„Gera gimti mažame krašte, Lietuvoje, poezijos ir mitų žemėje“, – Nobelio premijos paskaitoje 1980 m. pasakė Česlovas Milošas, niekada neužmiršęs savo šaknų. O jos, kaip žinia, – mūsų rajone. Prieš trejetą metų minint kūrėjo gimimo šimtmetį, Kėdainiuose buvo suorganizuota daug renginių, nuveikta nemažai kitų darbų. O dabar štai birželio pabaigoje, minint 103-ąjį Č. Milošo gimtadienį, jo gerbėjai bus pakviesti į dviejų dienų festivalį. Jis vyks birželio 27–28 dienomis Daugiakultūriame centre, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Kėdainių rotušės kiemelyje ir, žinoma, Nobelio premijos laureato gimtinėje Šeteniuose.

Č. Milošo vardas nepraranda aktualumo ir pasibaigus jubiliejiniams metams

Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo vardas ypač garsiai skambėjo prieš porą metų, kai Lietuva kartu su Lenkija minėjo šio kūrėjo gimimo šimtmetį. Tačiau Č. Milošo kūryba bei idėjos, jo vardas nepraranda savo aktualumo ir pasibaigus jubiliejiniams poeto metams. Tai lemia jo intelektuali kūryba, pulsuojanti drąsa, egzistencinių problemų svarstymais, pati kūrėjo asmenybė, jo nueitas gyvenimo kelias, patyrimai, sugebėjimas į viską žvelgti plačiau ir giliau, jokioms ideologijoms nepavaldi vidinė laisvė ir gebėjimas užčiuopti dalykų esmę.

Reikėtų prisiminti, kad poetas ir rašytojas, literatūros istorikas, filosofas, vertėjas, kovotojas už laisvą žodį ir laisvą mintį, bendros Europos idėjos puoselėtojas, Lietuvos–Lenkijos santykių vizionierius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijos aristokratas Česlovas Milošas kol kas yra vienintelis Nobelio premijos literatūros srityje laureatas, kilęs iš Lietuvos, joje gyvenęs.

Be šaknų neįmanoma būti sveikam

Č. Milošas visą laiką buvo atviras savo kilmei, visą laiką tą kilmę liudijo. Č. Milošo, kaip didelio pasaulinio masto rašytojo, figūra yra neabejotinai reikšminga Lenkijai, Prancūzijai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms, bet šaknys jo yra čia, Lietuvoje, Kėdainių krašte, Šeteniuose, kurių dvare jis 1911 m. gimė. Žinoma, kad Nevėžio pakrantėje jo protėviai gyveno net nuo XVI a. Romane „Isos slėnis“ Č. Milošas rašė apie savo šaknis, be kurių šiuolaikiniame pasaulyje tiesiog neįmanoma išbūti dvasiškai sveikam.

Poetui gimtinė Šeteniai buvo didžiausiu kūrybinių inspiracijų šaltiniu. Eilėraštyje kūrėjas Šetenius vadina savo pradžių pradžia, kur susipažino su keturiomis pasaulio šalimis. Poeto vaikystės erdvės ribos – tai Nevėžio upė, gimtinės miškai, Šventybrasčio bažnyčia, Legmedės kalvė ir keltas per Nevėžį į Kalnaberžę. Siauros fizine prasme, tačiau įkvėpusios poetą didiems kūrybiniams atradimams. Č. Milošas rašė, kad iš Šetenių svirno pastogės vaikystėje žvelgdavo į tolimus Kėdainių parapinės bažnyčios bokštus (ko gero, jis matė Šv. Jurgio bažnyčios bokštus). Taip jam atsiverdavo pasaulio erdvės.

Turėtume pasistengti dėl jo vardo garsinimo

Mes, Kėdainių krašto žmonės, nepaisant to, ar metai jubiliejiniai, ar ne, turėtume šio garbingo žmogaus vardą tarti dažniau ir pagarbiau, turėtume šia asmenybe didžiuotis, jo kūrybą pažinti ir dėl jo vardo garsinimo pasistengti.

Lietuvoje Č. Milošu daugiau domėjosi ir domisi kultūros, akademinis pasaulis. Tačiau, ko gero, Č. Milošo metai ir Lenkijoje, ir Lietuvoje daugeliui, taip pat ir jauniems žmonėms, padėjo šį rašytoją iš tiesų atrasti, o jo minčių ir idėjų aktualumas iškilo naujai.

Ruošimasis Česlovo Milošo festivaliui – pačiame įkarštyje

Birželį Kėdainiuose rengiamame festivalyje bus vietos ir akademinių žinių bei samprotavimų, diskusijų, poezijos skaitymų pasiilgusiam intelektualui, ir norinčiajam pasiklausyti įvairios muzikos, pradedant koncertiniais madrigalais, folklorinėmis dainomis, baigiant kėdainiečių vis labiau pamėgstamu džiazu.

Anot Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, festivalio programa beveik jau parengta, tuoj bus paskelbta. Dabar galima paminėti pavardes tų asmenų, kurie dalyvaus pirmą konferencijos dieną Daugiakultūriame centre vyksiančioje mokslinėje konferencijoje „Česlovas Milošas kaip tapatybės fenomenas“. Taigi dalyvaus dr. Mindaugas Kvietkauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), prof. Alvydas Nikžentaitis ir dr. Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos institutas), doc. Jurga Jonutytė (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus universitetas). Po konferencijos klausysimės XVII a. pradžios Italijoje ir Zigmanto Vazos dvare skirtingais metų laikais atliekamų koncertinių madrigalų koncerto, kurį atliks choras ir konsortas „Brevis“. Koncertas vyks Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje. Pirmoji diena bus baigta Kėdainių rotušės kiemelyje vyksiančiu Seinų teatro klezmerių orkestro iš Lenkijos koncertu.

Birželio 28 d., šeštadienį, kelias valandas praleisime Česlovo Milošo kultūros centre Šeteniuose. Čia bus galima diskutuoti tema „Česlovas Milošas, LDK ir Vidurio Europa“. Diskusiją moderuos prof. Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas). Po diskusijos – VDU folkloro ansamblio „Linago“ koncertas.

Šeteniuose vyks diskusija ir folkloro koncertas 

Antroji festivalio diena baigsis vėl Kėdainiuose, Daugiakultūriame centre. Čia bus surengta Česlovo Milošo poezijos valanda, koncertuos A. Gotesmano ir P. Vyšniausko džiazo duetas „PETR-ARKA“, poeziją skaitys nacionalinės premijos laureatas poetas, eseistas, dramaturgas, vertėjas Rolandas Rastauskas.

Mums bus proga vėl pabūti su poetu drauge. Nepraleiskime jos!

Nuotr. (iš kairės) rajono meras Rimantas Diliūnas, Č. Milošo kultūros centro darbuotoja Roma Kažukauskienė ir Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis tariasi dėl konferencijuos organizavimo

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė