Vanda VASILIAUSKAITĖ, „ŪP” korespondentė

Joninių išvakarėse virš Siponių kaimo (Kėdainių r.) prapliupusi ir beveik keturias valandas trukusi staigi liūtis ne tik skandino gyventojų sodybas, gyvulius bei paukščius, bet tvindė pasėlių laukus, sėmė šulinius. Stiprus vėjas plėšė namų stogus, draskė elektros laidus, o vienas žaibo kirtis padegė ir ugnyje supleškino to paties kaimo gyventojo Roberto Urbos ūkinį pastatą.

Praėjus savaitei nuo kaimą užgriuvusios nelaimės „Ūkininko patarėjas” lankėsi nuniokotose sodybose, susitiko su sodiečiais ir domėjosi, kokios pagalbos jie sulaukė, kaip atsigauna po netikėtos gamtos stichijos. 

Susitikti su bėdos ištiktais žmonėmis važiavome kartu su Kėdainių rajono merės patarėja ryšiams su visuomene Jorūne Liutkiene. Lankėmės sodybose, matėme saulėje tebedžiovinamus ir vėdinamus per liūtį apsemtus patalus, žmonės kvietė užeiti į dumblu tebedvokiančias gyvenamąsias ir ūkines patalpas. Sodiečiai pasakojo, kaip gelbėję gyvulius, nors ne vienam jų maži viščiukai (apsėmus aptvarėlius), netgi kačiukas nuskendo. Labiausiai nukentėjusiesiems buvo siūloma apsigyventi buvusioje mokykloje, tačiau žmonės nenorėjo palikti savo namų arba kraustytis pas gimines.

„Tokių liūčių, kad vanduo į griovius netilptų – šiose apylinkėse niekas neprisimena. Net ūžė kaip lijo, visos užtvankos ir pralaidos braškėjo, grioviai ir upeliai nespėjo tokio didelio vandens kiekio sutalpinti”, - „Ūkininko patarėjui” sakė broliai ūkininkai Sigitas ir Egidijus Gikniai. Praėjus savaitei nuo liūties, nors didžioji dalis potvynio jau atslūgo, 50 ha jų ūkio žemės tebėra po vandeniu. Nežinia, kas bus iš dumblo sluoksniu apsitraukusių cukrinių runkelių, miežių, suplaktų žieminių rapsų. Žemė tiek įmirkusi, kad vanduo iki šiol nesusigeria. Esant didelei kaitrai pasėliai šunta, kyla grėsmė augalų ligoms plisti.

Ūkininkai Gikniai sakė namų turtą visada draudžiantys, tačiau po šios gamtos stichijos vyrai mano, jog reikėtų galvoti ir apie pasėlių draudimą.

Ne tik broliai ūkininkai, bet ir Zita Kaminskaitė, Renata Miliukienė, kiti sodiečiai geru žodžiu minėjo Dotnuvos seniūną Antaną Alekną, kuris ir išeiginėmis, ir darbo dienomis lanko nelaimėlius, rūpinasi, kad jiems geriamojo vandens netrūktų. Seniūno vadovaujami vyrai cisternomis vandenį gabena iš Dotnuvos, nes liūties metu daugiau kaip 1,5 m pakilęs Kačupio upelio vanduo apsėmė ir gyventojų tvartus, ir šulinius, ir tualetus.

Dviguba nelaimė tą dieną aplankė Roberto Urbos sodybą. Per pačią liūtį žaibas padegė jo ūkinį pastatą. Liko tik molio siena ir apdegusių rąstų liekanos. Žmogus tebetvarko gaisravietę, o vandenyje tebeskendi pasėlių laukai ir grioviais išvagotas pagalbon skubėjusių ugniagesių mašinų keliukas.

„Siponių kaime yra apie 100 gyventojų, nedelsiant būtina išvalyti 36 šulinius, iš kurių jie imdavo vandenį”, - „Ūkininko patarėjui” sakė A. Alekna.

Šiuo metu Dotnuvos seniūno vadovaujamos komisijos žmonės lankosi potvynio paliestose sodybose, aiškina gyventojams, kaip rašyti prašymus dėl žalos atlyginimo. Iki šio penktadienio prašymai turi būti užpildyti ir pateikti Kėdainių rajono savivaldybės merei Nijolei Naujokienei. Į savivaldybės administracijos iniciatyva atidarytą sąskaitą per potvynį nukentėjusiesiems remti paraginusi prisidėti Kėdainių krašto verslininkus, merė nepagailėjo ir asmeninių lėšų. 

Grįždami iš Siponių kaimo užsukome į Kėdainių rajono savivaldybę ir situaciją pakomentuoti paprašėme merę N. Naujokienę.

„Labai gaila žmonių, kuriuos ši bėda palietė. Dabar svarbu teisingai įvertinti situaciją, išsiaiškinti, ar tos nelaimės apimtys yra būtent dėl iškritusių kritulių kiekio, ar nėra techninių priežasčių.

Praėjusį antradienį posėdžiavo nelaimės priežasčių tyrimo komisija, į kurią pakviesti LŽŪU, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovai, mokslo ir praktinių sričių specialistai. Tik turėdami išvadas galėsime įvertinti rezultatus.

Lygiagrečiai dirba ir kita, Dotnuvos seniūno A. Aleknos vadovaujama komisija. Jos nariai lankosi pas žmones, aprašo situaciją, vardija nuostolius. Samdome turto vertinimo ekspertą, jis įvertins patirtus nuostolius. Kitą savaitę jau turėtume gauti vertintojo išvadas ir teiksime prašymą Vyriausybei dėl patirtų nuostolių kompensavimo.

Gyventojai gali rašyti prašymus paramai iš galiojančios socialinės paramos programos gauti. Manau, kad tai, ką galime padaryti dėl šios  situacijos – darome.”

Kėdainių rajono savivaldybės administracija SEB banke atidarė specialią sąskaitą nukentėjusiems per liūtį gyventojams paremti.

Banko kodas 70440. Sąskaitos numeris LT 787044060007039439. Gavėjas – Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Įmonės kodas 188768545.