Geriamojo vandens kokybė aktuali visoje Europoje. Dėl mikrobais, nitratais, pesticidais ir kitais chemikalais užteršto geriamojo vandens kyla ūmių ligų protrūkiai. Šios problemos aktualios didesnėje rytinėje Europos regiono dalyje. Nekokybiškam geriamajam vandeniui jautriausi yrakūdikiai ir būsimos mamos.

Įgyvendinant LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. įsakymo Nr. 250 ,,Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ (Žin., 2002, 58-2361) nuostatas, šiais metais Kėdainių rajone ištirta 19 šulinių vanduo (2010 m. – 63 šulinių vanduo), kurį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus.

Cheminė tarša.

Cheminei taršai nustatyti buvo tiriama nitritų, nitratų ir amonio kiekis. Padidintas nitratų kiekis, viršijantis 50,0 mg/l normą buvo nustatytas 12 šulinių (63 proc.): šešiuose Krakių seniūnijos šuliniuose ir po vieną –Surviliškio, Gudžiūnų, Pelėdnagių, Josvainių, Dotnuvos ir Kėdainių seniūnijose. Šuliniuose nitratų kiekis normą viršijo nuo 1,5 iki beveik 7 kartų.

Mikrobiologinė tarša.

Mikrobiologinei taršai įvertinti buvo tiriama žarninių lazdelių ir enterokokų kiekiai. Mikrobiologiniai rodikliai neatitiko normos 10-ies tirtų šulinių vandenyje (52,6 proc.), 2010 m. padidinta mikrobinė tarša nustatyta 67 proc. tirtų šulinių vandenyje.

Krakių seniūnijoje ištirti 9 šachtiniai šuliniai, iš kurių keturiuose nustatyta mikrobiologinė tarša: rasta žarnyno lazdelių ir enterokokų.

Jei šachtinių šulinių vanduo neatitinka higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nurodytų reikalavimų, jo negalima vartoti ir būtina apsirūpinti geros kokybės geriamuoju vandeniu.

Apsinuodijimas nitratais.

Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas. Jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus. Gerti nitratais ar nitritais užterštą vandenį pavojinga ir nėščiosioms. Nitratai organizme virsta nitritais, kurie susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius deguonies, todėl audiniuose vystosi deguonies badas. Kūdikių apsinuodijimas nitratais ir nitritais vadinamas methemoglobinemija arba ,,pamėlusių kūdikių„ sindromu. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Tuomet būtina kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą.

,,Pamėlusių kūdikių“ sindromas dažniausiai atsiranda vaikams, kurių mamos kūdikių nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja nitratais užterštą šachtinių šulinių vandenį. Būtina žinoti ir prisiminti, kad virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, o priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens. Jei šulinio vanduo nesaugus, mamos, gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turėtų maisto ruošimui pirkti fasuotą vandenį ar naudoti vandentiekio tiekiamą vandenį. Taip pat negalima pieno mišinių ar kitų baltyminių produktų laikyti kambario temperatūroje, nes esama nitratų ir nitritų koncentracija gali padidėti.

Šachtinio šulinio priežiūra.

Šachtinio šulinio vanduo visada bus užterštas, jeigu šalia šulinio yra tvartas ir tręšiami daržai. Todėl kasti šulinį reikia aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Aplink šulinį visada paliekama 5 metrų spindulio netręšiama pievelė – svarbiausioji šulinio sanitarinės apsaugos zona.

Visos besilaukiančios kūdikių moterys, apsilankiusios gydytojo akušerio, bendrosios praktikos gydytojo kabinete turi informuoti specialistus jei naudoja maisto ruošimui šachtinio šulinio vandenį. Visuomenės sveikatos centro specialistai, gavę informaciją iš medikų atvyksta ir paima vandens mėginius, pristato juos į laboratoriją ir apie tyrimų rezultatus informuoja gydytojus ir vartotojus.

Ona Šulcienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja, tel. (8 347) 51648.

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92, el. p.: kristina.motiejunaite@kaunas.vvspt.lt, skelbta Kauno visuomenės sveikatos centro svetainėje