J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Apklausa
Apklausa
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Trumpai apie seniūniją

Seniūnijos centras ir gyvenvietės, kaimai
Seniūnijos plotas – 141,6 kv. km, gyventojų skaičius – 4 310. Seniūnijos centras – Pelėdnagių kaimas, esantis 4 km nuo Kėdainių (1 072 gyventojai).
Didieji seniūnijos kaimai – Labūnavos k. (904 gyventojai), Nociūnų k. (360 gyventojų), Paobeliok. (325 gyventojai), Beinaičių k. ( 303 gyventojai).

Pelėdnagių seniūnija yra pietrytinėje rajono dalyje, jos teritorija tęsiasi nuo Kėdainių miesto iki Jonavos ir Kauno rajonų ribos. Teritoriją riboja Obelies, Nevėžio slėniai. Turi nemažą upelių tinklą, kaip Barupė su intakais, Mėkla ir Urka, o Obelies intakai – Piltina, kiti upeliai. Seniūnijos teritorijoje yra apie 1 320 ha miško.

Seniūnijos centras Pelėdnagiai – pavyzdingai tvarkoma gyvenvietė, kurios labai gera geografinė padėtis: čia susikerta keliai į Kauną, Panevėžį, Jonavą, Šiaulius.

Truputis istorijos
Rašytiniuose šaltiniuose Pelėdnagių gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1659 m., valdant Jonui Kazimierui Vazai. Pavadinimas kilęs iš lietuviško menkinamąjį atspalvį turinčio žodžio pelė́dnagis.

1674 m. gyvenvietėje buvo 42 sodybos. XVIII a. pradžioje Pelėdnagiuose liko tik 11 ūkių ir tik XIX a. viduryje gyvenvietė pasiekė prieš 200 metų stovėjusių sodybų skaičių.
XIX a. Pelėdnagiuose prasidėjo smarki ūkinės veiklos plėtra: pastatytas vandens malūnas, fabrikas, gaminantis medžio masę kartono gamybai, plytinė. Tačiau Pirmasis pasaulinis karas gerokai nuniokojo šį kraštą. Kūrėsi vienkiemiai, apsigyveno nemažai Lietuvos karių savanorių, kelios žydų šeimos.
Sovietmečiu čia buvo įkurta Melioracijos statybos valdyba.

Labūnava taip pat mena senus laikus, pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose XIV a. Gatvinė gyvenvietė ne kartą niokota kryžiuočių.
Dvaras žinomas nuo XVI a. vidurio. Dvaras priklausė Zabieloms, užveistas parkas, sodas. Rūmai sunaikinti Pirmojo pasaulinio karo metu. Liko bokštas ir medžiotojų namelis.
Labūnava 1950–1995 m. buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. Kolūkiui sumaniai vadovavo Henrikas Kretavičius. Atkūrus nepriklausomybę, kolūkis tapo bendrove.

Saugomi objektai ir lankytinos vietos
Labūnavos dvaro bokštas, kuriame 1946 m. šv. Kalėdų rytą po didžiulių kautynių žuvo 11 žmonių: partizanai, jų ryšininkai ir bokšte gyvenusių šeimų nariai.
Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia (1859 m. Matilda Zabielienė pastatė mauzoliejinę koplyčią, nuo 1944 m., sudegus parapinei medinei bažnyčiai, ji atlieka bažnyčios funkcijas).
Pašilių kaime – 20 hektarų Tūkstantmečio ąžuolynas, kuriame jau pasodinta daugiau kaip 10 tūkstančių sodinukų.

Pelėdnagių botaninis draustinis. Įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti natūralias Nevėžio slėnio pievas, augalų bendrijas, retus augalus ir jų augimvietes. Draustinis yra netoli Pelėdnagių gyvenvietės, Nevėžio upės krante. Jo teritorija – 5,0 ha. Natūraliose pievose auga vaistiniai smidrai, šilokai, čiobreliai, griežia griežlės.
Obelies kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas 1992 m. norint išsaugoti Obelies upės slėnyje dar išlikusį natūralų gamtinį kompleksą. Plotas 172,9 ha.
Barupės hidrografinis draustinis. Įsteigtas 1992 m. gamtinio komplekso (upės slėnio–miško–pievos) apsaugai. Draustinis yra Barupės upės slėnyje, ties Pašilės mišku. Plotas 34,9 ha. Čia auga įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą paprastieji kardeliai, aptinkama saugomų drugių – tai kraujalakiniai melsviai, machaonai, ir paukščių – tai tulžiai, mažieji ereliai rėksniai.

 Medžiagą padėjo parengti vyr. specialistė R. Švedienė ir Daugiakultūrio centro vedėja A. Pečiulytė.