Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis. Netekti jos – netekti galimybės augti ir tobulėti. Tas suvokimas ypač paaštrėja artėjant Sausio 13-iajai, Kovo 11-ajai, Rugpjūčio 23-iajai…

Rengiami atminimo vakarai, minėjimai, kuriais tarsi ir sau, ir kitiems primename, kad nepamiršome suverenumo vertybės ir prasmės, kad mumyse dar išlikęs tautinio tapatumo poreikis.

Kėdainių rajono savivaldybėje Laisvės gynėjų dienos minėjimai prasidėjo jau išvakarėse – 12-os dienos vakare renginys vyko Truskavos seniūnijos salėje, o 13-ąją dieną atminimo renginiai vyko Pagiriuose, Pociūnuose, Šėtoje, Pernaravoje, Krakėse, Meironiškiuose, Josvainiuose, Tiskūnuose, Vilainiuose.

Sausio 13-osios rytą rajono mokyklos, valstybinės įstaigos dalyvavo pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“.


Sausio 13-osios vidurdieny Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje buvo aukojama šv. Mišių auka už Laisvės gynėjus, vėliau – padėta gėlių ant Laisvės gynėjų kėdainiečių kapų Kauno gatvės kapinėse.
Nulenktos galvos prieš visas Sausio 13-osios aukas, tarp jų – kėdainiečius Alvydą Kanapinską ir Vytautą Koncevičių, tapusiais mums istorinės atminties simboliu.

16 val. visi, norintys dar pabūti kartu, paklausyti dainų, skirtų Laisvei, rinkosi į Kėdainių kultūros centrą. Tik įėjus, pasitiko fotonuotraukų, primenančių apie tai, kas buvo prieš 21 metus, paroda.
Atrodytų, kad gal tokiam minėjime turėtų dalyvauti tik vyresnio amžiaus žmonės: juk tai atminimo renginys, skirtas Laisvės gynėjų dienai, tačiau, prasidėjus programai, neapėmė sunki nuotaika. Į sceną pabiro merginų būrys – „Ryto“ vidurinės mokyklos šiuolaikinio šokio kolektyvas šoko pagal Karlo Orfo kūrybos šedevro – kantatos „Carmina Burana“ muziką, o mišrus mokinių ir mokytojų vokalinis ansamblis ir instrumentinė grupė atliko Franso Šuberto kūrinį „Ave Maria“.

„Sukaktys pasižymi tuo, kad yra svarbios visiems. Net ir tiems, kurie mano, kad praeitį reikia palikti tyrinėti istorikams. Istorinės aplinkybės nulėmė, kad būtent Sausio13-oji tapo riba, nuo kurios prasideda šiuolaikinės Lietuvos visuomenės istorija. Tai viena iš nedaugelio dienų, kai Lietuva suvaidino reikšmingą vaidmenį viso pasaulio mastu. Yranti sovietų imperija, net ir pabandžiusi užsmaugti mūsų šalies laisvės siekį, visiems parodė, kad yra supuvusi iki pačių gelmių“, – solidžiai ir ramiai į vakarą įsiliejo savivaldybės mero Rimanto Diliūno kalba.  

Jis priminė ir kitus įvykius, kurie taip pat susiję su šios dienos data:

„Reikėtų priminti, kad Lietuvos istorijoje sausio 13 diena simboliškai susijusi ir su kitais tautos tapatumo ir laisvės siekiais. Rusijos imperijos vardu Lietuvą valdęs Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pramintas koriku, 1864 metų sausio 13 dieną uždraudė lietuvišką spaudą. Gūdžiais Jurijaus Andropovo valdymo laikais, 1983 metais, Europos Parlamentas paragino dekolonizuoti Baltijos šalis būtent sausio 13 dieną. Pernai, Lietuvai minint sovietinės agresijos dvidešimtmetį, sausio 13 dieną Lietuva de facto perėmė pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai“.

 Vakarą gražiomis dainomis ir šokiais tęsė Kėdainių jaunimas, tarsi norėdamas, kad ne tik būtų paminėti kruvinojo sekmadienio įvykiai, pagerbti visi, kurie anomis dienomis pasakė „neleisim“, bet ir patys savo kūryba, atlikimu, entuziazmu lyg teigė: „jaunimas – už laisvę“.


Vakaro metu skambėjo dainos Laisvei, dainuojamos jaunimo iš Suaugusiųjų mokymo centro, Šviesiosios ir Atžalyno gimnazijų, Aušros, Ryto vidurinių, Paukštelio pagrindinės mokyklos.

 Teisingi ir taiklūs vakaro vedėjos Astos Bartkuvienės išsakyti žodžiai:
1989-ųjų metų rugpjūčio 23-iosios Baltijos kelias parodė: MES ESAME,
1990-ųjų kovo 11-oji paskelbė: LIETUVOS VALSTYBĖ YRA,
1991-ųjų 13-oji patvirtino: MES BŪSIME.

Keletas Sausio 13-osios atminimo renginių akimirkų

Kėdainių kultūros centre:


 

Seniūnijose:

Parengė Rūta Švedienė, Bendrojo skyriaus vyr. specialistė