Kėdainių barokas (nuotr. Vaido Špečkausko)  

Kėdainiai įsikūrę abipus ramios tėkmės Nevėžio, šeštos pagal dydį Lietuvos upės. Miestas formavosi dviejų pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sričių – Žemaitijos ir Aukštaitijos – paribyje.

Nuo XV amžiaus vidurio iki XIX amžiaus pabaigos miestas buvo privati LDK didikų Radvilų ir Kiškų bei carinės Rusijos imperijos grafų Hutenų-Čapskių ir Totlebenų nuosavybė. Ekonominius, teisinius ir administracinius miesto funkcionavimo pagrindus savininkai kūrė siekdami ekonominių ir politinių interesų, toleruodami gyventojų nacionalinius jausmus ir religinius įsitikinimus.

XVI amžiaus vidury Kėdainiai tapo vienu pirmųjų reformacijos židinių LDK. Čia gyveno arijonų, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bendruomenės, telkėsi protestantų šviesuoliai ir lietuviškosios raštijos puoselėtojai. Jų skleidžiamos idėjos ir Kėdainių savininkų interesai telkė bendruomenes, formavo įvairių konfesijų ir tautų miestą. XVI–XVII amžiuje lietuviškose LDK žemėse Kėdainiai buvo racionaliausiai ir novatoriškiausiai suplanuotas miestas: jį kuriant taikytasi prie raiškaus slėninio terasinio reljefo ir imigrantų bendruomenių gyvenamų teritorijų. Toks planavimas buvo čia viešpatavusių protestantų praktiškumo ir pasaulėjautos kūrinys.

XVIII amžiaus viduryje Kėdainiuose įsigalėjo katalikai. Savo tikėjimo pergalę jie paženklino 1766 metais pastatydami medinę Švč. Mergelės Marijos Aukojimo (dabar Šv. Juozapo) bažnyčią, įkurdami naują parapiją dešiniajame Nevėžio krante.

Nuo XVIII amžiaus vidurio Talmudo studijomis miestą garsino žydai judėjai. Jų bendruomenė, vadinama kahalu, buvo didžiausia ir įtakingiausia Žemaitijoje.

XIX–XX amžiaus pradžioje imperijos provincijos vaizdą Kėdainiams suteikė carinės Rusijos valdžia: pastatė mūrinę Kristaus Atsimainymo cerkvę, išmūrijo kareivinių kompleksus vienuolių karmelitų ir reformatų gimnazijos valdose, renesansines ir barokines pastatų formas pakeitė klasicistinėmis.

Modernius bruožus Kėdainiai įgavo jaunos Nepriklausomos Lietuvos piliečių dėka. Jie novatoriškai suplanavo senojo miesto prieigas, jas ir miestą apstatė modernių formų s kotedžais bei visuomeniniais pastatais.
Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia išardė privačias valdas, nugriovė dalį senųjų pastatų, pastatė tipinius daugiabučius, sudarkė bendruomenių centrų erdves ir tūrines kompozicijas.

Šių dienų brandžios architektūros, pigios butaforijos ir eklektikos deriniai liudija miesto gyventojų tapatumo paieškas.

Kėdainių krašto muziejaus informacija

Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro nuotrauka

INFORMACINIAI LEIDINIAI:

• Kėdainių miesto turistinis žemėlapis
• Kėdainių rajono turistinis žemėlapis
• Pėsčiomis po Kėdainių senamiestį
• Dviračiu po Kėdainius
• Maršrutas Kėdainiai–Krekenava
• Lietuvos šimtmečio maršrutas „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“
• Pirmasis Lietuvoje GASTROliavimo gidas „Keliauk ir ragauk! Lietuva“

Išsamiau apie Kėdainius:

Didžiosios Rinkos a. 6-3, Kėdainiai
El. paštas: turizmas@kedainiutvic.lt, info@kedainiutvic.lt
Tel. (8 347) 56 900, mob. tel. 8 615 24 880
www.kedainiutvic.lt

Darbo laikas:
I-V 8-18 val., VI 10-17 val., VII 10-15 val.

· Informacijos teikimas
· Ekskursijos ir gidų užsakymas
· Apgyvendinimo vietų užsakymas