kad nereikėtų to vienintelio vis stumdyti iš vietos į vietą (taip elgiantis išsiderina).

Savivaldybės strateginiame plane pastato rekonstrukcija numatyta
Gražius, restauruotus kultūros centrus turi Raseiniai, Šilalė, Varėna, Marijampolė, Ukmergė, Rokiškis ir kt. Ypač nuoširdžiai O. Mikalauskienė žavisi neseniai restauruotu Tauragės kultūros centru (reikėję tam apie 10 mln. litų). Kėdainių kultūros centro pastatas pastatytas 1961 m., palyginti su kitais Lietuvos rajonų centrų ir miestų kultūros centrų pastatais, jis yra pats mažiausias (toks pats statinio projektas yra tik Šakių mieste). Prieš keletą metų buvo šiek tiek paremontuota salė, vestibiulis, drabužinė. Buvo atliktas ir kapitalinis pastato stogo remontas, tačiau jis atliktas nekokybiškai (esant didesnėms sniego sankaupoms ar gausiam lietui į pastatą teka vanduo), stogas neapšiltintas.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 315, 666 punktą, Kultūros ministerija parengė kultūros centrų modernizavimo programą. Į šios programos projektą yra įtrauktas ir Kėdainių kultūros centras. Remiantis rajono savivaldybės parengtu statinio ekspertizės aktu buvo numatytas preliminarus lėšų poreikis Kultūros centro pastatui rekonstruoti ‒ 3 milijonai 75 tūkstančiai litų.

Tačiau direktorė O. Mikalauskienė tikrai negalvoja, kad gali tokios sumos pakakti, pasitarusi su specialistais, ji mano, kad reikėtų apie 7 mln. litų.

kavinukė – paskutinio nedidelio remonto rezultatas	Salė – tik 300 vietų
O. Mikalauskienė žino kiekvieną smulkiausią bėdą	Viena iš repeticijų salių
Salės uždanga skleidžiama senoviškai – rankomis	Kiaušinių dėklai - garso izoliacijos priemonė
Rūsyje norėtųsi įrengti jaukią vietą jaunimui	Operatorius A. Morėnas sako, kad viskas yra gerai

 Parengė Rūta Švedienė