J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
Globalūs Kėdainiai
Globalūs Kėdainiai

Rajono merė atsisakė tradicinių popierinių atvirukų

Lietuvos savivaldybių atvirukai kuklūsŠiais metais Kėdainių rajono savivaldybės įstaigas, įmones ir organizacijas, partnerius, rėmėjus,  šalies įstaigas ir organizacijas bei ministerijas ir savivaldybes Kėdainių rajono merės Nijolės Naujokienės sveikinimai Kalėdų ir Naujųjų metų proga pasiekė elektroniniu paštu. 

Pastaruoju metu vis sparčiau populiarėjantį elektroninį atviruką Savivaldybei sukūrė dailininkė Sigutė Ach. Originaliam kūriniui buvo panaudota sena Kėdainių miesto nuotrauka iš Krašto muziejaus fondų. Mokesčių mokėtojams jis atsiėjo 200 litų be PVM. Įprastas Kalėdų atvirukas su pašto išlaidomis gali kainuoti iki 5 litų ir daugiau. Mero institucija paprastai siunčia 400 atvirukų, pernai jiems įsigyti buvo skirta  1 645 Lt. Rajono merę labiausiai džiugina rankų darbo atvirukai

„Elektroninius atvirukus nusprendėme siųsti ne tik dėl pigumo, bet ir dėl to, kad tokiu būdu galime pasveikinti žymiai daugiau mūsų krašto žmonių“, - sako rajono merė Nijolė Naujokienė.

Kėdainių rajono savivaldybė taip pat kur kas daugiau, palyginti su ankstesniais metais, šventinių sveikinimų gavo elektroniniu paštu. 

Manoma, kad pirmuosius Kalėdų atvirukus 1842 metais išsiuntė Londono karališkojo muziejaus pirmasis direktorius Henris Kole. Kasmet jis savo draugus sveikindavo laišku, bet tais metais jis paprašė dailininko, kad kiekvienam draugui nupieštų po paveikslėlį - tai ir buvo pirmieji Kalėdų atvirukai.

Savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė primena:

Kada rašyti Kalėdos, kada kalėdinis

Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė (kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, o vietoj Kalėdų išpardavimas  – kalėdinis išpardavimas ir pan.). Nelabai bus gerai, jei pradėsime Kalėdas pardavinėti.

Kada rašyti šv., kada Šv., o kada nereikia iš viso

Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni, pvz.: Sveiki sulaukę šventų Velykų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Žodis šventas neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas. Todėl tikrai ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be minėtojo žodžio, pvz.: Jeigu Kalėdos būdavo be sniego, buvo manoma, kad pavasaris vėluos ateiti.

Kadangi santrumpa šv. neįeina į šventės pavadinimą, todėl paprastai rašoma mažąja raide: šv. Kalėdos, šv. Velykos. Prieš šventųjų vardus rašoma šventasis (ne šventas, -a, o būtent įvardžiuotinė forma šventasis, -oji), o santrumpa šv. taip pat rašoma mažąja raide, pvz.: šv. Ona, šventasis Petras. Gatvių, švenčių, bažnyčių  ir kitų tikrinių pavadinimų pradžioje santrumpa rašoma didžiąja raide, pvz.: Šv. Stepono gatvė, Šv. Onos atlaidai, Šv. Jonų bažnyčia.

Stilistiškai didžiąja raide rašomi su religija susiję žodžiai, pvz.: Šventasis Tėvas (bet popiežius), Šventasis Raštas, Šventoji Dvasia, Švenčiausiasis Sakramentas, Dievas, Trys Karaliai, Kristaus Gimimas, (Švč.) Kristaus Kūnas ir Kraujas, Švč. M. Marija, Pirmoji Komunija, bet Paskutinė vakarienė, Dieviškoji liturgija, Krikšto sakramentas ir kt. Stilistiškai didžiosios raidės vartojimas įmanomas ir rašant Šv. Kalėdos, ypač religinio pobūdžio tekstuose.

Naujametis ar naujametinis

Būdvardžio forma naujametinis, nelaikoma klaida, tačiau pirmenybė teikiama dėsningesnei formai – naujametis, -ė,  pvz.: naujametė eglutė, naujametis sveikinimas.

Artėja du tūkstančiai dešimtieji

2010-ieji žymi kelintinį samplaikinį skaitvardį, tai yra du tūkstančiai dešimtieji – ne du tūkstantis dešimtieji.

 Kaip kreiptis ir nurodyti adresatą

Oficialiuose raštuose, sveikinimo laiškuose, atvirukuose kreipiantis prie pareigų pavadinimo pridedamas mandagumo priedėlis, pvz., „Gerbiamasis Vytautai Burba“. Jei rašoma keliems žmonėms, galima rašyti „Gerbiamieji“. (Paprasto laiško ar rašto adresato užrašuose rašytina „Gerb. Jonui Dagiui“ arba „Gerb. J. Dagiui“.) Negalima kreiptis vienu žodžiu „Ponas, -ia“, reikia rašyti „Pone leitenante“ ir pan. Kiti mandagumo žodžiai: kolega, bičiulis, tamsta, garbus (is), mielas(is), brangus(is), pvz., „Garbusis kunige“. Kreipiniai kartu su mandagumo žodeliais išskiriami kableliais, pvz., „Kreipiuosi į Jus, Pone pirmininke,....“

Ant voko ar kitur nurodant adresatą labiau tinka rašyti pareigų pavadinimą ir asmenvardį: „Ambasadoriui Vytautui Rumšai“.

Du vardai vienas greta kito rašomi be jokių ženklų, pvz., Jolanta Augustė Rimiškytė. Dvi pavardės viena su kita jungiamos vienu brūkšneliu (be tarpelių), pvz., Jolanta Rimiškytė-Santvarienė.