•  Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo paslaugas vykdo UAB Nuaras, kontaktiniai duomenys: Jurgita Miliauskienė, tel. Nr. 8 37 322333, 865570058 el.p. nuaras@animal.lt;
• Pranešimus apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus priima ir konsultacijas apie gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus teikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyrius. Kėdainių savivaldybės gyventojai, norintys pranešti apie netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnais gali kreiptis į Kėdainių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (Dotnuvos g. 2, LT-57177 Kėdainiai, tel. (8 347) 53 804, faks. (8 347) 53 758, el. paštas kedainiai@vmvt.lt) arba visą parą veikiančia nemokama telefono linija 1879;
• Pranešimus apie žiaurų elgesį su gyvūnais priima Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (anoniminis policijos pasitikėjimo telefonas 8 347 53 342, A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai);
• Konsultacijas, jeigu apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus nevakcinuotas gyvūnas, teikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kėdainių skyrius (8 347 51648, kedainiai@nvsc.lt, Budrio g. 7, Kėdainiai).

PRIVAČIŲ ŠULINIŲ VANDENS KOKYBĖ

Gyventojų, kurie individualiai apsirūpina geriamuoju vandeniu, vartojamas vanduo turi atitikti geriamajam vandeniui nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja šulinių ir gręžinių savininkus rūpintis asmeniniame namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe, saugoti geriamojo vandens vandenvietes nuo teršimo, įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Geriamasis vanduo gali būti skaidrus, neturėti nebūdingo kvapo ar skonio, tačiau gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui dėl patogeniniai mikroorganizmų (bakterijų, virusų ar pirmuonių), ar nitratų, nitritų, kitų toksinių (cheminių) medžiagų. Todėl rekomenduojama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, geriau 2 (pavasarį ir rudenį) ištirti vandenį. Be to, būtina atlikti papildomus tyrimus, pastebėjus, kad pvz.: pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, vandens lygis.

Vandens tyrimų savaime nepakanka, kad būtų užtikrinta geriamojo vandens kokybė, rekomenduojama reguliariai tikrinti šulinio, gręžinio, nuotekų sistemos būklę, išaiškinti galimus užkrėtimo šaltinius ir atlikti korekcines priemones.

Potvynių, liūčių atveju individualaus šulinio, ar gręžinio savininkai privalo imtis ypatingų atsargumo priemonių, nes požeminis vanduo gali būti užterštas tiek paviršiniu vandeniu, tiek netoliese esančių nuotekų sistemų. Užtvindytose teritorijose, siekiant išvengti ligų,  susijusių su užteršto vandens vartojimu, rekomenduojama naudoti geriamąjį vandenį iš alternatyvių šaltinių (pvz.: viešai tiekiamą, ar fasuotą vandenį), arba naudojamą vandenį virinti.  Po potvynių rekomenduojama įvertinti šulinio, ar gręžinio būklę, atlikti dezinfekciją, laboratorinius tyrimus  ir tik įsitikinus, kad geriamojo vandens tyrimų rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus, naudoti vandenį.

Siūloma tirti šiuos parametrus: žarninių lazdelių skaičių, žarninių enterokokų skaičių, nitratų, nitritų, amonio kiekį, permanganato indeksą, savitąjį elektrinį laidį. Daugiau informacijos...

Nitratais ir nitritais užterštas vanduo yra pavojingiausias nėščiosioms ir kūdikiams

Kai nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui geriamasis vanduo naudojamas individualiai apsirūpinant iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, šių įrenginių geriamojo vandens nitritų ir nitratų kiekio tyrimus atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai virsta nitritais, sutrikdo kraujo deguonies pernešimą ir sukelia vidinį deguonies badą (methemoglobinemiją), kuris labai pavojingas kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes dėl šios būklės kyla net kūdikių mirties rizika. Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai organizuoja kastinių šulinių vandens cheminius tyrimus, gavę asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, maistui naudojančius kastinio šulinio vandenį. Nėščiosios ar asmenys, auginantys kūdikius iki 6 mėn., turėtų informuoti savo šeimos gydytoją.  

LEGIONELIOZĖS PROFILAKTIKA

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos. Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.