Senbuviai Josvainių gyventojai neretai savitai aiškina miestelio vardo kilmę, pavadinimo baigmenyje įžvelgdami žodžius svainis („vyro ar žmonos brolis; sesers vyras; žmonos ar vyro sesers vyras; žmonos ar vyro giminaitis“), svainė („žmonos sesuo; brolio žmona; žmonos ar vyro brolio žmona; nuotakos sesuo; žmonos ar vyro giminaitė“).

Apie Josvainius sakoma, kad tai – „švogerių“ (vokiškas žodis Schwager) kraštas, nes esą neretai giminės nevengdavusios tarpusavyje tuoktis, taip artimieji vėl sueidavę į pakartotinę giminystę.

Aiškinimas apie Josvainių ir svainių ryšius tėra kalbinė asociacija pagal atsitiktinai sutampančių žodžių dalis, esti tik žaismingas kilmės nustatymas, pavadintinas pseudoetimologija. Mokslinė Josvainių pavadinimo etimologija atidžiau kalbininkų neaptarta, todėl tenka žvalgytis į dokumentų įrašus, akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“ ir iš fragmentų dėlioti tikėtinas įžvalgas.

Asmenvardinės linkmės

Kalbininkas Aleksandras Vanagas apie upę Josvainis (Linkuvos intakas, tekantis Panevėžio rajonu ir Truskavos žemės pakraščiu) pastebėjo, kad upėvardžio kilmė ir daryba neaiški, tačiau galinti būti asmenvardinės kilmės, galbūt tai sudurtinis žodis. Bet: nelabai tikėtina, kad senas hidronimas būtų pavadintas asmens vardu, greičiau galėję įvykti atvirkščiai.

Darykime prielaidą, kad Josvainio hidronimas ir Josvainių pavadinimas (beje, Nevėžio baseino teritorijoje) yra bendrašakniai. Lietuvių kalbos instituto Lietuvos vietovardžių geoinformacinėje duomenų bazėje forma Josvainiai traktuojama kaip daugiskaitinė, kurios lietuviškas pavadinimas greičiausiai kilęs iš dvikamienio asmenvardžio *Josvainis, o darybos požiūriu sudaryta iš to paties dvikamienio asmenvardžio daugiskaitos.

Josvainiai, *Josvainis gali būti sudurtiniai žodžiai, kurie sudaryti iš dviejų šaknų jos- ir vain-. Tokių dūrinių kamienų atitikmenys, pastebi A. Vanagas, būtų senieji lietuvių asmenvardžiai Josvydas, Josbutas ir Barvainis, Byvainis, Gedvainis, Gintvainis. Dar prišliečiau pirmojo dėmens bendrašaknius asmenvardį *Josvilas ir vietovardį *Josvilai, aptinkamus XVI–XVII a. pradžioje Josvainių apylinkėse (žiūrėti toliau), bei kelis gerokai tolimesnių vietų pavadinimus – Joskutis (ež. Ignalinos r.) ir Joskaudai (k. Kretingos r.).

Kokios reikšmės slypi

Panašių senųjų dvikamienių pavadinimų pirmąjį dėmenį jos- kalbininkai Kazimieras Kuzavinis ir Bronys Savukynas siejo su lietuvių kalbos veiksmažodžiu joti, jotas, kuris giminiškas indoeuropiečių žodžiams, reiškiančiais judėjimą: „eiti, keliauti, vaikščioti, vykti, joti, važiuoti, judėti, leistis (žemyn), tekėti“. Bendrašakniai būtų Šėtos krašto kaimas Jovaišai, Dotnuvos ir Surviliškio apylinkių pavardės Jotautas, Jatautas ir Jomantas, Jamantas.

Antroji archajiška šaknis vain- gali būti kildinama iš lietuviško asmenvardžio Vainius, kuris aiškinamas žodžiais vaina „barnis, bartynės; barimas, vainojimas; kaltė, priežastis; trūkumas, yda“, vainoti „peikti, niekinti, koneveikti; kaltinti, barti“, vainyti „pašiepti, pajuokti; peikiant apkalbėti, apjuokti, apkaltinti, išbarti“.

Pasak kalbininkų, vainiko pirminė forma buvo *vainas, taigi artimos reikšmės „vyti, persekioti, sekti; sukti, pinti, lenkti“. Kėdainių krašte prisimintini dar keli bendrašakniai gyvenamųjų vietų pavadinimai: Vainiūnai (Aukštieji Kapliai), Vainikai (Josvainiai), Vainotiškiai (Dotnuva) ar Girvainiai (Pajieslys), kurie kilmės raidoje reikšme irgi gali būti susieti intensyvaus veiksmo.

