J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
Globalūs Kėdainiai
Globalūs Kėdainiai

Mokėsime už tai, ką sunaudojome

  Nuo praėjusių metų spalio mėnesio daugelis šalies šilumos tiekimo bendrovių kas mėnesį didino šilumos kainą (šilumos tiekėjai turi galimybę perskaičiuoti šilumos kainą kiekvieną mėnesį, atsižvelgdami į kuro kainų pokyčius). Nuo vasario mėnesio pabrango šiluma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių vartotojams. AB „Panevėžio energija“ šilumos  ir karšto vandens kainos nekito, jos išliko tokios pat nuo praėjusių metų spalio.

Šilumos kaina nesikeičia, tačiau didėja  suvartotos šilumos kiekis

 

 

  Visų  Kėdainių miesto ir rajono daugiabučių namų  gyventojai, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai,  už  būsto šildymą  2009 m.  gruodžio mėnesį vidutiniškai mokėjo 3,85 Lt/m2.

  Dėl didelių šalčių sausio mėnesį  šilumos tiekėjams teko daugiau gaminti ir tiekti šilumos vartotojams.  Nors  AB „Panevėžio energija“  šilumos kaina nesikeičia, tačiau mokėti  už šilumą per sausio mėnesį vartotojams teks daugiau. Įvertinus tai, kad AB „Panevėžio energija“ pagamino  šilumos  25- 30 proc. daugiau nei praėjusių 2009 m. gruodžio mėn., galima prognozuoti, kad ir vartotojams mokesčiai už šilumą bus panašiai tiek pat didesni.

 Nuo ko priklauso suvartotos šilumos kiekis

   Nemažai įtakos suvartojamos šilumos kiekiui turi oro temperatūra. Jei Kėdainiuose  praėjusių metų gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,5 laipsnio šalčio, tai sausis buvo žymiai šaltesnis – 10,8 laipsnio šalčio. 

  Šilumos suvartojimas priklauso nuo daugelio faktorių:  oro temperatūros, namo sandarumo, vėjo stiprumo,  temperatūros patalpose, automatizuotos šilumos tiekimo reguliavimo įrangos, pastatų šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojų veiklos.  Jei prižiūrėtojas netinkamai reguliavo pastato šilumos punkto įrangos, šildymo ir karšto vandens sistemos darbą, šalčių metu nekreipė ypatingo dėmesio, nesirūpino šildymo ir karšto vandens ruošimo kokybe, tokiu atveju name sunaudotas šilumos kiekis bus didesnis. Dėl galimybės automatiškai reguliuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų darbą, šilumos sąnaudos yra 10-20 proc.  mažesnės nei namuose su sena šilumos punktų įranga. Dar didesni šilumos sąnaudų skirtumai pastatuose su modernia šilumos reguliavimo ar senos konstrukcijos įranga būna šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, kai šilumos punktuose įrengti elektroniniai reguliatoriai, tinkamai juos užprogramavus, dienomis pakilus lauko oro temperatūrai šildymą išjungia, o nukritus temperatūrai šildymą vėl įjungia