J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos

Trumpai apie seniūniją

Seniūnijos centras ir gyvenvietės

Seniūnijos plotas – 132 km2. Gyvena apie 6 tūkst. žmonių. Centras – Dotnuva (apie 800 gyventojų). Didesnės gyvenvietės: Vainotiškių k. (1 111 gyventojų), Akademijos mstl. (982 gyventojai), Šlapaberžės k. (738 gyventojai), Aušros k. (479 gyventojai), Beržų k. (274 gyventojai).

Didžiausias seniūnijoje – Dotnuvos miestelis, esantis prie Kėdainių–Šiaulių kelio ir Dotnuvėlės upelio, apie 11 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Kiek tolėliau – Akademija, nuo senų laikų garsėjanti kaip žemės ūkio mokslo ir mokymo centras. Dabar čia veikia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, kuris koordinuoja 11 filialų veiklą visoje Lietuvoje, ir jo didžiausias filialas –  Žemdirbystės institutas. 1993 m. įkurta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, turinti biurų visoje šalyje. UAB „Dotnuvos projektai“, užsiimanti žemės ūkio technikos pardavimu ir sėklų dauginimu, ruošimu bei prekyba, pradėjo veiklą 1996 m.
Kėdainių krašto žirgų mylėtojai jau neįsivaizduoja rudens pradžios be jojimo varžybų, kurių dalyviai rungiasi dėl daugkartinio Lietuvos čempiono Alfonso Dapkaus ir „Ulonų“ sporto klubo taurių. Varžybos tradiciškai vyksta didelio žirgų mylėtojo ūkininko Jeronimo Karoso ūkyje, Noreikių kaime.
Nemažas seniūnijoje yra Šlapaberžės kaimas, čia gyvena apie 800 žmonių. Į buvusios profesinės mokyklos pastatus 2007 m. iš Apytalaukio dvaro čia buvo perkeltas Kėdainių pensionatas.
Pilionių kaimas (apie 90 žmonių) garsus tuo, kad jame išlikęs piliakalnis, vadinamas Švedkapiu, Aukso kalneliu.