Asmenvardžio *Josvainis kamienuose gali slypėti jojimo (persekiojimo) ir barimosi (pašiepimo) reikšmės, pvz.: kas keliaudamas koneveikia, kas jodamas pajuokia. Dėl šiek tiek negatyvios reikšmės nereikėtų raukytis, nes būta ir senųjų lietuvių asmenvardžių, kaip Myžtautas, Šudeikis, Piktužis, Kušlis, Pikturna ir kt., kilusių iš neigiamą atspalvį turinčių pravardžių (http://www.balsas.lt).

Nors Josvainių vardo darybos atveju tiesiogiai negalima sieti su kamienu jot-, bet primintinas lietuviškas žodis jotis „jojimas, raiteliai“.

Beje, herbas, kuris valstybės valdovo 1792 m. suteiktas, pasak privilegijos, „Josvainių miesto pasididžiavimui“, paliudija garbingą administracijos centro statusą ir privilegijas. Heraldiniame simbolyje vaizduojamas jojantis šarvuotas raitelis – tėvynės gynėjas.

Tautinio vardo paieškos

Lietuvoje šiandien pavardės Josvainis nėra, bet XV–XVI a. Josvainių apylinkėse būta bendrašaknių pagal pirmąjį dėmenį asmenvardžių Josudas, Josvilas.

1405 m. dokumente apie Kunionių kraštą (Josvainių apyl.) užrašyta: in das lendchen Jassuden off der Sossaw. Vieni istorikai mano, kad Jassuden yra Josvainių pavadinimas (verčia: į Josvainių kraštelį prie Šušvės), kiti – kad asmenvardis, todėl pastarąjį perskaito kaip Jasūdis (Jasutis), tapatina su Josvainių apylinkių pavardėmis Josudas, Jasudavičius (Vytenis Almonaitis. Kionigsburgo piliavietės beieškant. Lituanistika, 1998, Nr. 2 (34), p. 3–12).

1405 m. tautinis asmenvardis ar vietovardis Jassuden gali būti šifruotinas kaip dviejų šaknų dūrinys Josudas (Josutas), kurio pirmasis dėmuo jo- irgi sietinas su žodžiu joti (dėl antrojo dėmens plg. senuosius asmenvardžius Nausudas, Vaidsudas ir Sudmantas, Sudimtas).

Beje, Kėdainių krašte ir šiandien yra asmenų Jasučio, Jasudavičiaus (ši gali būti kilusi ir iš krikštavardžio Jonas) pavardėmis. Tarp Karūnavos žmonių (Josvainių apyl.) 1537 ir 1538 m. surašymuose minimas Josvilavičius (rus. ясвилович) ir Josviltavičius (rus. ясвилтович), tarp Graužių – Josvilas (rus. ясвил) (Andrius Mackavičius. Žemaitijos valsčių surašymas 1537–1538 m. Vilnius, 2003, p. 29, 177, 197, 198, 363).

Josvainių bažnyčios krikšto metrikų knygoje 1603 m. užrašyta de Jaswile {Jsv K 1601–1615: 14v}. Ši gyvenamosios vietos forma pastebėta tik vienąsyk. Jau XVI a. minėtų bendrašaknių pavardžių nei tame šimtmetyje, nei vėliau Josvainių bažnyčios dokumentuose nerasta. Tikriausiai XVII a. pradžioje sodybos pavadinimas *Josvilai užrašytas pagal buvusio šeimininko asmenvardį. Žodinėje atmintyje pavadinimas ilgainiui sunyko, nes gal jau buvo išmirusi vyriškoji Josvilų giminės linija.

Kultūros istorijoje žinomas XX a. pradžios žydų tautybės fotografas Mykolas Josvainis iš Kybartų – jo ar tėvų šaknys tikriausiai buvusios Josvainiuose. Žydų pavardės Lietuvoje dar formavosi ir XIX a. viduryje, todėl Josvainis galėjęs būti kaip prievardis, kuriuo buvo nusakoma asmens gyvenamoji ar kilimo vieta, bet palaipsniui prievardis tapęs oficialia pavarde (pvz., žydų, kilusių iš Dotnuvos, vienos šeimos palikuonys Anglijoje žinomi kaip Datnov, o Prancūzijoje – kaip Datnovski).

ŠŠiandien galbūt keli Josvainių krašto žmonės interneto komentarus pasirašo slapyvardžiais Josvainis ir Rokas Minkus-Josvainis, interneto svetainėje facebook atrandame Mantas Josvainis, Zekis Josvainis.

