Pirkliai Kėdainiuose buvo mažiausia, tačiau veikliausia miestelėnų dalis. Jų ambicijas sužadino Hanzos (got. hansa – būrys) pirkliai, kurie apie 1445 metus Kaune įkūrė savo prekybinę atstovybę, vadinamąją Kontorą, ir iki XVI a. pradžios buvo aktyvūs prekybos tarp Lietuvos ir Vakarų Europos tarpininkai. Hanzos pirklius viliojo Nevėžio lygumos miškų ir girių teikiama žaliava ir patogus susisiekimas Nevėžiu ir Nemunu su Dancigu - vienu iš pagrindinių Hanzos prekybos miestų rytinėje Baltijos pakrantėje. Vakarų Europos rinkose labiausiai vertinamos prekės buvo lietuviška mediena, degutas, vaškas, medus, medžio pelenai, oda ir žvėrių kailiai. Medienos vakariečiams reikėjo laivams statyti, deguto – juos įmirkyti ir išdirbtas odas įtepti, vaško – žvakėms lieti, medžiui impregnuoti, įvairiems liejiniams daryti, medaus – maistui paskaninti ir paįvairinti, medžio pelenų – gelumbei, stiklui, muilui, dažams gaminti, odos ir žvėrių kailių – apavui, apdarams ir kailiniams siūti. Hanzos pirkliai Europoje išpopuliarino lietuviškas gūnias, austas iš vilnos ir arklio karčių, kurios iš Dancigo daugiausia keliaudavo į Olandiją, o paskui – į Afriką. Čia jomis būdavo aprėdomi juodaodžiai vergai. Į Lietuvą Hanzos pirkliai gabendavo druską, silkę, gelumbę, geležį, vyną, prieskonius ir įvairius prabangos daiktus. Hanzos pirkliai ne tik prekiaudavo arba tarpininkaudavo sudarant prekybos sandorius, bet buvo ir gamybos organizatoriai - pristatydavo žaliavą į reikiamą vietą ir rūpindavosi iš jos pagamintų produktų pardavimu. Agresyvi, tik Hanzos, bet ne Lietuvos miestams pelną nešusi prekyba užgavo vietinių pirklių ambicijas. Jie pradėjo varžyti svetimšalius ir stumti juos iš Lietuvos rinkos. Vietiniai pirkliai iš Didžiojo Kunigaikščio išsireikalavo sau palankių teisių bei lengvatų ir patys ėmė gabenti žaliavą į Hanzai pavaldžius miestus – Dancigą, Rygą, Karaliaučių.

XV a. pabaigoje Kėdainiai minimi kaip vienas iš penkių Lietuvos miestų, prekiavusių su Hanza. Be Kėdainių su ja prekiavo Vilnius, Kaunas Gardinas ir Naujieji Trakai. Tai, kad tuo laiku Kėdainiuose gyveno iš prekybos pralobę miestelėnai, liudija vienoje sodyboje archeologų surastas monetų lobis, kurį sudarė šešiasdešimt šeši Kazimiero Jogailaičio sidabriniai denarai.