2022 m. Kėdainių krašto garbės piliečio vardas suteiktas tautodailininkui VYTAUTUI ULEVIČIUI.

Vytautas Ulevičius gimė 1934 m. balandžio 12 d. Panevėžio rajone, Traupio miestelyje. Jau daugiau nei tris dešimtmečius skulptorius gyvena Kėdainių krašte, Krakėse.

Drožinėti Vytautas Ulevičius pradėjo būdamas vos 7 metų. Ramybėje, dvasinėje tyloje prasidėjo jo, kaip medžio drožėjo, kelias. Vytauto Ulevičiaus kūriniuose atsispindi įžymūs istoriniai įvykiai bei iškilios ir nusipelniusios asmenybės. Drožėjas yra teigęs, kad prisidėti prie nacionalinio paveldo išsaugojimo jį paskatino pats gyvenimas. Iš medžio kuriami darbai – ne amžini, tad kaip išliekamąją vertę ateities kartoms drožėjas daugelį savo darbų fotografijų sukėlė į knygą „Medžio giesmė“ ir 2008 m. ją išleido. Jo teigimu, didžiausia išliekamoji vertė yra ne tada, kai žmogus kuria ir naudos siekia savo asmeniniame gyvenime, bet tada, kai savo darbais, savo kūryba gali dalintis su kitais – su visuomene. V. Ulevičius kuria ir mažas ir dideles ąžuolines skulptūras. Menininko įkvėpimas – lietuvių liaudies kūryba, tradicinė lietuvių tautos kultūra. Visuose talentingo skulptoriaus darbuose atsispindinčią lietuvybę lydi dekoratyvumas, Lietuvos istorijai būdingi motyvai, mitologijos elementai, persipynę su religijos. Taip pat ryški liaudies ornamentika – tai pagrindinis Vytauto kūrybos bruožas.

Apie 400 monumentalių ir 1000 kamerinių V. Ulevičiaus darbų sukurta įžymiems asmenims, įvykiams atminti. Jo darbai garsina Kėdainių kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Prancūzijoje, Čekoslovakijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Rusijoje, Graikijoje. Gausu jo darbų Krakėse, kur pastaruoju metu skulptorius gyvena – „Taikos angelas“, „Knygnešys“, „Lietuvaitė“, „Sėjėjas“, M. Daukšos „Postilės“ 400 metų jubiliejui, Kėdainių mieste – Tremtinio kryžius, antkapiniai paminklai Sausio 13-osios aukoms A. Kanapinskui ir V. Koncevičiui. V. Ulevičius du kartus karūnuotas Lietuvos meistrų karaliumi. Didelių nuopelnų V. Ulevičius sulaukė sukūręs medinį paminklą Italijos kardinolui Antonijui Samari. Vienas įspūdingesnių pastarųjų metų darbų – Kryžiaus kalną juosiančios keturiolika Kryžiaus kelio stočių, kurias tautodailininkas Vytautas Ulevičius drožė ketverius metus.

Dauguma Vytauto Ulevičiaus meno kūrinių eksponuojami muziejuose: Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus – Kėdainių krašto muziejaus padalinys Kėdainiuose veikia nuo 2004 m., jame eksponuojama 52 tautodailininko kūriniai. 42 medžio skulptūras V. Ulevičius 2005 m. padovanojo Panevėžiui, kur prabėgo jo jaunystė. Šių skulptūrų pagrindu mieste įsteigtas tautodailės muziejus. Jo medžio drožinių ir piešinių ekspozicija įrengta Žemaičių dailės muziejuje Plungės dvaro rūmuose, kur eksponuojami 46 V. Ulevičiaus kūriniai. Vytauto Ulevičiaus skulptūrų muziejuje Krakėse, Kėdainių rajone, eksponuojami per 80 kūrinių, Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos muziejuje Romoje (Italija) – 20.

Nuo 1965 m. V. Ulevičius dalyvauja įvairiose parodose, yra surengęs virš 100 parodų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jis taip pat yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos rengiamų parodų Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Mongolijoje, Graikijoje, Belgijoje, Jemene, Prancūzijoje, Turkijoje, Kanadoje, Leningrade (Rusija), Londone (Didžioji Britanija) dalyvis.

Vytauto Ulevičiaus ypatingi nuopelnai ir kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną, išskirtinis Kėdainių krašto vardo garsinimas, lietuvybės, žymių asmenybių ir svarbių Lietuvai datų populiarinimas įvertintas daugelyje konkursų:
1979 m. apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos I-ja liaudies dailės premija;
1981 ir 1987 m. respublikinėse amatų dienose medžio drožėjų šventėje V. Ulevičius karūnuotas „Drožėjų drožėju“;1982 m. Maskvos (Rusija) liaudies meno parodoje apdovanotas sidabro medaliu;
2003 m. V. Ulevičius tapo Kėdainių krašto kultūros premijos laureatu;
2006 m. pripažintas geriausiu Panevėžio apskrities meistru;
2009 m. Nacionalinių vertybių rinkimuose buvo nominuotas žmogaus – amžininko kategorijoje;
2010 m. tapo respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ II vietos laureatu, suteiktas I klasės meistro-dailininko garbės vardas;
2013 m. tapo respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ III vietos laureatu.
2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas.