SAUGUS ELGESYS VANDENYJE

Vasaros sezono metu gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose, upėse, kur nėra įrengtų nei paplūdimių, nei gelbėtojų postų. Tokiose vietose įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų. Žmogus gali pradėti skęsti susiklosčius įvairioms situacijoms, dažniausiai išbuvę vandenyje ilgą laiką – dėl raumenų nuovargio ir mėšlungio.

Maudymosi sezonas Lietuvoje dažniausiai atidaromas atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Lietuvoje maudymuisi geriausias laikas nuo birželio 1 d., o baigiasi apie rugsėjo vidurį. Rudenį maudymosi sezonas gal ir ilgiau užsitęsti, priklauso nuo vandens temperatūros.

Pagrindiniai pavojai maudantis:

                 nepažįstamas krantas;

                 mėšlungis;

                 stipri srovė;

                 šokas, netikėtai įkritus į vandenį

Pagrindinės maudymosi taisyklės:

                 niekada neplaukite į ežerą audros metu ar naktį;

                 neplaukite vienas;

                 plaukiokite tik saugiose vietose;

                 žinokite, koks vandens telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės;

                 maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti;

                 mokykitės plaukti;

                 Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio – ten srovė yra silpnesnė.

Jeigu į vandenį gilioje vietoje įkrito nemokantis plaukti žmogus, viskas, ką galima padaryti – tai mėginti kuo ilgiau išsilaikyti vandenyje.

Siūloma keletas išsilaikymo būdų:

                      atsigulti ant vandens, veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau;

                 judinti kojas taip, tarsi mintumėte dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje, perkeliant ant jų dalį kūno svorio ir laikant pusiausvyrą.

                 Pavargus plaukiant, išsekus jėgoms, pirmiausia būtina įtikinti save, kad galima išsilaikyti, tik reikia paisėti. Poilsis – gulėti ant nugaros, minimalūs rankų, kojų judesiai, ritmiškas kvėpavimas.

                 Neretas vandens maudynių mėgėjas susiduria su tokiu nemaloniu reiškiniu kaip mėšlungis — staigiu, stipriu ir skausmingu raumens, dažniausiai kojos, susitraukimu. Kaip išvengti mėšlungio? Patartina prieš maudynes apšilti, pabėgioti, pasimankštinti, pamasažuoti blauzdas.

Jeigu maudantis sutraukė mėšlungis:

                 pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros;

                 jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti koją ir patempti pėdą į priekį;

                 jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save;

                 jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas gana didelis, o koja pati neišsitiesia, reikia mėginti ją ištiesti rankomis;

                 galiausiai sutrauktą raumenį siūloma trinti ir gnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo;

                 kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti jau kitu plaukimo stiliumi.

Poilsiautojams praleidžiantiems laisvalaikį prie vandens, svarbu įsidėmėti:

                 nerekomenduojama maudytis labai šaltame vandenyje (gali raumenis sutraukti mėšlungis, pažeisti gyvybiškai svarbius organus);

                 nerekomenduojama maudytis sočiai pavalgius (sočiai pavalgiusio žmogaus organizmas būna apsunkęs, taip pat reakcija būna sulėtėjusi, judesiai sunkūs. Jeigu žmogus staiga šoktų į šaltą vandenį, gali jį ištikti širdies smūgis arba kita trauma);

                 nereiktų maudytis stipriai persikaitinus saulėje;

                 nepatartina maudytis ir tamsiu paros metu;

                 nerekomenduojama plaukioti su pripučiamais čiužiniais (žmogus nemokantis plauti gali nuslysti nuo čiužinio ir pradėti skęsti);
                 labai pavojinga maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų (apsvaigusio žmogaus yra sulėtėjusi orientacija, reakcija ir sutrinka aplinkos pojūtis. Žmogus gali nejausti šalčio ir net nesuvokti gylio bei atstumo);                
                 nešokinėti nežinomoje maudymosi vietoje galva žemyn;            

                 reiktų vengti maudytis tose vietose, kur pakrantės iki paviršiaus užžėlusios vandens augalais;

                 labai pavojinga maudytis lyjant lietui ar griaudėjant perkūnijai, nes vanduo yra laidus elektrai;

                 vandenyje ar prie vandens negalima palikti vaikų vienų, net ir labai trumpam laikui;

                 valtyse dėvėti gelbėjimosi priemones. Reiktų atkreipti dėmesį, kad pripučiami vandens ratai ir rankovės nėra prevencinė priemonė, o žaislai.

Pirma  pagalba skęstančiajam:

                 pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112;

                 jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, su kitais poilsiautojais sudarykite gyvąją grandinę, kad pasiektumėte skęstantįjį. Ištraukite skęstantį asmenį iš vandens arba, jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Jei plaukiate prie skęstančiojo, saugokitės, kad skęstantysis negalėtų jūsų sugriebti;

                 ištraukite skenduolį iš vandens;

                 pašalinkite iš burnos svetimkūnius;

                 gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus (jei išmanote ir mokate tai atlikti praktiškai);

                 jei pavyko atgaivinti, nukentėjusį paguldykite (stabili šoninė padėtis), užklokite, kad sušiltų, kvieskite GMP.

                 įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

 

 

Ramunė Kabošienė