1860 12 08 gimė Kuroniuose, Kėdainių r., mirė 1938 11 19 Kaune.

Mokėsi Kriukų (Joniškio) pradžios mokykloje, Šiaulių gimnazijoje, studijavo Sankt Peterburgo universiteto Matematikos‑gamtos fakultete. 1881–1884 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1888 m. baigęs Sankt Peterburgo dvasinę katalikų akademiją, įšventintas kunigu ir paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu. Nuo 1888 m. iki 1889 m. gimnazijoje dėstė katalikų tikybą. 1889 m. A. Jakštas už dalyvavimą lietuvių tautiniame judėjime 5-eriems metams ištremtas į Ustiužną (Vologdos sritis, Rusija). Tremtyje jis savarankiškai studijavo matematiką, istorinius religinius raštus, parašė pirmuosius teologijos darbus, reiškėsi kaip literatas, publicistas, nelegalios lietuvių periodinės spaudos bendradarbis.

Grįžęs iš tremties, A. Jakštas ir toliau nesitaikstė su caro valdžios politika Lietuvoje. Kaip nelojalus caro valdžiai, jis negavo nuolatinio darbo. 1898–1900 m. A. Jakštas buvo Kauno kunigų seminarijos, 1902–1906 m. – Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesoriumi, 1900–1902 m. – Žemaičių vyskupo sekretoriumi. Nuo 1906 m. didžiąją gyvenimo dalį gyveno Kaune.

Atgavus lietuvišką spaudą, 1905 m. Kaune įsteigta Šv. Kazimiero draugija religinėms ir mokslinėms knygoms leisti. Šiai draugijai A. Jakštas vadovavo 1906–1938 m. Jis rengė spaudai, redagavo draugijos leidinius, rašė ir publikavo savo darbus. Kunigas įsteigė ir redagavo žurnalus „Draugija“, „Ateitis“, laikraščius „Garnys“, „Nedėldienio skaitymas“, esperantininkų laikraštį „Litova stelo“.

Kuronių kaime, kuriame gimė ir augo Aleksandras Dambrauskas, Dambrauskų buvo daugiau, todėl jo tėvą vadino Jakštu. Spėjama, kad nuo upelio Jakštupio. Aleksandras Dambrauskas pravardę Jakštas pasirinko savo slapyvardžiu. Religinės tematikos darbus A. Jakštas pasirašinėjo A. Dambrausko pavarde arba A. Dambrauskas-Jakštas, pasaulietinius – A. Jakšto slapyvardžiu, publicistiką – slapyvardžiais Druskius, Kuronietis. A. Jakštas buvo ir yra laikomas vienu iš lietuvių literatūrinės kritikos pradininkų.

Kunigas A. Jakštas dalyvavo ir visuomeniname gyvenime: 1911 m. su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją, 1919 m. – Lietuvos esperantininkų sąjungą, buvo vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos kūrėjų, 1926–1938 m. – jos pirmininku.

Įvertinti A. Jakšto nuopelnai mokslui: 1922 m. suteiktas Lietuvos universiteto garbės profesoriaus vardas, 1933 m. – Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademiko vardas, 1926 m. tapo Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto matematikos garbės profesoriumi, 1929 m. – Matematikos-gamtos fakulteto matematikos garbės daktaru, 1932 m. – Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos garbės daktaru, 1935 m. išrinktas Lietuvių kalbos draugijos garbės nariu.

Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno klausimais („Mūsų naujoji literatūra“ (1923–1924, 2 t.), „Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje“ (1921), „Meno kūrybos problemos“ (1931), filosofijos („Mokslas ir tikėjimas“ (1930), „Pikto problema“ (1935), „Aukščiausias gėris“ (1937), matematikos („Naujos trigonometriškos sistemos“ (1922), teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais. Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930); eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt–šypt“ (1931) ir kt. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais.

Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, o 1922–1926 m. redagavo žurnalą „Litova stelo“.
Iki 1911 m. Onos Vitkauskytės knygynas išleido fotografinį atviruką „A. Jakštas“. Skulpt. Antanas Aleksandravičius sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas. Buvo išleistas Adomo Jakšto „Raštų“ tritomis (Vilnius, 1995–1997). Maironio lietuvių literatūros muziejus parengė informacinį leidinėlį „Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860–1990“ (Kaunas, 1992). 2001 m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys).

1922 10 15 už žymius nuopelnus mokslui jam suteiktas LU garbės profesoriaus vardas. 1928 12 14 Gamtos ir matematikos fakultetas suteikė garbės daktaro vardą. 1932 01 29 garbės daktaru jį išrinko VDU Humanitarinių mokslų fakultetas.
1999 11 17 A. Jakštas-Dambrauskas pripažintas KTU garbės daktaru.

1998 05 06 Kaune ant namo, kur daugelį metų veikė jo vadovaujama Šv. Kazimiero draugija ir kurio antrajame aukšte gyveno ir mirė (Rotušės a. 23), atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1906–1938 m. gyveno kultūros ir visuomenės veikėjas, rašytojas, Petrapilio dvasinės akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, prelatas Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas“ (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Jonas Lukšė). Lenta atidengta giminių lėšomis ir pastangomis.