Poetas, vertėjas.
Gimė 1902 02 03 Čikagoje (JAV), mirė 1941 07 19 Kaune.
Nuo 1906 gyveno Lietuvoje. 1922–24 mokėsi Marijampolės, 1925–26 – Kėdainių mokytojų seminarijoje.
1926 m. bendradarbiavo vietos laikraštyje „Kėdainių garsas“, tvarkė literatūros skyrių, savo eilėraščius spausdino seminaristų laikraštyje „Mūsų žinios“ .
Trumpai studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Bandė telkti kairiuosius literatus; 1929 m. parengė almanachą „Raketa“. Už revoliucinę veiklą 1929–31 m. kalintas, 1935–36 m. gyveno tremtyje Marijampolėje. Bendradarbiavo vienkartiniame leidinyje „Mūsų skardas“, žurnaluose „Aušrinė“, „Mūsų jaunimas“, „Kultūra“, almanachuose „Darbas“, „Prošvaistė“. Vertėsi atsitiktiniais darbais. 1940–41 m. atsidėjo literatūrai, skaitė eilėraščius mitinguose. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui nesislapstė, įskųstas gestapui. Nacių sušaudytas Kauno VII forte.
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Socialinius ir revoliucinius motyvus poezijoje derino su ekspresyviu avangardistinės poezijos stiliumi. Eilėraščių rinkinyje „Naktys be nakvynės“ (1933) – kovinga lyrika, skelbianti socializmo idealus, siekianti meną paversti pasaulio pertvarkymo priemone; būdinga publicistinės ir oratorinės tendencijos, patosas, tiesus ir principingas žodis. 1940 m. eilėraščiuose (rinkinys „Į plačią žemę“ 1940) sveikino sovietinės okupacinės valdžios vykdomas pertvarkas, šlovino komunistus, smerkė praeitį, skelbė pasaulinę revoliuciją. Veikiamas V. Majakovskio kūrė aktualią oratorinę poeziją. Tapo vienu sovietinės lietuvių poezijos pradininkų. Parašė apsakymų, romanų fragmentų. Išvertė M. Gorkio romaną „Motina“ (2 t. 1934–35), apysaką „Buvusieji žmonės“ (1937), É. Zola romaną „Žlugimas“ (pavadinimu „Sąmyšis“ 1936), P. Buck, K. Hamsuno, V. Majakovskio, P. Lebreno kūrinių. V. Montvilos kūriniai versti į rusų kalbą. Sovietinio laikotarpio memuaristikoje, kritikoje, poezijoje V. Montvilos tragiška baigtis gretinta su frankistų sušaudyto ispanų poeto F. Garcíjos Lorcos likimu.
