Apibendrintai norminiuose teisės aktuose rašoma: atostogų suteikimas, suteikti atostogas ir pan. Pasakymas suteikti atostogas vartojamas apibendrintai kalbant apie atostogas kaip apie privalomą dalyką: Darbuotojui suteikiamos 28 dienų atostogos. Darbuotojų prašymuose ir vadovų įsakymuose dėl atostogų vartotini žodžių junginiai: leisti atostogų, leidžiu atostogų ir pan. Leisti atostogų – reiškia atostogų skyrimą ir įforminimą konkrečiais atostogų atvejais: Leisti atostogų (ne suteikti atostogas) nuo liepos 1 d.

Veiksmažodžiai leisti ir išeiti vartojami su daiktavardžio atostogos kilmininku: leido atostogų, išėjo atostogų; gali būti ir išėjo atostogauti, bet netinka pasakymai su naudininku: Išėjo atostogoms (=atostogų) nuo liepos 15 dienos;

Prašyme kalendorinių dienų skaičių geriausia nusakyti kilmininku, pvz.: Prašom (prašyčiau/prašau) išleisti mane 28-ių kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už 2010-uosius darbo metus nuo liepos 7 dienos. Tačiau galima vartoti ir galininką, pvz.: Dėl asmeninių priežasčių prašom (prašyčiau/prašau) leisti mane 7 kalendorines dienas nemokamų atostogų nuo 2010 m. liepos 7 iki liepos 13 d. įskaitytinai.

Kurį laiką ne visai tinkamu laikytas ir todėl taisytas vietininkas atostogose dabar pripažįstamas bendrinės kalbos norma. Tačiau gal vis dėlto gražiau pasakyti  atostogauti, būti išėjusiam atostogų Taip pat kalbininkai siūlo pareiškimą rašyti taip: Prašymas leisti atostogų.

Eilinės atostogos – dabar nebevartojamas terminas, taip pat turėtų būti pailgintos, o ne prailgintos, ne neapmokamos, o nemokamos atostogos.

Linkiu gerų atostogų! Nelinkiu nemokamų...

Parengė Rūta Švedienė