Beje, tai primena ir XVII–XVIII a. tradiciją, kai Josvainių bažnyčios aktuose šalia asmenvardžių kai kada kaip prievardis buvo nurodoma sulotyninta gyvenamosios vietos forma Josvainis, t. y. iš Josvainių: Ioannes Iagucki Iaswoynis 1673 {Jsv K 1673–1688: 3v}; Mathias Iodeyko Jaswoynis 1673: 4; Ioannes Piragas Jaswoynis 1673: 4v; Matheas Pirog Iaswoynis 1685: 118v; Casimirus Andreszuns Jaswoynis 1673: 4v; Petry Piłka Jaswoynis 1673: 5; Petrus Sypas Jaswoynis 1673: 6v; Casimirus Junzientis Jaswonis 1674: 13; Michael‘ Kalwis et Catharina Jaswoynis 1674: 16; cum magdalena Łapinska Jaswoynis 1680: 64; cu‘ Anna Karszikowa Jaswonis 1682: 95; Martiny Budris Iasuonis Christophorus Grigalunas Iaswonis 1685: 116; cu‘ Marianna Gudaÿciowna Peczułayciowa Iaswonis 1685: 116; cu‘ Magdalena Bogdanaycia Iaswonis 1685: 116v.

Galimos sąsajos su upėvardžiu

Dėl Josvainių pavadinimo galima ir kita interpretacija – apie kilmę iš vandenvardžio. Jau buvo užsiminta apie Truskavos apylinke tekančią Josvainio upę. Galbūt tokio paties upėvardžio būta ir Josvainių krašte. Todėl dar kartą atkreipčiau dėmesį į kelias veiksmažodžių joti, jotas reikšmes – „leistis (žemyn), tekėti“. Žodžių grandinė judėti, leistis (žemyn), tekėti ir šiandien gali asocijuotis su vandens liejimu ar šaltinio plūduriavimu, upės tėkme ar srūvimu, srovės judėjimu tam tikra kryptimi ar skubriu leidimusi žemyn slėniais.

Juk neretai ir mūsų upės, upeliai „srovena“, pvz.: Nevėžio reikšmėje – lėtai tekantis vanduo, šios intako Dotnuvėlės – skystas, takus, tekantis, o pastarosios intako Srauto pavadinimas pats „išsiduoda“.

Žodžių etimologijai skirtame tinklalapyje (http://etimologija.baltnexus.lt/?w=joti) yra reikšminga Hermano Schall minties anotacija, kad kai kurių indoeuropiečių vandenvardžių pamatinis žodis *ja- reiškia „tekėjimą, srovę“, tai siejama ir su lietuvių kalbos veiksmažodžiu joti.

Ką regėję protėviai

Senieji raštai neužfiksavo (o gal dar neaptikta) Josvainių krašto hidronimų *Josvainis, *Josva ar *Juosvė. Galima prielaida, kad Josvainių pavadinimą lėmęs ne dvikamienis asmenvardis, bet dar archajiškesnis, ikirašytinių šaltinių upėvardis, kuris gali būti siejamas su žodžiais juosvas, juosvumas „ne visai juodas, juozganas“, juosvėti „juosvam darytis, truputį juodėti, tamsėti“, juosvokas „truputį juosvas, ne visai juosvas“, juosvuoti „juosvam būti, juosvam atrodyti“, juosti „juodam darytis, juodėti“.

ĮIsivaizduojame: upės vagos tėkmėje protėviai įžvelgę spalvines gamas – vandens tamsėjimą, juodėjimą.

Pritarus tokiam galimam kilmės aiškinimui, reikėtų dėmesį kreipti ir į darybą. Kalbininkai pastebi, kad priesaga -ain- yra labiau būdinga latvių, prūsų kalboms, todėl priesaginis hidronimo vedinys gali būti „atneštinis“, daug senesnis už asmenvardį Josvainis. Kėdainių kraštovaizdyje yra panašios darybos pavadinimų: Ansainiai, Kėdainiai, Vilainiai, Šilainiai, Daukainiai, Gėlainiai, Bakainiai, Girdvainiai, Girvainiai, Vailainiai, Ventainiai ir Okainiai, kaimynų – Berlainiai, Normainiai ir Mimainiai. Josvainių bažnyčios metrikų knygose dar pastebėta XVII a. viduryje krašte buvusi gyvenamoji vieta *Latvainiai, pavardė *Būdvainis – tai irgi priesagos -ain- vediniai. Visa tai gali būti IV–VIII a. reliktai, kai per Europą ritosi kelios tautų kraustymosi bangos ir formavosi baltų genčių kultūros. Sakykime: iš upėvardžio *Josva, *Juosvė yra atsiradęs vėlesnių laikų darinys – gyvenamosios vietos pavadinimas Josvainiai, o iš jo kilęs ir šalia vandens telkinio gyvenančiųjų, iš čia kilusiųjų įvardinimas, kuris galbūt ilgainiui prigijęs kaip asmenvardis Josvainis. Tokiu atveju jis būtų vietovardinės kilmės.

Gyvenamosios vietos Josvainiai pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški. Galima jį hipotetiškai aiškinti dvejopai, siejant su dvikamieniu asmenvardžiu Josvainis arba su upėvardžiu *Josva, *Juosvė kaip priesagos vedinį. Bet vienu ar kitu atveju tai yra veldiniai.

Jósvainiai yra pirmosios kirčiuotės žodis, visada kirčiuojamas tas pats skiemuo jos-.

Rytas Tamašauskas, Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas