„Gera yra gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį, kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir kultūros. Kalbu apie Lietuvą - mitų ir poezijos žemę“ (Iš poeto kalbos, pasakytos 1980 metais, Nobelio premijos įteikimo proga).

ČESLOVAS MILOŠAS – poetas, romanistas, eseistas, Nobelio premijos laureatas. Gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, Surviliškio vls. , Kėdainių apskrityje. Brandos atestatas jam įteiktas Žygimanto Augusto gimnazijoje, Vilniuje. Vilniaus universiteto teisių fakultetą baigė 1934 m. 1934–1935 m. Č. Milošas gyveno Paryžiuje. 1936–1938 m. dirbo Varšuvos radiofono literatūros skyriuje. Karo metu gyveno Varšuvoje ir dalyvavo rezistenciniame sąjūdyje. Po karo Varšuvos vyriausybė jį paskyrė kultūros atašė prie lenkų ambasados Niujorke, vėliau Paryžiuje. 1951 m. Č. Milošas pasirinko emigranto dalią ir apsigyveno Paryžiuje. 1960 m. Č. Milošas išvyko į JAV, kur Kalifornijos universitete Berklyje, Slavistikos skyriuje, jam buvo  siūlomas dėstytojo darbas. Čia jam suteiktas profesoriaus vardas.

Pirmuosius eilėraščius Č. Milošas pradėjo spausdinti Vilniaus studentų laikraštyje „Žagary“. 1932 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Poemat o czasie zastyglym“. Antroji Č. Milošo poezijos knyga –  „Trzy zimy“ – pasirodė 1936 m. Tuoj po karo jis parašė ciklą „Swiat“ (poema naiwna). 1945 m. išleido rinktinę „Ocaliene“. Vėliau išėjo poezijos knygos „Swiatlo dziene“ (1953) ir „Traktat poetycki“ (1957). 1954 m. prancūzų kalba parašė dokumentinį istorinės trancendencijos romaną „Le prise du pauvoir“, už kurį gavo Prix-Europeen premiją. 1953 m. išleistoje knygoje „La Pensee captive“ (įvadą parašė K. Jaspersas) rašoma apie intelektualų tragediją demokratijos kraštuose. Romane „Dolina Issy“ (1955) pavaizduotas sulenkėjusios smulkiosios lietuvių bajorijos irimas. Čia ryškus lietuviško gamtovaizdžio ir žmonių papročių autentiškumas. Č. Milošo literatūrinis darbas nelieka nepastebėtas, jis įvertinamas daugeliu literatūrinių premijų. Rašytojo nuopelnus apvainikavo 1980 m. Česlavui Milošui įteikta NOBELIO literatūrinė premija. Č. Milošo kūryba spausdinama ir gerai žinoma daugelyje pasaulio šalių. Nenutraukia jis ryšių ir su savo gimtine. 1990 m. Č. Milošui suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas. 1999 m. Kėdainiuose, jo gimtoje sodyboje, duris atvėrė Č. Milošo kultūros centras, kuriame vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, tarptautinės konferencijos, simpoziumai. Šiame mieste itin branginamas rašytojas ir jo kūryba. Česlovas Milošas mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d., eidamas 93-iuosius gyvenimo metus, savo namuose Krokuvoje, Lenkijoje

Č. Milošas buvo vienas pagrindinių Paryžiaus lenkų intelektualų grupės „Kultūra“ narių. Bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“. Lietuvių kalba išleista poezijos rinktinė „Epochos sąmoningumo poezija“ (1955), romanas „Isos slėnis“ (1991), „Lenkų literatūros istorija“ (1996), „Pameistrys/Czeladnik“ (2002), „Pakėlės šunytis“ (2000), „Pavergtas protas“ (1995), „Rinktiniai eilėraščiai“ (1997), „Tėvynės ieškojimas“ (1995), „Ulro žemė“ (1996).