Kėdainių rajono savivaldybės merė Nijolė Naujokienė, Administracijos direktorius Ovidijus  Kačiulis, mero pavaduotojas Romualdas Gailiūnas, Savivaldybės departamentų direktoriai ir kiti  atsakingi Administracijos pareigūnai susitiko ir diskutavo su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku Antanu Nesteckiu, Mokestinių prievolių departamento direktore Judita Stankiene ir Analizės, atrankos patikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėju Valdu Buginskiu. Kauno AVMI pareigūnai atsakė į Savivaldybės darbuotojų pateiktus klausimus ir pasiūlė bendradarbiauti atliekant prevencinį kontrolės darbą, nes, anot jų, biudžeto pajamų surinkimas priklauso ne tik nuo kontroliuojančių institucijų, bet ir nuo visuomenės mokestinės drausmės bei mokestinės kultūros.

Savivaldybės vadovus labiausiai domino Kėdainių savivaldybės biudžeto pajamų surinkimo plano analizė. Praėjusiais metais  biudžeto pajamų surinkimo planas įgyvendintas 96,18 proc. A. Nesteckis teigė, kad pernai didžiausią įtaką biudžetui turėjo sumažėjęs gyventojų pajamų (toliau - GPM) bei nekilnojamojo turto mokesčiai. GPM, kaip ir kitose savivaldybėse, surenkama mažiau dėl padidėjusios bedarbystės (šiuo metu Kėdainiuose yra 4 tūkstančiai, arba daugiau kaip 10 proc., bedarbių) ir sumažėjusio vidutinio darbo užmokesčio, kuris praėjusiųjų metų pabaigoje Kėdainiuose buvo 1 929 Lt. Biudžeto pajamoms įtakos turėjo ir beveik ketvirtadaliu sumažėjęs įsigytų verslo liudijimų skaičius.

Kalbėdamas apie netolygų biudžeto pajamų paskirstymą mėnesiais Kauno AVMI viršininkas paaiškino, kad pajamos nėra gaunamos po 1/12 kiekvieną mėnesį, kadangi jos priklauso nuo surenkamų mokesčių rūšies, mokėjimo terminų, GPM grąžinimo terminų bei 2 proc. pajamų mokesčio grąžinimo pagal Labdaros ir paramos įstatymą.

Analizės, atrankos patikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėjas Valdas Buginskis apžvelgė Kėdainiuose bankrutavusių įmonių struktūrą (šioje savivaldybėje iš visų bankrutavusių įmonių apie 40 proc. sudarė mažmenine prekyba besivertusios ir 20 proc. statybos įmonių) bei mokestinių nepriemokų dinamiką. Pasitarimo dalyviams jis paaiškino apie galimus rizikos faktorius susijusius su mokesčių mokėjimu. Pagrindiniai jų - gyventojų vengimas registruoti individualią veiklą ar įsigyti verslo liudijimus; mokesčių deklaracijų nepateikimas ar klaidingas jų pateikimas; pajamų slėpimas tiek paslaugų, tiek ir prekybos sektoriuose; Lietuvos piliečių nedeklaruojamos gaunamos pajamos užsienio šalyse; avansinių įmokų mokėjimai; taip vadinamas „fenikso sindromas“ Kalbėdamas apie VMI kontrolės tikslus jis pažymėjo, kad vienas jų – išsiaiškinti kokius mokesčių vengimo modelius taiko verslas.

Susitikime A. Nesteckis taip pat supažindino miesto vadovus ir atsakingus pareigūnus su struktūriniais pasikeitimais Kauno AVMI. „Nors įkūrus Mokestinių prievolių departamentą VMI Kėdainių skyrius tapo poskyriu, tačiau jo atliekamos funkcijos padidėjo, kadangi specialistai ne tik aptarnaus mokesčių mokėtojus, bet ir atliks kai kuriuos kontrolės veiksmus, t. y. stebės įmonių veiklą, analizuos pateikiamas deklaracijas, dažniau tiesiogiai bendraus su mokesčių mokėtojais, aiškinsis jų problemas, dėl kurių šie negali vykdyti mokestinių prievolių, jas spręs vietoje. Šiais struktūriniais pokyčiais siekiama ne tik efektyviau naudoti valstybės skiriamas lėšas, bet ir optimizuoti personalo skaičių. Pernai vien tik Kauno apskrities VMI buvo atleista 13 proc. darbuotojų“, - sakė viršininkas.

Kauno AVMI viršininkas trumpai apžvelgs situaciją artimiausiame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje.