Trumpai apie seniūniją
Seniūnijos centras ir gyvenvietės Seniūnijos centras ir gyvenvietės
Seniūnijos plotas – 132 km2. Gyvena apie 4430 žmonių. Centras – Dotnuva (apie 700 gyventojų). Didesnės gyvenvietės: Vainotiškių k. (900 gyventojų), Akademijos mstl. (800 gyventojai), Šlapaberžės k. (600 gyventojai), Aušros k. (350 gyventojai), Beržų k. (198 gyventojai).
Didžiausias seniūnijoje – Dotnuvos miestelis, esantis prie Kėdainių–Šiaulių kelio ir Dotnuvėlės upelio, apie 11 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Kiek tolėliau – Akademija, nuo senų laikų garsėjanti kaip žemės ūkio mokslo ir mokymo centras. Dabar čia veikia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, kuris koordinuoja 11 filialų veiklą visoje Lietuvoje, ir jo didžiausias filialas – Žemdirbystės institutas. 1993 m. įkurta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, turinti biurų visoje šalyje. UAB „Dotnuva Baltic“, užsiimanti žemės ūkio technikos pardavimu ir sėklų dauginimu, ruošimu bei prekyba, pradėjo veiklą 1996 m.
Kėdainių krašto žirgų mylėtojai jau neįsivaizduoja rudens pradžios be jojimo varžybų, kurių dalyviai rungiasi dėl daugkartinio Lietuvos čempiono Alfonso Dapkaus ir „Ulonų“ sporto klubo taurių. Varžybos tradiciškai vyksta didelio žirgų mylėtojo ūkininko Jeronimo Karoso ūkyje, Noreikių kaime.
Nemažas seniūnijoje yra Šlapaberžės kaimas, čia gyvena apie 600 žmonių. Į buvusios profesinės mokyklos pastatus 2007 m. iš Apytalaukio dvaro čia buvo perkeltas Kėdainių pensionatas.
Pilionių kaimas (apie 70 žmonių) garsus tuo, kad jame išlikęs piliakalnis, vadinamas Švedkapiu, Aukso kalneliu.
Truputis istorijos
Taigi, Dotnuvos seniūnijos gyvenvietė Akademija – buvusio Dotnuvos dvaro teritorijoje. Manoma, kad pirmoji dvarvietė galbūt buvusi ten, kur dabar yra Zubriuko kalneliai. Užrašyta pasakojimų, kad čia stovėjusi pilis ir dvaro malūnas.
Dvaro rūmai (vadinamieji Salos, arba Baltieji, rūmai) dokumentuose pirmą kartą minimi 1850 m. Nuo XVI a. iki XIX a. pab. Dotnuvos dvarą valdė kelios šeimos: Sologubovai, Gradovskiai, Lapinskai, Mlečkos, Bžostovskiai, Ščytai, Crapovickiai, Kreicai. 1874 m. dvare buvo įsteigta privati mokykla (dvarininkės Liudmilos Kreicienės). Paskutiniai dvarininkai Kreicai yra palaidoti parke.
Valstybiniu dvaras tapo nuo 1903 m., kai jį nupirko Žemės ūkio bankas. I911–1914 m. čia buvo pastatytas didžiulis pastatas Dotnuvos žemės ūkio mokyklai (ir dar nemažai kitų pastatų, visas komplekas). Vėliau didžiuliame pastate veikė Žemės ūkio technikumas (1919–1927), Žemės ūkio akademija (1924–1944). (Dabar jame – LAMMC filialas Žemdirbystės institutas.)
Dotnuvoje veikė Dotnuvos selekcijos stotis (įkurta 1922 m.), Dotnuvos bandymų stotis (1923 m.), Dotnuvos augalų apsaugos stotis (1927 m.). Iki II pasaulinio karo Dotnuvoje dar veikė Sėklų kontrolės stotis, Žemės ūkio mašinų ir įrankių tyrimų stotis, Pieno raugo laboratorija, Agrocheminė laboratorija, Pašarinių žolių selekcijos ir bandymų stotis, Sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis.
Buvęs dvaras ir dabartinis institutas yra gražiame parke. Parką puoselėjo dvarininkai, o ypač pertvarkė, prisodino daug naujų medžių Žemės ūkio technikumo moksleiviai, Žemės ūkio akademijos studentai XX a. 3–4 dešimtmečiais. Parke yra pastatytas paminklas Dotnuvos žemės ūkio technikumo šauliams savanoriams, dalyvavusiems Klaipėdos krašto sukilime. Taip pat yra paminklas buvusiam Lietuvos švietimo ministrui, Sibiro tremtiniui prof. J. Tonkūnui bei kitiems tremtiniams, Dotnuvos selekcijos stoties įkūrėjui prof. D. Rudzinskui, pirmajam daržovių selekcininkui, fenologijos pradininkui prof. S. Nacevičiui. Daug parke įdomių medžių, atvežtų iš kitų kraštų, ąžuolų, sodintų įvairiomis progomis. Dabar parkas atnaujinamas.
Dotnuvos miestelis įkurtas 1572 m. (Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Dotnuvos dvaro savininkams Jonui Mlečkai ir Jonui Gradovskiui kurti miestelį, rengti turgus). Ėmė veikti keli savaitiniai turgūs, atsirado amatininkų dirbtuvių, miestelis sparčiai augo. XVIII–XIX a. čia veikė triklasė mokykla, amatų, valstybinė ir kt. mokyklos.
Didelės įtakos miestelio gyvenimui turėjo tai, kad čia 1701 m. atvyko iš Vilniaus kunigai bernardinai ir ėmė rūpintis parapija bei mūrinės bažnyčios statyba. Bažnyčia statyta nuo 1773 m. iki 1810 m. Vienuolyno pastatai vienuolių bernardinų statyti apie 1768 m. 1864 m. caro valdžia vienuolyną uždarė už dalyvavimą 1863 m. sukilime.
Sovietmečiu kelerius metus Dotnuva buvo rajono centras (1950–1958). Čia anksčiausiai Lietuvoje buvo įkurtas kolūkio centras. Nuo 1950 iki 1996 m. Dotnuva turėjo miesto teises.
Lankytinos, saugomos vietos
Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir vienuolynas Dotnuvoje.
Senoji dvarvietė bei parkas su paminklų gausa, dabartiniai instituto rūmai (statyti 1911 m. įkurtai P. Stolypino žemės ūkio mokyklai) Akademijoje.
Agrometeorologijos stotis, instituto bandymų laukai Akademijoje.
Pilionių piliakalnis (prie Kėdainiai–Šiauliai kelio, Dotnuvėlės upelio kairiajame krante, jo santakos su Žostkos upeliu kyšulyje).
Gėlainių kapinėse yra palaidota daug žymių žmonių (Dotnuvos selekcijos stoties įkūrėjas, žymus selekcininkas prof. D. Rudzinskas, Lietuvos švietimo ministras, Žemės ūkio akademijos rektorius, profesorius, žymus agronomas J. Tonkūnas ir kt.)
Dotnuvos kapinėse – paminklas pokario aukoms.
