Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtus renginius pradėjo ne žodžiais, o darbais: penktadienį muziejuje vyko jų vykdyto Europos Sąjungos programos „Europa piliečiams“ 4-ojo veiksmo „Gyva Europos atmintis“ projekto „Laiškai ateities kartoms“ rezultatų pristatymas Kėdainių visuomenei.Šiuo renginiu mūsų muziejus kartu pradėjo ir Muziejų metus.

Projekto metu buvo surinkta nacių ir sovietinės okupacijų liudininkų pasakojimų, išleista knyga „Kėdainių kraštas svastikos ir raudonosios žvaigždės šešėlyje“ ir kompaktinė plokštelė apie okupacijas, palietusias Kėdainių krašto žmones, pastatyti du paminklai sunaikintai Kėdainių žydų bendruomenei atminti (senamiestyje ir Daukšių kaime), o Kėdainių krašto muziejuje paruoštas kompiuterinis terminalas (interaktyvi ekspozicija) su liudininkų pasakojimais, dokumentais ir kita informacine medžiaga.
Renginys prasidėjo Kėdainių krašto tremtinių dainomis, kurias atliko folkloro ansamblis „Radasta“ (vadovė – V. Kažukauskienė-Urbonavičienė).
Apie nuveiktus darbus pasakojo Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius, ir Vaidas Banys, Kėdainių krašto muziejaus muziejininkas.
Labiausiai abu džiaugėsi kompaktine plokštele, o ypač kompiuteriniu terminalu, kuriuose atsispindi pirmoji sovietinė okupacija (1940‒1941), nacių okupacija (1941‒1944), antroji sovietų okupacija iki diktatoriaus J. Stalino mirties (1944‒1953). Tų laikotarpių dokumentai, žmonių liudijimai, nuotraukos iki šiol buvo išblaškyti, tad šiais darbais ir buvo tarsi stengtasi sudėti kuo daugiau medžiagos į vieną vietą, susisteminti, pateikti kuo įdomiau.

Rimantas Žirgulis sakė, kad terminalas bus tarsi atminties bankas, kurį bus galima vis pildyti. Čia sudėta nemažai liudininkų pasakojimų, yra daug nuotraukų, filmuotos medžiagos. Tačiau iš Kėdainių krašto muziejaus fondų, archyvų ir privačių rinkinių surinkta medžiaga čia atspindi tik dalelę mūsų krašto netekčių. Direktorius sakė, kad būtinai po kelių mėnesių darys susitikimą su visuomene, kad galėtų išgirsti kuo įvairesnių nuomonių, sužinoti apie esamus terminale netikslumus, taip pat galbūt žmonės pateiks papildomos medžiagos, nurodys klaidas. Pirmiausia ketinama surengti seminarą mokytojams (jau kovo 13 d.), nes, muziejininkų manymu, terminalas yra ir edukacinė priemonė, mokytojai čia ateis su mokiniais ir ves istorijos pamokas. „Tai juk laiškai ateities kartoms, tad norėtųsi, kad diskutuotume ne tik su žilagalviais“, – sakė direktorius. – „Stengėmės terminalą įrengti patraukliai, kad jaunimui būtų įdomu.“

Taip pat direktorius prisipažino, kad ne viską padarė, ką dar norėtų dėl šių okupacijų aukų įamžinimo. Jo manymu, dar būtinai reikia pasistengti, kad bent jau atminimo lentelė būtų ant to namo, kuriame okupacijų metais buvo areštinė (dabar ten įsikūręs „Caritas“).

Renginyje dalyvavo Ronaldas Račinskas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius, ir Ingrida Vilkienė, šios komisijos švietimo programų koordinatorė.

Abu labai palankiai įvertino mūsų muziejaus darbus ir sakė, kad Kėdainių krašto muziejų dėl profesionalių, rimtų darbų, o ypač dėl edukacinės veiklos dažnai per įvairius seminarus kitų savivaldybių muziejininkams teikia kaip pavyzdį.

„Ateities kartos turi turėti asmeninį vertybinį ryšį su istorija. Ne vien tam, kad prisimintume ir apverktume reikia tuos skaudžius dalykus kelti į viešumą, o dėl to, kad apsaugotume ateitį, kad daugiau istorija neatneštų panašių netekčių. Ir nereikia dabar konkuruoti, kas daugiau kada nuo ko nukentėjo, “ – sakė Ronaldas Račinskas.

Renginyje dalyvavęs įžymus Lietuvos istorikas, kelių knygų ir daugybės straipsnių autorius Arvydas Anušauskas, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, taip pat sakė, kad dabar Europoje ir Lietuvoje telkiama opozicija bendram stalinizmo ir nacizmo aukų paminėjimui rugpjūčio 23-iąją dieną yra neigiamas dalykas. Tačiau džiugu, kad Lietuva užima tvirtą poziciją, kad nereikia atskirti stalinizmo ir nacizmo aukų paminėjimo, nes nėra skirtumo, ar aukos žuvo dujų kameroje, ar sušalo Sibire.

Arvydas Anušauskas renginio metu pristatė neseniai išleistą savo knygą „Teroras“ ir ją padovanojo Kėdainių muziejui. Knygos autorius, remdamasis įvairiais istorijos tyrimais, gausiais archyviniais šaltiniais, naujausiomis mokslinėmis studijomis, Lietuvos ir Rusijos archyvų dokumentais, liudytojų prisiminimais, pasakoja apie 1940–1958 metais vykdytus baisius nusikaltimus. Žmonių naikinimas tuo laiku neretai pranoko nacių terorą – kas trečias suaugęs lietuvis tapo sovietinių okupantų vykdyto genocido auka.

Šią A. Anušausko knygą, taip pat muziejaus išleistą knygą „Kėdainių kraštas svastikos ir raudonosios žvaigždės šešėlyje“ bei kompaktinę plokštelę galima įsigyti muziejuje (Didžioji g. 19).

Parengė Rūta Švedienė