Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena – tai tautos gyvybiškumo, stiprybės ir orumo šventė, žyminti visų kartų laisvės ir nepriklausomybės nuostatą.

Liepos 6-ąją, kurią 1253 m. Mindaugas buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi, švenčiame kaip Valstybės dieną. Su pasididžiavimu mėgstame atsigręžti į tuos tolimus laikus, kai mūsų kariaunos, vedamos drąsių didvyrių (karžygių), kėlė pagarbų siaubą aplinkinių žemių gentims.

Malonu prisiminti mūsų Valstybės kontūrus nuo „jūros iki jūros“.
Valstybės kūrimas susijęs su karaliaus Mindaugo vardu. Karalius Mindaugas - tai mūsų valstybingumo simbolis, tai – žilos senovės ir dabarties sąsaja. Lietuva didžiuojasi karališkąja Valstybės kilme. Tautos pagarba amžinam idealui- nepriklausomybei – dabar reiškiama liepos 6 d., karaliaus žengimo į sostą dieną. Valstybingumo kūrimas – ypatingos reikšmės įvykis tautos gyvenime, rodantis jos moralinį, kultūrinį, ekonominį pasirengimą bei gebėjimą būti savarankišku vienetu, reiškiantis tarptautinėje erdvėje. 1253 m. liepos 6 d. Lietuva tapo karalyste, Valstybė de facto įgijo tarptautinį de jure statusą. Lietuva, būdama nuožmių priešų apsuptyje, tvirtos, taikios ir išmintingos politikos dėka, tapo nugalėtoja. Įgijo tarptautinį prestižą, visiems amžiams įgydama garbingą karališkos kilmės valstybės autoritetą. Tai – neįkainojamos vertės diplomatijos pergalė.

Mindaugas savo valstybei užtikrino prideramą vietą Europoje, sudarė pagrindą Europinei jos organizacijai. Deja, Mindaugas buvo pirmas ir paskutinis Lietuvos karalius. Didžiausias jo nuopelnas – Lietuvos suvienijimas – didžiausias Lietuvos laimėjimas.
Jau senaisiais amžiais valstybės idėja buvo ginama ir branginama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, praėjusio amžiaus sukilėlių atkurtos Lietuvos savanorių. Iškentėta tremtinių ir politinių kalinių, brandinta pavergtoje tėvynėje ir nuolat kelta išeivijoje, valstybės idėja buvo įgyvendinta 1990 m. kovo 11 d.

Šiandien mes – laisvi, laisvo krašto žmonės, švenčiame Valstybės dieną – gražią tautos šventę. Ši diena istorijos pavyzdžiais mums liudija tautinės ištikimybės gyvos, veržlios tautos svarbą. Minime Mindaugo sukurtą Valstybę – daug vilčių teikusią jauną europinę lietuvių Valstybę, kaip tautos istorinio atsinaujinimo, jos modernėjimo ženklą.

Nuo pat valstybinio gyvenimo pradžios lietuvių tauta turėjo kovoti už savo egzistenciją, atremdama Rytų ir Vakarų kaimynų spaudimą.
Lietuva buvo dalijama, draskoma, parduodama ne kartą. Mūsų mažai, bet išdidžiai tautai likimas tikrai nebuvo palankus. Tarpusavio vaidai, nuolatiniai priešų puldinėjimai, per šimtmečius išmokė branginti laisvę, puoselėti, saugoti kalbą, kultūrą, papročius, mokė susitelkti lemiamu momentu ir, nepaisant nieko, išlikti savimi.

Lietuvos istorijoje būta vingių ir kryžkelių, būta ir šviesesnių laikų ir didelių negandų, tačiau mūsų valstybingumo šaltinis – būtent šią dieną. Šiandien išdidžiai ir garbingai skelbiame pasauliui, kad Valstybė, kurioje Mindaugas daugiau nei prieš 7 šimtmečius buvo karaliumi, neturi didelių priešų, nepripažįsta jėgos politikos nei viduje, nei už Valstybės ribų.

Lietuva yra tvirtai pasiryžusi puoselėti, plėtoti demokratiją ir žengti į ateitį. Šiandien, minėdami Valstybės dieną ir deramai įvertindami istorinius Mindaugo darbus, privalome atminti ir tuos, kurie kitados kovojo, kad Mindaugo padėti Valstybės pamatai ne tik išliktų, bet ir toliau tvirtėtų, kad valstybingumo idėja nenusilptų mūsų tautos sąmonėje.

Jūratė Nekrašienė, Kėdainių krašto muziejaus gidė, muziejininkė, istorikė