Truputis  istorijos
Dotnuvos vardas – nuo upelio Dotnuvėlės pavadinimo (iš senesnės formos Dotnavà). Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose  Dotnuva (Datinen) paminėta kryžiuočių kronikose 1372 m. Pirmą kartą Dotnuvos dvaras paminėtas 1542 m., kaimas – 1568 m. Dotnuvos dvaro  keli pastatai, statyti XIX a. pradžioje ir viduryje, ir dabar tebestovi Akademijoje (taip vietovė pradėta vadinti maždaug nuo 1924 m., kai čia buvo įkurta Žemės ūkio akademija).
Taigi, Dotnuvos seniūnijos gyvenvietė Akademija – buvusio Dotnuvos dvaro teritorijoje.  Manoma, kad pirmoji dvarvietė galbūt buvusi ten, kur dabar yra Zubriuko kalneliai. Užrašyta pasakojimų, kad čia stovėjusi pilis ir dvaro malūnas.
Dvaro rūmai (vadinamieji Salos, arba Baltieji, rūmai) dokumentuose pirmą kartą minimi 1850 m. Nuo XVI a. iki XIX a. pab. Dotnuvos dvarą valdė kelios šeimos: Sologubovai, Gradovskiai, Lapinskai, Mlečkos, Bžostovskiai, Ščytai, Crapovickiai, Kreicai. 1874 m. dvare buvo įsteigta privati mokykla (dvarininkės Liudmilos Kreicienės). Paskutiniai dvarininkai Kreicai yra palaidoti parke.
Valstybiniu dvaras tapo nuo 1903 m., kai jį nupirko Žemės ūkio bankas. I911–1914 m. čia buvo pastatytas didžiulis pastatas Dotnuvos žemės ūkio mokyklai (ir dar nemažai kitų pastatų, visas komplekas). Vėliau didžiuliame pastate veikė Žemės ūkio technikumas (1919–1927), Žemės ūkio akademija (1924–1944). (Dabar jame – LAMMC filialas Žemdirbystės institutas.)
Dotnuvoje veikė Dotnuvos selekcijos stotis (įkurta 1922 m.), Dotnuvos  bandymų stotis (1923 m.), Dotnuvos augalų apsaugos stotis (1927 m.). Iki II pasaulinio karo Dotnuvoje dar veikė Sėklų kontrolės stotis, Žemės ūkio mašinų ir įrankių tyrimų stotis, Pieno raugo laboratorija, Agrocheminė laboratorija, Pašarinių žolių selekcijos ir bandymų stotis, Sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis.
Šis kraštas garsėjo savo kultūrine veikla, veikė daugybė būrelių, garsus buvo prof. V. Ruokio vadovaujamas choras, čia lankėsi daug įžymių žmonių (Vydūnas, Maironis, Vaižgantas, Smetona ir kt.).
Buvęs dvaras ir dabartinis institutas yra gražiame parke. Parką puoselėjo dvarininkai, o ypač pertvarkė, prisodino daug naujų medžių Žemės ūkio technikumo moksleiviai, Žemės ūkio akademijos studentai XX a. 3–4 dešimtmečiais. Parke yra pastatytas paminklas Dotnuvos žemės ūkio technikumo šauliams savanoriams, dalyvavusiems Klaipėdos krašto sukilime. Taip pat yra paminklas buvusiam Lietuvos švietimo ministrui, Sibiro tremtiniui prof. J. Tonkūnui bei kitiems tremtiniams, Dotnuvos selekcijos stoties įkūrėjui prof. D. Rudzinskui, pirmajam daržovių selekcininkui, fenologijos pradininkui prof. S. Nacevičiui. Daug parke įdomių medžių, atvežtų iš kitų kraštų, ąžuolų, sodintų įvairiomis progomis. Dabar parkas atnaujinamas.
Dotnuvos miestelis įkurtas 1572 m. (Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Dotnuvos dvaro savininkams Jonui Mlečkai ir Jonui Gradovskiui kurti miestelį, rengti turgus). Ėmė veikti keli savaitiniai turgūs, atsirado amatininkų dirbtuvių, miestelis sparčiai augo. XVIII–XIX a. čia veikė triklasė mokykla, amatų, valstybinė ir kt. mokyklos.
Didelės įtakos miestelio gyvenimui turėjo tai, kad čia 1701 m. atvyko iš Vilniaus kunigai bernardinai ir ėmė rūpintis parapija bei mūrinės bažnyčios statyba. Bažnyčia statyta nuo 1773 m. iki 1810 m. Vienuolyno pastatai vienuolių bernardinų statyti apie 1768 m. 1864 m. caro valdžia vienuolyną uždarė už dalyvavimą 1863 m. sukilime.
Vienuolio Tėvo Stanislovo rūpesčiu XX a. pab. čia veikė kapucinų vienuolynas, pastatai ir bažnyčia buvo suremontuoti.
Sovietmečiu kelerius metus Dotnuva buvo rajono centras (1950–1958). Čia anksčiausiai Lietuvoje buvo įkurtas kolūkio centras. Nuo 1950 iki 1996 m. Dotnuva turėjo miesto teises.
 
Lankytinos, saugomos vietos
Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir vienuolynas Dotnuvoje.
Senoji dvarvietė bei parkas su paminklų gausa, dabartiniai instituto rūmai (statyti 1911 m. įkurtai P. Stolypino žemės ūkio mokyklai) Akademijoje.
Agrometeorologijos stotis, instituto bandymų laukai Akademijoje.
Pilionių piliakalnis (prie Kėdainiai–Šiauliai kelio, Dotnuvėlės upelio kairiajame krante, jo santakos su Žostkos upeliu kyšulyje).
Gėlainių kapinėse yra palaidota daug žymių žmonių (Dotnuvos selekcijos stoties įkūrėjas, žymus selekcininkas prof. D. Rudzinskas, Lietuvos švietimo ministras, Žemės ūkio akademijos rektorius, profesorius, žymus agronomas J. Tonkūnas ir kt.)
Dotnuvos kapinėse – paminklas pokario aukoms.
 
Informaciją padėjo parengti vyr. specialistė Rūta Švedienė.